Kaip padėti vaikui įveikti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų

Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Šiuolaikiniai vaikai užauga apsupti technologijų - kompiuteris, planšetė ar telefonas dažnai tampa ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemone. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio.

Ką reiškia priklausomybė nuo kompiuterio ir žaidimų

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas. Elgesio priklausomybės - santykinai nauja ir kuo toliau, tuo labiau aktuali problema, ypač tarp jaunimo. Pasaulio sveikatos organizacija elgesio priklausomybes neseniai naujoje klasifikacijoje priskyrė prie priklausomybių, ko anksčiau nebuvo.

Kaip atpažinti, kad žaidimai tapo problema

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų išryškėja tada, kai vaiko kasdienybė ima suktis tik apie virtualų pasaulį. Pagrindiniai požymiai:

• Laiko praradimas - vaikas nebejaučia, kiek ilgai žaidžia, ir nenori sustoti.
• Pareigų apleidimas - pamokos, namų darbai ar buitinės užduotys tampa antraeiliai.
• Socialinė izoliacija - mažėja noras bendrauti su šeima ar draugais.
• Emocinės reakcijos - pykčio protrūkiai ar nerimas, kai negali žaisti.
• Miego ir sveikatos problemos - vaikas sėdi iki vėlumos, trūksta miego, atsiranda akių nuovargis ar laikysenos problemų.

Jei pastebite bent kelis šiuos signalus, tai gali būti ženklas, kad žaidimai peržengė sveikų ribų. Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai: vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius, tampa abejingu tam, kas sakoma.

Priežastys, kodėl vaikai taip įsitraukia į žaidimus

• Įdomi patirtis - žaidimai suteikia galimybę išbandyti įvairius vaidmenis, pasaulius ir situacijas.
• Pasiekimų jausmas - užduočių įvykdymas, taškų rinkimas ar lygių perėjimas kelia pasitenkinimą.
• Socialinis ryšys - daugelis vaikų žaidžia su draugais ar internetu susiranda bendraminčių.
• Poilsis - žaidimai gali būti būdas atsipalaiduoti po pamokų.

Visi šie dalykai yra natūralūs ir savaime nereiškia priklausomybės. Tačiau kompiuteriniai žaidimai tampa emocinio nepasitenkinimo kompensavimo priemone ir galimybe „pabėgti“ nuo stresinės situacijos. Kaip taisyklė, po nekaltu noru papramogauti, žaidžiant po keletą valandų per dieną, slepiasi vaiko noras atsitraukti nuo realių gyvenimiškų situacijų.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Kas didina riziką tapti priklausomam?

• Psichologiniai veiksniai: stresas, depresija ir vienatvė skatina ieškoti komforto virtualioje aplinkoje.
• Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą.
• Asmenybės bruožai: agresyvumas, silpna savikontrolė, narcisistinės tendencijos ir impulsyvumas gali didinti riziką.
• Vyresniame amžiuje ir lyties skirtumai: tyrimai rodo, kad vyrai turi didesnę tendenciją išvystyti priklausomybę žaidimams nei moterys.

Tyrimai patvirtina, kad asmenys linkę pasinerti į virtualią aplinką, išgyvena stiprų vienišumo jausmą, turi bendravimo sunkumų. Į rizikos grupę patenka agresyvūs, silpnos savikontrolės bei narcisistinės asmenybės tipo asmenys.

Fiziniai ir emociniai padariniai

• Fiziniai padariniai: ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
• Emociniai padariniai: priklausomybė gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus.
• Socialiniai padariniai: priklausomybė gali padidinti socialinę atskirtį ir izoliuoti vaiką nuo realaus pasaulio.

Kai kurie vaikai pradeda vengti higienos, rečiau valosi dantis ar praustis - tai radikalesni požymiai, kai priklausomybė jau pažengusi.

Kaip tėvai gali padėti: praktiniai žingsniai

Kai vaikas dar tik pradeda intensyviau žaisti, tėvai gali imtis veiksmų, kurie padeda atkurti balansą ir sumažinti priklausomybės riziką.

1. Domėkitės, ką žaidžia jūsų vaikas: tai, kas vaikui patinka, yra jo džiugesio šaltinis. Svarbu domėtis ir klausytis vaiko.
2. Tapkite žaidimo ekspertu: susipažinkite su vaiko mėgstamu žaidimu, išmokite taisykles, pažaiskite keletą lygių, sužinokite terminologiją.
3. Užmegzkite emocinį ryšį: kai jau tapote žaidimų ekspertu, vaikui girdint kalbėkite apie žaidimą ir demonstruokite savo kompetencijas - tai suartins jus su vaiku.
4. Susiekite žaidimo taisykles su realybės taisyklėmis: pavyzdžiui, jūs negalite daugiau žaisti, kol padedate susitvarkyti namus, bet greitai grįšite prie žaidimo, jei padėsite.
5. Įpinkite realų gyvenimą į žaidimą: pamokų ruošimas, namų tvarkymasis, skaitymas turi asocijuotis su malonumais, o ne tik su pareigomis.

