Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, tačiau jos finansavimas Lietuvoje kelia nemažai klausimų ir diskusijų. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) deklaruoja rekordiškai augantį finansavimą, sveikatos įstaigų vadovai teigia patiriantys nuostolius. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichikos sveikatos finansavimo situaciją Lietuvoje, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenis, ekspertų nuomones ir esamas problemas.
Finansavimo realijos: eurai ir centai lietuvio psichikos sveikatai
SAM jau apskaičiavo - 1 euras ir 31 centas per mėnesį. Skaičiai, kuriuos pateikia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kontrastą tik patvirtina. Psichikos sveikatos centrai už vieno žmogaus priežiūrą per metus gauna 12,62-15,74 euro. Tiesa, specializuotoje grandyje viena psichiatro konsultacija kainuoja 66 eurus, su psichologiniu ištyrimu - 93 eurus, vaikų psichiatro - beveik 66 eurus, o išplėstinė konsultacija - 204 eurus. Šie skaičiai atspindi finansavimo realybę, su kuria susiduria psichikos sveikatos priežiūros specialistai.
Rekordiškai augantis finansavimas ar nuostoliai?
SAM teigia apie „rekordiškai augantį finansavimą“, tačiau sveikatos įstaigų vadovai teigia klimpstantys nuostoliuose. Toks neatitikimas tarp deklaruojamo finansavimo augimo ir realios situacijos kelia abejonių dėl tinkamo lėšų paskirstymo ir efektyvaus panaudojimo.
Ši veikla šiandien mums neša nuostolį - apie šimtą tūkstančių eurų per metus. Anksčiau tas nuostolis būdavo mažesnis, šiais metais jis išaugo“, - komentuoja įstaigos vadovas. - Žinoma, yra įstaigoje ir daugiau nuostolingų sričių.
Iššūkiai ir problemos
Specialistų trūkumas
Visa Lietuva trimituoja apie gydytojų trūkumą. Šiauliai turi vieną vaikų ir paauglių psichiatrą. Šiaulių miestas - vienas psichiatras! Mes verkiame, kad nėra šių specialistų, ypač regionuose. Kritiškai trūksta vaikų psichiatrų. Šalyje yra 126 aktyvias licencijas turintys vaikų ir paauglių psichiatrai, 613 - suaugusiųjų psichiatrai. Specialistų paieškos - kasdienis galvos skausmas. „Vienu metu tikrai turėjome didelį psichologų trūkumą, dabar po truputį atsigauname.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Trūkstant specialistų, ypač vaikų psichiatrų, tampa sudėtinga užtikrinti savalaikę ir kokybišką pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Reikalavimų neatitikimas finansavimui
„Nekalbu apie savižudybes, žalią koridorių, smurtą artimoje aplinkoje, kitas prevencines programas. Vadovė atkreipia dėmesį, kad reikalavimai auga, tačiau finansavimas praktiškai nesikeičia. „Už vieną prisirašiusį pacientą skiriama truputėlį daugiau nei euras per mėnesį, - patvirtina pašnekovė. - Ir dar nuo liepos reikalaujama turėti daugiau psichologų. Anksčiau vienas psichologas galėjo aptarnauti 17 tūkstančių gyventojų, dabar - 15 tūkstančių. Vadinasi, tam pačiam gyventojų skaičiui aptarnauti reikia papildomų psichologų etatų. O finansavimas? Įkainis pakilo centais.
Reikalavimai auga, tačiau finansavimas praktiškai nesikeičia.
„Ministerijos rekomendacija - dailės ir muzikos psichoterapeutai. Kad vyktų terapija, žmogus turi būti baigęs psichologiją ir plius dailę. „Suskaičiuokime - penkeri metai psichologijos, dar dveji treji metai dailės ar muzikos magistrantūra. Palaukite, tai kiek tada toks specialistas turi uždirbti? O mes galime pasiūlyti atlyginimą iš įkainio, kuris yra euras trisdešimt už pacientą per mėnesį? Reikalavimai visiškai neadekvatūs įkainiams.
