71 metų Stasys neseniai Kauno klinikose ištvėrė dvigubą operaciją: aortos vožtuvo implantavimą ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimą. Beje, tokia ji Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Kauno klinikų gydytojai pirmą kartą Lietuvoje atliko minimaliai invazinę perkateterinę dviejų mirtinų ligų gydymui skirtą procedūrą. Vienos operacijos metu pacientui atliktas aortos vožtuvo implantavimas ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimas.
„Nepaisant amžiaus, esu vietoje nenusėdintis žmogus, negaliu nieko neveikti: tai sodyboje reikia kokius darbus aplink namą padaryti, ką nors sukasti. Be to, mėgstu grybauti ir žvejoti. Žinau, kad senatvėj jau didelių kalnų nenuversiu, bet dar norisi kiek įmanoma nesėdėti vietoje, o ką nors veikti, eiti“, - pasakoja Stasys. Jam jau prieš gerus metus buvo nustatytas širdies vožtuvo kalkėjimas, bet, kaip sako vyriškis, metus laiko jis dar visai neblogai gyveno ir per daug nesuko galvos. „Praėjusį rudenį sugalvojau pagrybauti. Einu ir jaučiu, kad sunku, dūstu, skauda krūtinę. Dusti pradėjau ir ką nors kasdamas, tvarkydamas, lipdamas laiptais. Aišku, amžius daro savo, bet seniau taip sunku nebuvo. Nutariau kreiptis į gydytoją, kad patikrintų. Gydytoja po tyrimų pasakė, kad man jau reikia operacijos, be jos nieko nebus. Gavau siuntimą į Kauno klinikas, kur nustatė, kad dar ir aorta išsiplėtusi tiek, jog gali bet kada plyšti. Truks ir viskas - liktų man 30 sekundžių gyvenimo... Net nesiginčijau, iš karto sutikau operuotis“, - prisimena Stasys ir sako, kad nebijojo, kaip tik norėjo, jog operacija būtų atlikta kuo greičiau. Po operacijos nubudęs vyriškis spėjo ir pajuokauti: „Operacija, atrodo, praėjo gerai, tik nubudęs po jos dar perbraukiau rankomis per krūtinę patikrint, ar tikrai širdis liko vietoje.“ (Juokiasi.) O kitą dieną jis jau vaikščiojo ir džiaugėsi, kad gali gyventi ramiai.
Operacijų derinimas ir pasirinkimai
„Dar praėjo nedaug laiko po operacijos, bet jau savijauta geresnė. Tiesa, dabar dienas leidžiu Kulautuvos reabilitacinėje ligoninėje, bet jau ir čia gydytojai mato, kad sveikstu. Liko tik gyjančių pjūvių kirkšnyse skausmas, bet ir tai praeis.“
Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas teigia: Pirmą kartą Lietuvoje atlikote minimaliai invazinę perkateterinę procedūrą: aortos vožtuvo implantavimą ir pilvinės aortos aneurizmos stentavimą. Abi šios ligos yra pavojingos ir gydymui gali būti taikomi du pagrindiniai metodai: chirurginė operacija arba endovaskulinė perkateterinė operacija. Pacientai atrenkami pagal anatominį tinkamumą pažeidimo vietoje ir žmogaus sveikatos rodiklius, kurie turi atitikti minimalius reikalavimus, kad pacientas „atlaikytų“ operaciją. Tačiau kai vienu metu reikia spręsti dvi problemas, dažnai taikoma endovaskulinė - minimaliai invazinė chirurgija, o operacijos laikui bėgant gali būti atliekamos vienu metu ar paeiliui.
