Inovatyvios medicinos amžiuje galima pagalvoti, kad kone visas sveikatos būkles įmanoma reguliuoti moderniais vaistais. Nemiga? Galvą skauda? Padės tabletė. Pasirodo, viskas nuo to ir prasideda...
Priklausomybė nuo vaistų: mažai dėmesio sulaukianti problema
Jungtinėse Amerikos Valstijose ši problema oficialiai pripažinta dar praėjusio šimtmečio pirmoje pusėje, o štai Lietuvoje tai dar jauna platforma. Socialinė iniciatyva „Tabletės valanda“ paramos grupėje vienija nuo medikamentų priklausomus žmones. Pagalbos grupė Vilniuje veikia tik trečius metus.
Indrė, paramos grupės iniciatorė ir dalyvė, pabrėžia, kad durys atviros visiems: „Paramos grupė - neformali bendruomenė. Neturime jokių apribojimų. Nei amžiaus, nei socialinės padėties. Moteris džiaugiasi, kad priklausomybės vaistams problema jau pradedama identifikuoti.
Vaistų vartojimas Lietuvoje didelis. Natūralu, kad ir problemos mastas atitinkamas. Dažnai pacientai apie tai nesusimąsto, negalvoja, kad gali išsivystyti priklausomybė. Pavyzdžiui, kartais tikima, kad antidepresantai priklausomybės nesukels. Smagu, kad atsiranda vis daugiau žmonių, susimąstančių apie vaistų vartojimo įtaką. Kartais suvokiama, kad nerimo, depresijos priežastis lyg ir praėjusi, bet vaistų vartojimas tęsiasi ir toliau - metus ar dvejus. Informacijos šia tema daugėja, pagalbos išeitis siūlo tie patys gydytojai.
Ši priklausomybė ypatinga tuo, kad vaistus galima legaliai įsigyti su gydytojo išrašytu receptu. Žinoma, šiais vaistais piktnaudžiaujama, dažnai įsigyjama nelegaliais šaltiniais - turguose, internetu... Priklausomybė formuojasi nuo visų medžiagų, kurios turi įtakos mūsų psichikai. Pavojingiausios tos, kurios veikia centrinę nervų sistemą. Vartojami miegui, nerimui malšinti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Dovydo istorija: kelias iš priklausomybės
29-erių Dovydo (vardas redakcijai žinomas) istorija paini ir skausminga. Jis ne vienerius metus vadavosi nuo įvairių priklausomybių. Šiuo metu jaunas vyras - kelyje pasveikimo link.
Dovydas mano, kad priklausomybės šaknys glūdi vaikystėje. Jis augo problemiškoje šeimoje, santykiai su tėvais buvo įtempti. Vėliau sekė alkoholis ir žolė. Pastarąją keitė sunkesni narkotikai. Nenorėdamas leistis į detales, Dovydas pasakoja bandęs toli gražu ne tik amfetaminą ir haliucinogenus: „Galiausiai perėjau ant stipriausių. Visiškai nusivažiavau su narkotikais.
Dovydas išvyko į Londoną. Neturėdamas nei tikslo, nei krypties. Kaip pats sako, norėjo nuo visko pabėgti. Deja, svetimoje šalyje vyras pateko į benamystės pinkles. Netrukus jį priglaudė medikai. „Paguldė į ligoninę, kai ištiko psichozės priepuolis. Nors šį gyvenimo etapą vyras prisimena lyg pro rūką, gerai pamena išrašytus vaistus.
Nepasiteisinus gyvenimui svetur, vyras grįžo į Lietuvą. „Dėl psichinės būsenos paguldė į Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninę. Ten prasidėjo tikroji priklausomybė nuo vaistų. Kurį laiką vartojau ir narkotikus, ir gydytojo išrašytus neuroleptikus. Galiausiai pasiryžau atsisakyti visų cheminių medžiagų: pirmiausia nutraukiau kvaišalus.
Tačiau kai nustojau gerti ir medikamentus, viskas apsivertė. Lyg su pagaliu kas trenkė. Tai baisiausia, ką buvau gyvenime patyręs. Narkotikų abstinenciją plius minus žinojau - palyginti su vaistais, ji ne tokia baisi“, - prisimena Dovydas ir neslepia, jog nutraukus vaistų vartojimą, kilo minčių apie savižudybę. Apie tai, kad nuo vaistų gali išsivystyti priklausomybė, jaunas vyras nežinojo: „Nesupratau, kad man prasidėjo abstinencija dėl vaistų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Taip Dovydas vėl grįžo prie vaistų: išsyk pasijuto geriau. Būtent šis staigus pagerėjimas ir leido aiškiai suprasti, kad „įsigijo“ dar vieną priklausomybę. O medikai toliau išrašinėjo neuroleptinių vaistų receptus. Pretekstas - psichinei būklei palengvinti. Tačiau nuo neuroleptikų Dovydas tapo apatiškas, dingo motyvacija. Kaip pats prisimena, jautėsi lyg robotas.