Paslaugų prieinamumas ir kokybė
Neturėdamas visos komandos negauni finansavimo, bet komandos nesurenki, nes nėra pinigų mokėti atlyginimus, - užburto rato principą aiškina Šeškinės poliklinikos direktorius Mindaugas Sinkevičius. - Jei pavyksta pritraukti psichiatrą, reikia dar rasti psichologų, atvejo vadybininkų - jų rasti ne taip lengva.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Paklaustas, kaip su tokiu finansavimu išsilaiko Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centras, įstaigos direktorius Marius Jasaitis atviras: „Neišsilaiko. M.Jasaičio teigimu, pagal faktinį poreikį - kiek reikia psichiatrų, koks šiandien psichiatrijos lūkestis - centro veikla aiškiai nuostolinga. „Turi bendrą finansavimą visoms sritims ir žiūri, kad galai sueitų. Ta matematika kartais sueina, kartais nesueina.
Ministerijos kalbas apie psichikos sveikatą, kaip prioritetinę sritį, Alytaus poliklinikos direktorius Marius Jasaitis atviras vertina skeptiškai: „Būtų tikrai smagu, kad žodžiai atitiktų realybę. Gal jie šneka į ateitį? Šiandien reikia dirbti su tokiais įkainiais, kokie jie yra. Pacientui nepasakysi: „atleisk, tokie įkainiai, todėl niekas nedirba“.
Mažas finansavimas daro įtaką paslaugų prieinamumui ir kokybei. Įstaigos, neturinčios pakankamai lėšų, negali pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotų specialistų, o tai neigiamai veikia pacientų priežiūrą.
Duomenų klastojimo rizika
„Nurodyta, kad aštuoniems tūkstančiams vaikų turėtų būti vienas etatas. Kartu nustatyta, kad turi būti suteikta būtent tiek paslaugų, registruotų Sveidros sistemoje. Jeigu vaikai yra prie mūsų prisirašę, mes priversti dirbtinai pritempti pacientus.
Psichikos sveikatos įrašai nėra tokie paprasti kaip temperatūros matavimas - tai rimti duomenys, kurių negalima dirbtinai „pakelti“ tik dėl normatyvų ar statistikos. Tai - neteisėtas klastojimas, - stebisi V.Korsakienė. - Kodėl šeimos gydytojams nenurodoma, kad jie per metus turi suteikti dvidešimt tūkstančių paslaugų? Tas pats galioja slaugytojams ar atvejo vadybininkams. Tų paslaugų skaičius gali būti ženkliai didesnis, bet gali būti ir mažesnis.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Tokie reikalavimai gali paskatinti įstaigas klastoti duomenis, siekiant įvykdyti nustatytus normatyvus. Tai ne tik neteisėta, bet ir iškraipo realią situaciją, trukdydama priimti pagrįstus sprendimus dėl finansavimo ir paslaugų teikimo.
Teigiamos permainos ir iniciatyvos
Finansavimo augimas ir naujos paslaugos
2020-2024 metais stebimas pastovus PSDF lėšų, skirtų psichikos sveikatos priežiūros paslaugoms, augimas. Pernai pirminei ambulatorinei psichikos sveikatos priežiūrai buvo skirta 95 procentų daugiau PSDF lėšų nei 2019-aisiais. Nuo šių metų liepos dar padidėjo už prirašytą gyventoją mokamas įkainis - iki tol jis buvo 9,56-10,89 euro, dabar - 12,62-15,74 euro.
Nuo šių metų liepos mėnesio psichikos sveikatos centrų komanda papildyta nauju nariu - psichikos sveikatos atvejo vadybininku. Tam skirtas papildomas finansavimas - vieniems metams apie 11 mln. Atvejo vadybininko paslauga skiriama, kai yra nepatenkinama paciento socialinė, ekonominė situacija (pvz., pacientas neintegruotas į darbo rinką, blogi jo santykiai su šeima, artimaisiais, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir pan.).
