Socialinio verslo apskritasis stalas reikšmė ir tikslai

Vis dažniau girdime sąvoką SOCIALINIS VERSLAS. Bet kas tai? Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Socialinio verslo pagrindinis tikslas - spręsti viešojo intereso problemas, tenkinant bendruomenės ar visuomenės poreikius, t.y. siekti pagrindinio tikslo - išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.

Kas skiria socialinį verslą nuo įprasto verslo

Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui.

Tai gali būti pasiekta per skirtingus veiklos metodus, tokius kaip sveikų maisto produktų pardavinėjimas palyginus nedidelėmis kainomis žmonėms su nedidelėmis pajamomis ar teikiant švietimo paslaugas ir mokymus neįgaliems žmonėms. Socialiniai verslai įdarbina socialiai pažeidžiamas žmonių grupes, pavyzdžiui, nepasiturinčiuosius, senjorus, daugiavaikių šeimų narius, neįgalius asmenis.

Socialinės įmonės gali vykdyti skirtingas programas, skirtas gyventojų gerovei gerinti, tokias kaip būstų suteikimas benamiams arba priemonių teikimas sveikatos priežiūrai atskirose bendruomenėse. Vadovaujantis socialiai atsakingo verslo požiūriu, visada rūpinamasi tuo, kas geriausiai žinoma, kokios problemos yra aktualiausios pažįstamoje bendruomenėje, mieste ar regione. Geros socialinio verslo koncepcija sako, kad socialinis verslas atpažįsta socialinę problemą artimiausioje aplinkoje kurioje jis veikia, kurioje jo pastangos kažką pakeisti yra efektyviausios ir naudingiausios, kurioje verslas turi ne tik klientus, bet ir kitus naudos gavėjus.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Kaip socialinis verslas sukuria poveikį

Jūs turėsite produktą ar paslaugą, kurie suvokiami klientų ir visuomenės, kaip nešantys ne tik tiesioginę naudą įsigijusiam klientui, bet ir papildomą naudą visai visuomenei. Visuomenėje su šiuo produktu ar paslauga Jūs pasieksite klientų lojalumo, pagarbos, nemokamos ir neįkainojamos reklamos ir komunikavimo formos „iš lūpų į lūpas“, augančių pajamų ir pelno.

Socialinis verslumas apima finansavimą, finansų valdymą, žmogiškųjų resursų valdymą, reklamą ir komunikaciją, pardavimus, reinvestavimą ir plėtrą. Socialinis verslas visų pirma yra verslas, ir to nereiktų pamiršti. COVID laikotarpiu tolesnis poreikis kovoti su socialiniais iššūkiais tik didėja, todėl socialinis verslas gali generuoti tvarų poveikį per partnerystes ir įvairius finansavimo šaltinius.

Socialinis verslas Lietuvoje: aktualijos ir perspektyvos

Tiek mokslininkų tyrimai, tiek Europos Komisijos inicijuotas Lietuvos socialinių įmonių ir jų ekosistemos tyrimas rodo savitą Lietuvos situaciją. Pripažinta, kad Lietuvoje socialinės įmonės dažnai suvokiamos kaip darbo integracinės įmonės, o teisės aktais - kaip socialinio verslo įmonės. 2023 m. Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžtį, įtraukdamas ją į SVV plėtros įstatymą. Tai leidžia institucijoms kurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą.

Dr. I. Žebrytė pabrėžia, kad socialiniai verslai Lietuvoje dažnai nesitapatina su socialiniais inovatoriais; taip pat kursą gali lemti finansiniai sunkumai ir teisinės sistemos kliūtys. Viena didžiausių problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė. Tačiau perspektyvos išlieka: didesnis dėmesys viešiesiems pirkimams, augantis privataus sektoriaus susidomėjimas gali suteikti naujų finansavimo šaltinių.

Organizacijos tapatybė ir socialinis verslas Lietuvoje turi kurti tvirtą institucinių referentų pagrindą. Teisinė socialinio verslo apibrėžtis formuoja tapatybės referentus, o jų naudojimas komunikacijoje gali būti įvairiai interpretuojamas - kai kur siejama su socialine ekonomika, o kai kur - su socialiniu verslu kaip hibridiniu subjektu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Viešosios paslaugos, socialinis dialogas ir inovacijos

Socialinės apsaugos elementai apima platų temų spektrą: užimtumo politiką, socialinį dialogą, socialinę infrastruktūrą ir socialinę pajamas. Viešosios paslaugos dažnai teikiamos biudžetinėmis ar viešosiomis įmonėmis, o jų perdavimas turi dvejopą tikslą - didesnį teigiamą poveikį ir mažesnes kaštus. Taip pat svarbu skatinti socialinį verslumą, kuris kuria dvigubą naudą - tiek vartotojams, tiek visuomenei.

Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, strategijos ar produktai, padedantys spręsti socialines problemas. Socialinė infrastruktūra apima švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės paramos įstaigas ir kitas paslaugas. Socialinė pensija - valstybės mokama išmoka tiems, kurių pajamos yra ribotos.

Teisinė bazė ir praktiniai įgyvendinimai

Nuo 2024 m. Lietuvoje galima oficialiai įgyti socialinio verslo subjekto / socialinio verslo statusą per Inovacijų agentūrą. Statuso gavimas trunka iki 20 d.d. nuo informacijos pateikimo. Siekiant maksimaliai aiškiai įvertinti tinkamumą, svarbu nurodyti, kokią dalį pelno skiriama socialiniam/palankiam poveikiui.

Socialinio verslo įvairovė Lietuvoje yra plati: galima įvesta įvairi teisinė forma (UAB, MB, VšĮ), ir kai kurios įmonės su socialiniu tikslu gali būti laikomos ne socialiniu verslu, jei pagrindinis tikslas yra pelnas. Tačiau tolimesnis įsitraukimas į socialinį verslą, skaidrumas ir aiškūs poveikio rodikliai padeda kurti tvarias partnerystes.

Socialinio verslo įtaka regionams ir bendruomenėms

Socialiniai projektai skatinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerina demografinę situaciją regionuose, didina savivaldybių biudžetų efektyvumą ir skatina jaunimą likti ar grįžti į Lietuvos miestus bei kaimus. Socialinis verslas gali būti motoras, jungiantis nevyriausybines organizacijas, verslą ir valstybines struktūras siekti bendrų tikslų - įtraukti visus gyventojus ir kurti atsparią visuomenę.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

ES kontekste socialinis verslas turi teisinę bazę, o judėjimo kryptys Lietuvoje atsiranda su integruotais įstatymais. Pasaulinė praktika rodo, kad socialinis verslas kuria didelius užimtumo rodiklius ir kuria reikšmingą bendrojo vidaus produkto dalį, ypač kai sutampa socialinis poveikis su ekonomine nauda.

Socialinio verslo formavimo gairės ir praktiniai patarimai

  • Aiškiai apibrėžti socialinį tikslą ir nustatyti, kokiam poveikiui siekiama.
  • Nustatyti, kokią pelno dalį skiriama socialiniam/aplinkosauginiam poveikiui.
  • Parengti teisinę formą (UAB, MB, VšĮ) ir įvertinti, kas labiausiai tinka veiklai.
  • Kurti partnerystes su viešuoju ir privačiu sektoriumi, bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
  • Vykdyti poveikio matavimą ir skaidriai raportuoti rezultatus.

Socialinis verslas - tai ne tik pelnas, bet ir įsipareigojimas visuomenei. Svarbu kurti tvarią ekosistemą, kuri jungia inovacijas, teisinę aplinką, finansavimą ir socialinį poveikį. ES lygmeniu vyksta nuolatinė analizė ir pritaikymas, kad Lietuvoje socialinis verslas taptų visapusišku įrankiu kuriant įtraukią ir atsparią visuomenę.

Socialinis verslas

Organizacijos tapatybė ir socialinis verslas Lietuvoje reikalauja aiškių referentų ir nuoseklios komunikacijos. Socialinis verslas dažnai yra hibridas - sujungia pelno siekimo ir socialinių tikslų realizavimą, o teisinė bazė dar formuojama tiek Lietuvos, tiek Europos mastu.

Praktiniai pavyzdžiai ir įgyvendinimo gairės

  1. Skirkite dalį pelno socialiniam poveikiui; apibrėžkite, ką konkrečiai remiate.
  2. Išanalizuokite vietos bendruomenės poreikius ir identifikuokite prioritetus.
  3. Orkestruokite partnerystes - valstybinės paslaugos + socialiniai verslai + vietos bendruomenės.
  4. Rinkite ir demonstruokite poveikio rodiklius (pvz., įdarbinimo rodiklius, pasiektas paslaugų prieinamumas).

Socialiniai veikėjai Lietuvoje gali teikti paraiškas dėl socialinio verslo statuso Inovacijų agentūroje; statusas suteikiamas per trumpą laiką, o procesas orientuotas į skaidrumą ir poveikio matavimo galimybes.

tags: #socialinio #verslo #apskritasis #stalas