Pastaruoju metu vis daugiau žmonių Lietuvoje domisi pensijų fondais ir pinigų judėjimu juose. Šiame straipsnyje apžvelgsime "Invalda" pensijų fondą, atsiliepimus apie jį, pensijų fondų reformą ir investavimo galimybes.
Aš tai šiandien supratau, kad kaupiu pensiją investiciniame pensijų fonde 2 pakopos ir esu sudaręs sutartį su Invalda. Nors niekada nesu buvęs Invaldoje ir juo labiau jokių sutarčių su ja nesu pasirašęs Gal kas man paaiškins kas čia vyksta ?
Aš buvau prieš tai nuėjęs į SEB banką ir man pranešė, kad aš esu sudaręs pensijų kaupimo sutartį su kita bendrove, bet neįvardijo su kokia. Ir klausė ar man ją nutraukti. Aš atsakiau, kad nutraukti. Betgi jos neina nutraukti Čia pati darbuotoja primakliavojo ir specialiai. Vienu žodžiu mane ji pervedė į SEB banko pensijų kaupimo II fondą. O aš durnelis net nepasigilinau ant ko parašą dedu. Tai paskiau kitą dieną paskaičiau namie tą naujai sudarytą sutartį su SEB banku ir vėl nuėjau į banką, kad man ją nutrauktų, nes per 30 dieną ją gali nutraukti. Bet kas man iš to nutraukimo, jeigu vėl lieka galioti ta sena su Inavalda sudaryta sutartis. Kaip suprantu tik per pensijų reformą kuri įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
Pensijų Fondų Reforma
Šiuo metu Lietuvoje vyksta diskusijos dėl siūlomos pensijų fondų reformos. Anksčiau buvo galima kaupti 2% nuo Sodros įmokos ir nieko papildomai nemokant iš savo atlyginimo, dabar nebegalėsi arba mokėsi 4%, bet jau iš savo atlyginimo.
Kai kurie žmonės mano, kad galutiniame rezultate praloš paprastas žmogus, nes nėra stabilumo ir vis kas nors keičiama. Galbūt geresnis variantas yra privatus investavimas, diversifikuojant portfelį.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Vis dėlto, yra ir teigiamų aspektų. Pliusą įžvelgiu tokį, kad pensijos kaupime pradės dalyvauti daugiau žmonių. Manau, tikrai retas eis nutraukinėti kaupimo sutartį. O dauguma tų, kurie nesidomi ir nesirūpina savo ateitimi, o paskui tik skundžiasi kokia maža pensija, pradės kaupti lėšas.
Kaupimo Variantai
Kaupiant pensiją, galima rinktis įvairius variantus:
- Kaupiau 2+2+2, dabar valdzia siulo 4+2.
- 4 proc. tai jau nemaza suma nuo atlyginimo, o valstybes 2 proc. nuo VDU nezavi, nes bet kada gali ir nelikti jei krize prasides.
- Nemokant imoku i II pakopa prie atlyginimo galiu prideti 4 proc. , tai 2 proc. Kaip ten sako geriau rankoje zvirblis nei.....
Sustabdymo planai iki 12 mėn. max, berods, sustabdymas iki pensijos - tokios opcijos, manau, tikrai nebus.
Jei bus sumažinta valdytojų mokesčių viršutinė riba, didės PF pajamingumas. Pataisykit, jei klystu.
Dabar tarkim esu sukaupęs 10k eu. Ir po reformos nebenorėsiu kaupti. Tai tie 10k nukris Sodrai, o juos atgausiu po 40 metų lygiai tiek pat - 10k? Pataisykit, jei klystu.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
"Invalda INVL" pokyčiai
Su „Finasta“ pirmą kartą susidūriau ~2008 metus, kai dalį investicijų nukreipiau šiai verslo grupei. Tačiau tai, ką INVL savininkai padarė su savo mažmeniniais klientais, yra modernus būdas išplauti savo atsakomybę ir nusikratyti ilgalaikių įsipareigojimų. Vakar baigtas šio mažmeninio verslo perdavimas visiškai kitam subjektui - AB „Šiaulių bankas“.