Galiausiai giminaičiai Dovydui pasiūlė „paragauti“ benzodiazepinų. Manė, šie vaistai nesukels priklausomybės ir suteiks ne slopinimą, o ramybę. Receptus Dovydas gaudavo nelegaliais keliais - per tuos pačius giminaičius. Deja, nutiko dar blogiau. Kai benzodiazepino tablečių dozė padidėjo iki dešimties piliulių per dieną, Dovydas dar kartą mėgino vaduotis iš priklausomybės.
Ieškodamas pagalbos, jaunas vyras kreipėsi į psichikos ligų centrą. „Mane, kaip priklausomą žmogų, norėjo guldyti į stacionarą“, - sako pašnekovas. Tačiau Dovydą baugino mintis apie skrandžio plovimą ir staigią abstinenciją, kurią jau buvo išbandęs savo kailiu. Teko pakeisti kelis gydytojus, kol sutiko medikę, su kuria rado bendrą kalbą.
Benzodiazepino visiškai negeriu jau devynis mėnesius, - pasakoja Dovydas, kuris paskatintas medikų išbandė ir pokalbių terapiją. - Kai papasakojau apie problemas šeimoje, nusiuntė į anoniminę alkoholikų vaikų grupę.
Kaip atsiranda priklausomybė?
Respublikinio priklausomybės ligų centro ambulatorinio skyriaus gydytoja Eleonora Jurolaic nuolat kuruoja apie 10 pacientų, turinčių priklausomybę nuo BZD. Tai gana jauni, darbingi žmonės, kurie šiuos vaistus vartoja net iki 10 metų. Jie nori liautis, bet patys nesugeba to padaryti. Kad ištrūktų iš šio užburto rato, jiems reikia ir medikamentinės, ir psichologinė pagalbos, o išsivadavimo procesas gali turkti ir keletą metų.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
„Kai klausiu, dėl kokių priežasčių jie pradėjo vartoti vaistus, dažniausiai jie nurodo santykių problemas arba didelį stresą darbe. Tai klasika: užklumpa nerimas, atsiranda nemiga, žmogus nueina pas gydytoją, nupasakoja savo simptomus ir dažnai gauna raminamųjų. Pradėjęs juos vartoti pamato, kad poveikis geras, ir įkliūva. Iš pradžių vaistai geriami tik vakare prieš miegą, tačiau su laiku viena tabletė nebepadeda, ir žmogus savarankiškai ima didinti dozę.
Gerai, jeigu jis laiku susigriebia, kad didėja jo organizmo tolerancija vaistams, bet dažniausiai tenka susidurti jau su užleistais atvejais, kai vaistai vartojami labai dideliais kiekiais. Toksinis poveikis retai pasireiškia, žmonės jaučiasi gerai gerdami dideles dozes, kol suveikia sveikas protas arba aplinkybės įspraudžia į kampą - tiek vaistų gauti yra sunku, nes gydytojai, pastebėję, kad žmogus vaistų prašo per dažnai, jų nebeišrašo, todėl vaistų tenka ieškoti juodoje vaistų rinkoje“, - aiškino pašnekovė.
Jei vaistas vartojamas tik iki mėnesio, E.Jurolaic manymu, priklausomybė retai kada išsivysto, tačiau bėda ta, kad jeigu žmogus mėnesį vartojo vaistus, net jeigu tai darė tvarkingai, kaip paskirta, ir staiga juos nutraukia, labai tikėtina, kad abstinencijos požymius jis pajus. Todėl gydytojas turėtų paaiškinti, kad vaistus reikia nutraukti palaipsniui - po mėnesio vartojimo jų nutraukimas gali užtrukti net du mėnesius. Tačiau dažnai žmogus šios informacijos negauna, o pajutęs, kad nutraukus vaistų vartojimą savijauta pablogėjo, geria juos toliau. Taip užsiveda ydingas mechanizmas.
Deja, žmonės nenori nelinkę įdėti pastangų, kad susitvarkytų savo problemas kitaip - keičiant savo gyvenimą ir save. Daug paprasčiau su įtampomis ir nerimu kovoti tabletėmis, tačiau reikia suprasti, kad tai ne išeitis.
Abstinencijos simptomai: pavojingi gyvybei
Pasak jos, mažinant sau priimtiną vaistų dozę pasireiškia abstinencijos simptomai - nerimas, nemiga, širdies permušimai, padažnėjęs pulsas, galvos svaigimas, o jeigu labai sunki abstinencija, gali prasidėti traukuliai. Išeiti pačiam iš šios būsenos turint ilgą vaistų vartojimą stažą labai sunku.