„Darydami dvi procedūras vienos operacijos metu pacientui sutaupome dar vieną nejautrą, jam nereikia pradurti kelis kartus šlaunies arterijų, nes per tuos pačius dūrius įvedame endovaskulinius prietaisus.“ Užsienio šalių statistika rodo, kad tokios dvigubos operacijos yra retos. Atlikdami ją užtrukome apie dvi su puse valandos. Manau, tai itin geras rezultatas ir didelis laimėjimas.“
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po širdies abliacijos
Aneurizmos ir vožtuvų supratimas
Aneurizma - tai kraujagyslės išsiplėtimas lokaliai arba per visą aortą. Jei aorta išsiplečia iki 50 procentų normalaus dydžio, laikome, kad susidarė aneurizma. Dauguma aneurizmų pilvinės dalies dažniu - AAA. Operacijos prireikia, kai išsiplėtimas yra penki ir daugiau centimetrų. Vyrauja vyrai, ypač rūkantys, vyresni nei 60 metų. Tačiau gali pasitaikyti ir jaunesnių asmenų susirgimų. Aorta - didžiausia žmogaus arterija, kurios sienelę sudaro trys sluoksniai: intima, media ir adventitia; vidurinysis sluoksnis suteikia elastingumą ir atsparumą kraujo spaudimui. Aneurizmos atsiradimo priežastys - aterosklerozė, infekcija, uždegimas, trauma ar amžiaus degeneracija. Diskusijų metu minimos both procedūros: atvira operacija ir endovaskulinė stentgraft procedūra. Endovaskulinis stent graftas yra implantas, kuris įvedamas per mažuosius pjūvius į šlaunies arteriją ir išplečiamas į vietą.
„Pirmasis implantas žmogui Lietuvoje buvo įdėtas 1995 metais Australijoje, o Lietuvoje endovaskulinis gydymas pradėtas taikyti 2005 metų gruodį.“ Doc. E. Kosinskas ir doc. V. Bilkis prisideda prie šio specialisto darbo, o Medtronic stentgraftai Lietuvoje jau sėkmingai stentuotos kelias dešimtis pacientų. Implantas aortoje išlieka visą likusį gyvenimą ir nesirezorbuoja.
Chirurginių ir endovaskulinių procedūrų lyginimas
Endovaskuliniai stent graftai skirti aneurizmos pašalinimui iš aktyvios kraujotakos ir aortos sienelės sutvirtinimui. Jie leidžia sumažinti slėgį į aneurizmą ir tuo pačiu sumažinti plyšimo riziką, tačiau turi rizikų, tokių kaip endoleak (kraujas teka aplink implantą) ir stent grafto judėjimas. Prieš procedūras atliekami diagnostiniai tyrimai, kad įvertinti aneurizmą ir likusios aortos dalies būklę. Po implantavimo pacientui rekomenduojamas trumpas laikotarpis gulėti ir stebėti operacijos vietas. Dažnai pirmoji kontrolė atliekama po mėnesio, vėliau - kartą per metus. Aortos endoimplantų istorija siekia apie 15 metų, o Lietuvoje endovaskulinis gydymas pradėtas 2005 metų gruodį.
Tačiau abiejų priemonių naudą keičia ir rizikos veiksniai. Endoleak ir stento migracija yra svarbūs stebėjimo aspektai, o pacientams svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų po gydymo. Reabilitacija yra būtina, nes grįžęs į įprastą gyvenimą žmogus turi prisitaikyti prie naujų sąlygų, išmokti dozuoti fizinį krūvį ir valdyti rizikos veiksnius.
Kardiologinė reabilitacija po operacijų
Kardiologinė reabilitacija - tai kompleksas priemonių, taikomų pacientui po širdies ir kraujagyslių ligų gydymo. Lietuvoje pagal įstatymus po ūmių susirgimų ar atliktų intervencijų pacientai dažnai nukreipiamia į specialias reabilitacijos ligonines, kur gydymas trunka nuo dviejų iki trijų savaičių. Tačiau klausimas, kodėl net aktyvus dalyvavimas programa nesumažina mirtingumo rodiklių, verčia pažvelgti į programos turinį ir trukmę. Pagrindinės reabilitacijų dalys - fizinis treniravimas ir rizikos veiksnių korekcija, kurioms skiriama bent 50 procentų laiko. Individualus fizinio krūvio planas kuriamas kineziterapeuto prižiūrint, atsižvelgiant į paciento būklę ir fizinio krūvio testo rezultatus.