Psichikos sveikatos atvejo vadybininkas sudaro pagalbos planą ir prižiūri, kad jis būtų įgyvendinamas. Dar viena nauja paslauga nuo liepos mėnesio teikiama Psichikos sveikatos centruose - priklausomybės ligomis sergančių asmenų priežiūra, už kurią mokamas skatinamasis priedas. Paslauga gali būti teikiama sergantiems: psichikos ir elgesio sutrikimais dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologiniu potraukiu azartiniams lošimams, kitais įpročių ir potraukių sutrikimais.
Nuo kitų metų rugsėjo planuojama sumažinti psichologų aptarnaujamų gyventojų skaičių nuo 15 tūkstančių iki 12 tūkstančių, tai padės užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą.
Vyresnio amžiaus asmenų psichikos sveikatai stiprinti prieš porą metų patvirtinta socialinio recepto iniciatyvos paslauga, kuri senjorams suteikia galimybę dalyvauti nemokamose kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitose veiklose.
Nepaisant iššūkių, stebimas finansavimo augimas ir naujų paslaugų įvedimas. Atvejo vadybininkų įtraukimas į psichikos sveikatos centrų komandas ir priklausomybės ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugos yra svarbūs žingsniai gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Specialistų pritraukimo projektai
Šiuo metu savivaldybės kartu su sveikatos priežiūros įstaigomis vykdo specialistų pritraukimo projektą, kuriuo suplanuota priemonių už 17 milijonų eurų. Iš „Europos socialinio fondo +“ ir bendrojo finansavimo lėšų numatyta skirti apie 17 milijonų eurų investicijų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui į savivaldybių gydymo įstaigas. Iš viso tokiu būdu numatoma pritraukti apie 1,5 tūkst.
Specialistų pritraukimo projektai yra svarbūs siekiant sumažinti specialistų trūkumą ir užtikrinti, kad visuose regionuose būtų prieinamos kvalifikuotos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos.
Projektas „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“
Projektui „Psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodikų diegimas ir (ar) atnaujinimas bei psichologinio vertinimo instrumentų adaptavimas“, kurio pareiškėjas yra Lietuvos medicinos biblioteka, skirtas finansavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2025 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. Projektas įgyvendinamas pagal 2022-2030 metų plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
Bendra projekto vertė siekia 4 170 406 Eur, finansavimas skiriamas iš Europos Sąjungos fondų ir bendrojo finansavimo lėšų. Projekto įgyvendinimo trukmė - iki 2029 m. Projektu siekiama adaptuoti ir atnaujinti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostikos bei gydymo metodikas, standartizuoti psichologinio vertinimo instrumentus, sukurti internetinę metodinę platformą bei organizuoti tikslinius mokymus sveikatos priežiūros specialistams.
Šiuo metu, vadovaujantis Centrinės projektų valdymo agentūros nustatytomis sąlygomis, pradedamas partnerystės sutarčių sudarymas su projekto partneriais. Projektas reikšmingai prisidės prie psichikos sveikatos paslaugų kokybės, vieningumo ir prieinamumo gerinimo Lietuvoje.
Psichikos sveikatos strategija ir žmogaus teisių užtikrinimas
Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, GIP siekia dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus.
„Strategija yra aukščiausio lygmens politinis dokumentas, kuris apibrėžia valstybės psichikos sveikatos sistemos raidos principus, tad jos įgyvendinimas privalėtų tiesiogiai užtikrinti šių principų nuoseklų įgyvendinimą. Deja, šiandien kyla didelių abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas,“ - teigia GIP direktorė D.
Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai yra, anot D. Juodkaitės, iš esmės orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.
Šių principų ir nuostatų įgyvendinimas buvo išsamiai aptarti balandžio 22 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė N. Posėdyje GIP akcentavo žmogaus teisių užtikrinimo vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių - psichikos ir proto negalią turintiems asmenims - klausimą, atkreipė dėmesį į priverstinio hospitalizavimo problemas.
Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių.
GIP atkreipė dėmesį, kad valstybė, nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, toliau nuolat remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose iki šiol gyvena neleistinai daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams. Viceministrė N. Ribokienė pabrėžė, kad sprendžiant įvairias pacientų su psichikos negalia problemas yra svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas ir visuomenės branda.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas E. Kazlauskas atkreipė dėmesį į psichologų veiklos įstatymo projektą, kuriame pasigendama psichologų pozicijos, aktualių problemų sprendimų. Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė O. Davidonienė pabrėžė psichologų indėlį nustatant neįgalumo ar darbingumo lygį, pažymėjo būtinybę psichologus labiau integruoti į sveikatos sektorių, aiškiai apibrėžiant ir adaptuojant psichologų veiklos metodikas.
Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų posėdyje iškeltas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų duomenimis, stacionarios socialinės globos poreikis yra tenkinamas 78 %; dienos socialinės globos ir priežiūros centrų neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, pagalbos į namus tarnybų skaičius Lietuvoje yra 105; bendruomeninių įstaigų, šeimos paramos centrų, kur neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali gauti socialines paslaugas, esti 131. Visus dienos centrus lanko 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų.
Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas. Tam, kad savivaldybėse būtų paskatinta socialinių paslaugų plėtra, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai. Vieno asmens su sunkia negalia socialinei globai teikti savivaldybėms skiriama 7,2 BSI (936 Lt/ mėn.).
O. Davidonienė informavo, kad yra numatyta Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įkurti 5 dienos krizių centrus, 27 dienos stacionarus prie Psichikos sveikatos centrų.
GIP akcentavo, kad Lietuvoje internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų finansavimas tebėra daugelį kartų didesnis nei sumos, skiriamos Strategijoje numatytų sisteminių pokyčių visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, nukreiptų į sistemos modernizavimą, sukuriant naujus finansavimo mechanizmus, veiksmingas paslaugas bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą, įgyvendinimui. D. Juodkaitės pastebėjimu, valstybė yra labiau linkusi ne keisti, o palaikyti egzistuojančią - ekonomikos ir etikos principams prieštaraujančią - sistemą.
Viceministrės N. Ribokienės vertinimu, tiek socialinės, tiek sveikatos apsaugos srityje pastebima nemažai teigiamų permainų siekiant pagerinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą psichikos negalią turintiems pacientams bei užtikrinti jų teises. Apibendrindama posėdį viceministrė akcentavo bendradarbiavimo ir informacijos apie nuveiktus darbus sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų stygių. „Nors valdžios atstovai diskutuoja ir išklauso, tačiau realių veiksmų nesiima. Tad Psichikos sveikatos strategija lieka tik apkalbama, bet ne įgyvendinama strategija,“ - teigia D.
Psichikos sveikatos strategija yra svarbus dokumentas, kuriame numatyti pagrindiniai psichikos sveikatos sistemos raidos principai. Tačiau, kaip teigia ekspertai, kyla abejonių dėl to, ar Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti Strategijoje įtvirtintas principines nuostatas. Svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos visiems asmenims su psichikos negalia, ir kad būtų remiamos bendruomeninės paslaugos, o ne internatinio pobūdžio įstaigos.
Psichologinis atsparumas ir visuomenės pasirengimas
Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų. Todėl labai svarbu, rengiantis įvairioms išorės grėsmėms, didinti gyventojų psichologinį atsparumą.
„Kad visuomenė ir kiekvienas gyventojas atskirai būtų psichologiškai pasirengęs išorės grėsmėms, reikia suteikti informacijos, motyvaciją ir įgūdžių. Svarbu didinti gyventojų psichologinį atsparumą, ypač rengiantis įvairioms išorės grėsmėms. Tai apima informacijos suteikimą, motyvacijos skatinimą ir įgūdžių ugdymą.
Pacientų skaičiaus augimas
SAM skaičiuoja, kad kasmet gyventojų apsilankymų skaičius pas gydytoją psichiatrą auga. Per 2024 m. psichikos sveikatos centruose apsilankė daugiau nei 1 milijonas 200 tūkstančių pacientų. Tai beveik 100 tūkstančių vizitų daugiau nei prieš metus. Kasmet gyventojų apsilankymų skaičius pas gydytoją psichiatrą auga. Statistika negailestinga: kas penktas žmogus, išgyvenęs nelaimę, konfliktą, ekstremalią situaciją, stichinę nelaimę, patiria psichikos sveikatos sunkumų. Todėl labai svarbu, rengiantis įvairioms išorės grėsmėms, didinti gyventojų psichologinį atsparumą. „Kad visuomenė ir kiekvienas gyventojas atskirai būtų psichologiškai pasirengęs išorės grėsmėms, reikia suteikti informacijos, motyvaciją ir įgūdžių.
Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Psichikos sveikatos finansavimas Lietuvoje - prioritetas, kuriam trūksta lėšų?“
2022 m. spalio 20 d. Seimo Laisvės frakcija visuomet drąsiai ir garsiai pasisakė už psichikos sveikatą. „Lietuva dešimtmečiais turi visus blogiausius rodiklius - nuo savižudybių iki be pagalbos paliktų ir dar teisėsaugos persekiojamų priklausomybės liga sergančių žmonių. Šią situaciją būtina keisti visiems surėmus pečius.
Tai, kad biudžete metai iš metų būtent psichikos sveikatos sričiai vis neatrandama pinigų, kad trūksta 2,6 mln. Pinigai privalo ne tik būti rasti, bet turi būti ir plečiamos paslaugos - nuo besilaukiančios ir pagimdžiusios moters psichikos sveikatos užtikrinimo iki paslaugų vaikams ir paaugliams, iki psichikos sveikatos raštingumo didinimo visiems. Tai nėra išlaidos - tai yra investicija, nes psichikos sveikata yra mūsų darbingumo ir visos šalies socialinės, ekonominės gerovės pamatas“, - sako parlamentarė M.
Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė antrina, jog 2023 m. biudžetas liūdina: „Toks sveikatos biudžetas parodo, kad psichikos sveikata, deja, nėra prioritetas. Tą drąsiai teigiu matydama kitų metų biudžeto projektą, kuriame psichikos sveikatos sričiai trūksta virš 2 mln. eurų, o savižudybių prevencijos eilutėje matome nulius.
Tačiau M. Danielė patikino, kad Vyriausybės veiksmai to nepatvirtina: „Estai psichikos sveikatai skiria 9 mln. eurų, o Lietuva, jei Europos Sąjunga neduoda lėšų, sėdi su nuliu. Per rinkimus kalbame, kad psichikos sveikata - prioritetas, bet dabar matome, kad tai neįgyvendinama. Šiandieniniame Vyriausybės biudžete matome, kad yra „skylių“, kurios padarytos ties psichologinės sveikatos finansavimu.
Dabartinė Vyriausybė į valdžią atėjo teigdama, kad psichikos sveikata - svarbus klausimas, tai skambėjo ir rinkiminiuose pažaduose, apie tai kalbėjau ir aš pati, tačiau jam nerandama pinigų. Nežinau, kaip galiu palaikyti tokį biudžetą kaip Seimo narė, kaip galiu už jį balsuoti.
Atsakydamas į Seimo narės klausimą, ministras A. Dulkys sutiko su išsakyta kritika ir nurodė, kad toks finansavimas susijęs ir su finansavimo tradicija: „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete yra 3 mlrd. eurų, o psichikos sveikatai skiriama ne daugiau kaip 5 proc. - tai Pelenės istorija sveikatos apsaugos sistemoje.
Psichikos sveikatos sąskaita nėra padidintas joks kitas biudžetas, čia susiduriame su problema, kad apskritai lėšų trūksta visoms sritims - tiek širdies ligoms, tiek onkologiniams ligoniams, tiek psichikos sveikatai.
Kalbėdama apie nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje, I. Pakarklytė pabrėžia, kad tokia paslauga turi būti suvokiama ne kaip papildoma, o kaip privaloma. „Nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikata nėra prabangos dalykas, tai yra būtina psichikos sveikatos išsaugojimo strategijos dalis. Šioje srityje reikalingi skubūs pokyčiai, pradedant nuo santykinai paprastų sprendimų, kaip kad nėščiosios kortelės papildymas psichikos sveikatos dalimi, ir baigiant kompleksine strategija, kaip spręsime nėščiųjų ir gimdyvių psichikos sveikatos klausimus“, - sako seimo narė I.
tags: #psichikos #sveikatos #finansavimas