Būtent Šiaulių banko grupės įmonei „SB Asset Management“ perduoti valdyti visi buvę INVL klientai - apie 210 tūkst. klientų, apie 1,2 mlrd. Tie 210 tūkst. klientų sutartis pasirašė su stipria verslo grupe, kurios kiti verslai buvo tvirtas pažadas ir netiesioginė garantija, kad investicinė dalis yra ilgalaikė ir patikima. Nuo šiol INVL iš esmės nebeturi jokių įsipareigojimų prieš „Šiaulių banko“ klientus. Jiems tai tokia pat investicija, kaip koks nors atliekų verslas ar kuris nors specialus investicinis fondas.
Pasisekė? Gerai, čia mes! Nepasisekė? Aj, ko čia nervinatės, klientai? Juk visi įspėjimai apie pavojus buvo paminėti, skaitykit sutartis. Tragikomedija, kad visi 210 tūkst. klientų yra „užrakinti“ savo investiciniais įsipareigojimais (tiek III pakopos pensijos, tiek fondų atvejais).
Fondas bus platinimas toliau siekiant pasiekti maksimalų 400 mln.
„Šis itin sėkmingas lėšų pritraukimas atspindi investuotojų pasitikėjimą mūsų darbu, taip pat pragmatinį požiūrį į regiono perspektyvas ir potencialą. Tai - teigiama žinia siekiančioms investicijų regiono įmonėms ir šalims (...) Sparčiai besikeičiančioje aplinkoje matome vis daugiau patrauklių investavimo galimybių.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
„Tai istorinis įvykis Baltijos šalių rinkai, nes „INVL Private Equity Fund II“ tapo didžiausiu kada nors sukurtu privataus kapitalo fondu Baltijos šalyse“, - pranešime teigė D. Jos teigimu, bendrovė tęs pirmosios kartos fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ investavimo strategiją, išnaudodamas galimybių Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje ir kitose ES šalyse - jis investuos į visų sektorių įmones, turinčias potencialą tapti regiono lyderėmis, įsigydamas daugumos ar reikšmingos mažumos akcijų paketus.
Numatoma, jog diversifikuotą fondo portfelį sudarys 10-12 įmonių. Planuojama suteikti vėlyvos plėtros kapitalą, taip pat vykdyti įmonių išpirkimo bei „investuok ir vystyk“ strategiją. Investicijos dydis bus 10-40 mln. Eur, o tikslinis sieks apie 25-30 mln. Siekiant suderinti „INVL Private Equity Fund II“ investuotojų ir jo valdytojų interesus, „Invalda INVL“ ir fondo valdymo komanda taip pat investavo 32,7 mln.
Minimalus investicijos dydis buvo 10 mln. Eur, tačiau investuotojai galėjo investuoti nuo 125.000 Eur per „INVL Private Equity Capital Fund II“, kuris pritraukė 116 mln.
50 proc. investuojančių Lietuvos gyventojų siekia sukaupti papildomų pajamų senatvei, o pensijų fonduose kaupia 58 proc. šalies žmonių, rodo naujausias „Artea“ grupės tyrimas.
Banko klientų apklausa atskleidė, kad kas penktas II pakopos pensijų fonde kaupiantis gyventojas yra svarstęs galimybę kaupimą senatvei perkelti į III pakopos fondus.
Lietuvos banko (LB) duomenys rodo, kad II ir III pakopos pensijų fonduose gyventojai yra jau sukaupę daugiau nei 10 milijardų eurų. Didžiąją dalis šios sumos, žinoma, sudaro II pakopos pensijų fondų turtas - trečios pakopos fonduose, kurie turi tik apie 180 tūkst. dalyvių, sukaupta beveik pusė milijardo eurų, o didžiausią dalį šio turto - beveik 200 mln.