Taip pat skaitykite: Bendrystė, edukacija, šventinė nuotaika
Fizinio treniravimo tikslai - didinti fizinį pajėgumą, raumenų jėgą ir kompensuoti sumažėjusią širdies funkciją, taip pat išugdyti paciento supratimą apie savo kūną treniruočių metu ir ateities fizinę aktyvą. Likęs laikas skiriamas švietimui apie rizikos veiksnius: rūkymą, nutukimą, cholesterolio apykaitos sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir cukrinio diabeto kontrolės svarbą. Psichologinės konsultacijos siekia geros psichoemocinės būklės, o socialinio darbuotojo paslaugos - darbingumo atkūrimą ir socialinę adaptaciją.
Paciento vaidmuo - svarbiausias reabilitacijos komandos narys. Persirgusiems ūminiam miokardo infarktui rekomenduojama kreiptis į kardiologinės reabilitacijos paslaugas ir pradėti fiziniu treniravimu pagrįstą gydymą, tęsti medikamentinį gydymą bei sekti gydytojo nurodymus po išėjimo iš reabilitacijos ligoninės. Fizinis aktyvumas turi būti nuoseklus, o jo nauda - stebima tol, kol tęsiama.
Gyvenimo būdo ir laikinos ribos
Pacientams rekomenduojama laikytis svorio korekcijos ir sveikos mitybos principų: mažinti riebią ir sūrų produktų vartojimą, didinti vaisių ir daržovių, žuvies vartojimą, kasdien įtraukti riešutus, riboti alkoholio vartojimą. Svarbu adekvatiai gydyti hipertenziją: laikyti kraujospūdį neviršijančiu 140/90 mmHg ir prižiūrėti širdies susitraukimų dažnį (ramybėje apie 65-70 dūžių per minutę). Paciento kontaktą su gydytojais ir reguliarų vizitų laiką - būtina laikytis griežtai, kad būtų įvertinta pažanga ir galimi pakitimai.
Reabilitacija po širdies ir kraujagyslių ligų išlieka būtina net ir moderniausiomis gydymo priemonėmis. Mirčių skaičiai Lietuvoje išlieka dideli, todėl prevencija ir ankstyva diagnostika yra būtinos. 1950 metų pradėtos rekomendacijos žengė į pirmąjį žingsnį kardiologinei reabilitacijai, o dabar jos įtvirtintos kaip nuosekli ir nuolat tobulėjanti sritis, kurią reikia nuolat stiprinti.
Be to, svarbu pažymėti, kad aortos vožtuvo taisymas ir kartais baliono valvuloplastika gali būti taikomi pagal ligos pobūdį: atviros chirurgijos ar minimaliai invazinių metodų. Pooperacinį laikotarpį gali būti pažymėtas ilgesnis priežiūros laikotarpis, ICTU laikotarpiu ir saugiu grįžimu į normalų gyvenimą. Pacientui reikia laikytis gydytojo nurodymų ir periodiškai atlikti reabilitacijos priemones, массажinas ir kitus, kurie padeda atstatyti normalią kraujotaką ir bendrą savijautą.
Taip pat skaitykite: Komplikacijos po širdies transplantacijos: slauga
Naudingos praktikos gairės po operacijų
- Laikytis gydytojo paskirto medikamentų grafiko.
- Vengti sunkios fizinės veiklos 4-8 savaites, kol žaizdos gyja ir organizmas atsistato.
- Nuolat tikrintis kraujospūdį ir širdies ritmą, laikytis rekomenduotų tikslų.
- Klausyti organizmo signalų: dusulys, krūtinės skausmai, nuovargis gali būti požymiai pasikartojančios problemos.
- Keliaujant ar atgimstant reabilitacijai - laikytis gydytojo plano, lankytis pas gydytojus.
tags: #sirdies #aortos #keitimo #operacijos #reabilitacija