„Gal tai ir įmanoma padaryti turint labai stiprią valią, bet rizikuojant savo gyvybe. Žmonės pasakoja, kad įvyksta visiška dezorientacija, žmogus nežino, kur yra, negali valgyti ir gerti, negali iš lovos atsikelti, viską skauda, o jei dar ir traukuliai prisideda, jis gali netekti sąmonės. Jei šalia nėra kito žmogaus, viskas gali baigtis labai blogai“, - teigė gydytoja.
Ši priklausomybė kelia tas pačias problemas kaip ir visos kitos - atsiranda nesklandumų darbe, santykiuose. Yra žmonių, kurie labai kontroliuoja vaistų vartojimą ir labai slepia šią savo gyvenimo sritį, bet ir jie kažkada prieina liepto galą. Apie kokią gyvenimo kokybę galima kalbėti, kai vieninteliu gyvenimo tikslu tampa, kaip gauti vaistų?
Statistika ir faktai
2017 m. BZD Lietuvoje kasdien vartojo apie 4 proc. gyventojų. BZD Lietuvoje 2017 m. suvartota 2-3 kartus daugiau negu kitose Šiaurės regiono šalyse. Taip pat 2017 m. lietuviai suvartojo bene 2 kartus daugiau BZD nei vidutiniškai buvo suvartota 2016 m. tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse.
2016 m. tyrimo duomenimis, raminamuosius ir migdomuosius vaistus (šią vaistų grupę didžiąja dalimi sudaro benzodiazepinai) bent kartą gyvenime vartojo 20,2 proc. 15-64 m. gyventojų. Per paskutiniuosius 12 mėnesių raminamuosius ir migdomuosius vaistus vartojo 13,4 proc., o per paskutiniąsias 30 dienų - 9,7 proc. respondentų. Visi trys rodikliai (bent kartą gyvenime, per paskutiniuosius 12 mėnesių ir per paskutiniąsias 30 dienų) buvo aukštesni tarp moterų bei vyresnio amžiaus žmonių grupėse. Vidutinis amžius, kuomet raminamieji ir migdomieji vaistai pavartoti pirmą kartą, - 36 metai. Beveik kas penktas respondentas (18,2 proc.) juos vartojo be gydytojo paskyrimo ir 9,4 proc. vartojo visaip - su paskyrimu ir be paskyrimo.
BZD yra receptiniai vaistai, kuriuos išrašyti gali įvairių specialybių gydytojai ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui ir ne daugiau nei 60 tablečių arba 30 ampulių. Tačiau, kaip teigiama šio projekto metu atliktoje jų vartojimo analizėje, pacientų apklausos rodo, kad vidutinė vaisto vartojimo trukmė - 86 mėnesiai, t. y. 7 metai. Daugiau nei du trečdaliai (71 proc.) respondentų nurodė, kad BZD receptus jiems išrašė šeimos gydytojai. Tikėtina priklausomybė nustatyta 38 proc. BZD vartojusių pacientų.
Raminamieji vaistai: ką svarbu žinoti?
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Suvartojus didesnę dozę raminamųjų, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgiasio priepuoliai.
Svarbu paminėti: bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti traukulių.
Monikos istorija: verkiau, šaukiau, galvojau - mirsiu
„Vaistus gėriau 4 metus po 2,5 mg nakčiai. Po kurio laiko pradėjau juos gerti ir dieną - mano dozė nuo vienos tabletės per parą padidėjo iki trijų. Jaučiausi apsvaigusi, tačiau būtent jaučiausi gerai. Tačiau dozė vis didėjo, nes ankstesnė nebeužtekdavo, kad jausčiausi taip pat gerai. Atėjo diena, kai gėriau tabletes nesustodama, ir man jų vis dar buvo negana. Galiausiai patekau į ligoninę.
Ten praleistos penkios dienos man prabėgo kaip 50 metų. Visa drebėjau, vos paėjau, bijojau visko - šviesos, tamsos, valgyti, gerti, buvau kaip košmare, iš kurio, atrodė, niekada neištrūksiu. Nenorėjau nieko, vaidenosi košmarai, kūną nusėjo mėlynės, nes nuo drebulio laužė kaulus... Nežinau, kaip atlaikiau... Verkiau, šaukiau, skausmas buvo nebepakeliamas, galvojau, širdis sustos... Niekam nelinkiu to patirti. Kadangi negavau vaistų, galvojau, kaip man pabėgti naktį namo ir jų pasiimti. Buvo tokių minčių, kad net gėda sakyti. Dėkoju artimiesiems, kurie mane palaikė, savo gydytojai, dėkoju visiems, kurie suprato mano siaubą ir nepaliko manęs vienos. Linkiu nevartoti šių vaistų niekam. Penkerius metus sergu depresija, tačiau šiandien su nerimu ir baimėmis kovoju kitais būdais, kurie priklausomybės nesukelia“, - atviravo jauna moteris.
Straipsnyje panaudota informacija iš 15min.lt
Kaip atpažinti priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio požymius ir simptomus | „Genesis HealthCare“
tags: #priklausomybe #nuo #neuroleptiku