Konkrečios praktinės taisyklės namuose

• Aiškios taisyklės - susitarkite, kiek laiko per dieną vaikas gali žaisti (pvz., 1-2 val. po pamokų).
• Turėti valandą, nuo kurios telefonai/kompiuteriai namuose yra nebenaudojami (tarkim nuo 20 valandos).
• Naudokite tėvų kontrolės programas arba laiko nustatymus (Family Link ir kt.).
• Skatinkite alternatyvas - sportą, meninius užsiėmimus ar laiką gryname ore.
• Žaidimas yra privilegija, o ne būtinybė: vaikas turi „užsidirbti“ šį laiką.
• Stebėjimas - susitarkite, kad žaistų bendroje erdvėje, o ne užsidaręs kambaryje.
• Kalbėkite su vaiku apie tai, kodėl jie tiek daug laiko leidžia prie ekrano.

Kas daryti, jei savarankiškai nepavyksta

Jei pastebite, kad vaikas visai prarado susidomėjimą realiu gyvenimu, mokslu ar draugais ir žaidimas tapo vienintele veikla, verta pasitarti su psichologu. Sunkesniais atvejais rekomenduojama kreiptis į psichikos pagalbos specialistus. Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis teigia, jog specifinių ir itin veiksmingų procedūrų, psichoterapinių technikų ar medikamentų, galinčių išspręsti šią problemą, deja, nėra - galime gydyti tik simptomus.

Kaip balansas įmanomas: saikingas kompiuterio naudojimas

Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo. Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems. Tačiau daugelis žmonių geba suderinti gyvenimus prie kompiuterio ir už jo bei naudotis juos saikingai.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Kaip kurti ilgalaikes pokyčių strategijas

• Sutelkti dėmesį ne tik į ribojimą, bet ir į realaus gyvenimo veiklų didinimą: sportas, išvykos, pomėgiai, užsienio kalbos.
• Palaikyti atvirus pokalbius apie žaidimų naudą ir riziką bei aiškinti, kodėl ribos yra svarbios.
• Skirti vaikui individualaus dėmesio ir laiko, domėtis jo sunkumais ir padėti juos spręsti.
• Modeliuoti sveikus skaitmeninius įpročius: vaikai turėtų perimti skaitmeninius įpročius iš tėvų ar globėjų.

Vaikui nebebus poreikio paskęsti virtualiame žaidimų pasaulyje, jei tėvai atidžiai kontroliuos vaiko naudojimąsi IT prietaisais, skirs vaikui individualaus dėmesio ir laiko, domėsis juo, stengsis suprasti kas lemia vaiko sunkumus ir padės juos įveikti, mylės, atjaus, supras ir bus kantrūs.

Keliausi dažni mitai

• „Žaidimai yra visiškai blogai“ - mitas: saikingi kompiuteriniai žaidimai teigiamai veikia vaikų socialinius įgūdžius, vaizduotę ir atmintį.
• „Vaikas pats susitvarkys“ - pavojus: priklausomybės vystymasis dažnai prasideda lėtai ir tėvų neveiksmas gali leisti problemai įsisenėti.
• „Reikia visiškai uždrausti“ - radikalus sprendimas gali sukelti pasipriešinimą ir paslėptą žaidimų naudojimą; dažnai efektyviau riboti ir siūlyti alternatyvas.

Kada rimtai kreiptis į specialistus

Jei vaikas:

• visiškai prarado susidomėjimą realiu gyvenimu, mokslu ar draugais,
• jo pažymiai mokykloje ženkliai suprastėjo,
• jis meluoja dėl laiko prie kompiuterio ar vengia higienos,
• patiria nuolatinį nerimą, dirglumą ar kitus emocinius sutrikimus,

tuomet verta kreiptis į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

Praktinė kontrolinė lentelė tėvams

Klausimas	Vertinimas
Kiek valandų praleidi žaisdamas kompiuteriu?	Įvertinkite realų laiką
Ar pats išjungi kompiuterį?	Taip / Ne
Ar praleidinėjai pamokas vardan kompiuterio?	Taip / Ne
Ar nustojo dominti ankstesni pomėgiai?	Taip / Ne

Jei dauguma teiginių tinka Jūsų vaikui, tai signalizuoja apie vaiko polinkį per daug leisti laiko prie ekrano, todėl turite į tai reaguoti rimtai.

Išmokite atpažinti piktnaudžiavimo kompiuteriu požymius. Skirkite vaikui ir jo interesams dėmesio. Domėkitės tuo, ką veikia Jūsų vaikas. Stebėkite, koks po žaidimo būna Jūsų vaikas: ar keičiasi jo nuotaika (gal tampa irzlesnis, piktesnis?). Nepražiopsokite!

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Priklausomybė nuo kompiuterio yra rimta problema, su kuria daugelis žmonių susiduria šiandien. Svarbu suprasti priežastis ir poveikį, kurį ji gali turėti, ir imtis veiksmų jos įveikimui. Pagalvokite, kaip norite pasirūpinti savo vaiku: kad vaikas visiškai nebesinaudotų IT prietaisais ar tiesiog norite, kad vaikas jais naudotųsi jiems saugų laiką.

tags: #kaip #gydyti #vaiko #priklausomybe #kompiuteriniams #zaidimams