„Tai, kad gyventojai po II pakopos reformos vertina galimybes kaupti senatvei, rodo brandų požiūrį. III pakopos fonduose yra ir apribojimų, ir paskatų, pavyzdžiui, kaupiantieji bent 5 metus, kuriems iki pensijos liko 5 metai, galės nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo investicinės grąžos. Jo teigimu, po reformos kaupimo sąlygos II ir III pakopos fonduose šiek tiek supanašėja: nebelieka prievolės nuolat mokėti pensijų įmokas, taip pat atsiranda galimybės iš II pakopos fondo vieną kartą išsiimti dalį arba - kritinėse situacijose - visas lėšas.
Svarstantiems, ar likti II pakopos, ar pereiti į III pakopos pensijų fondus, V. „II pakopos pensijų fondų privalumai aiškūs - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir - priklausomai nuo fondo - negali per metus viršyti 0,2 proc. ar 0,5 proc. Be to, jokiems kitiems investavimo instrumentams netaikomos tokios didelės valstybės paskatos kaip kaupiantiems II pakopos fonduose - kiekvienam šios pakopos dalyviui į jo pensijų fondą papildomai pervedama apie 400 eurų per metus.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai. Visgi jie leidžią tą daryti gerokai lanksčiau. Čia pats žmogus sprendžia, kada ir kokio dydžio įmokas mokės. Iš III pakopos fondo atsiimti lėšas galima lanksčiau.
„Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo kiekvieno gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo, tuomet tinkamesnė bus II pakopa. Jeigu norima daugiau laisvės ir lankstumo, tuomet tinkamesnė III pakopa. Svarbiausia yra tai, kad II ir III pakopos pensijų fondai - tai vienos, ilgalaikiam kaupimui skirtos, sistemos dalis.
Įprastai taupymui ir investavimui rekomenduojama skirti bent 10 proc. pajamų - taip senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamą lygį, t. y. apie 70 proc. Jeigu 3 proc. skiriame II pakopai, tai likusių lėšų dalį galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Be to, abu šie pasirinkimai netrukdo investuoti ir savarankiškai“, - sako V.
Investicijų Prognozės
„Pernai daugiausia uždirbo JAV akcijų rinkos, jos buvo lyderės. Labiausiai nukentėjo besivystančios rinkos. Jų rodikliai santykinai dabar vieni pigiausių“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „Swedbank investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Vaidas Paukštys.
Paklausus, ką prognozuoja 2022 metams, jis teigė, kad tikimasi, jog akcijos duos didesnę grąžą nei obligacijos.
„Grąža, prognozuojame, turėtų būti artima pelnų augimo prognozėms ir siekti 7-8 proc. Tačiau mūsų prognozei didžiausia rizika yra infliacija. Jei ji išliks aukštesnė ilgesnį laiką arba net didės, tada centriniai bankai bus priversti smarkiau kelti palūkanas, o per didelis palūkanų kilimas gali neigiamai atsiliepti akcijų rinkoms, nepaisant pelnų augimo. Geriausiai akcijos grąžą duoda tada, kai yra stabili finansinė situacija ir infliacija siekia iki 2 proc.”, - pabrėžė V.Paukštys.
Jis pateikė ir patarimą - tiems žmonėms, kuriems liko nedaug metų iki pensijos, vertėtų likti tame pačiame gyvenimo ciklo pensijų fonde ir neskubėti didintis rizikos.
„Finansų rinkose tos prognozės yra dar labiau svyruojančios nei pačios akcijų rinkos”, - įvardijo V.Paukštys.
Aktualijos Nesikeičia
Tuo metu „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis vardijo, kad šiais metais pagrindinės temos išliks tos pačios kaip ir praėjusiais - infliacija, pandemija, besitęsiantis pasaulio ekonomikos atsigavimas ir su tuo susiję reiškiniai.
„Iš kitos pusės, pasaulio ekonomika, tikime, išgyvens pakilimo laikotarpį. Šie metai greičiausiai nebus tokie geri, bet ekonomika augs neprastu tempu“, - pastebėjo P.Kabelis.
Pasak jo, kalbant apie griežtėjantį centrinių bankų toną, akys krypsta į JAV Federalinį rezervų banką (FED).
„Kas ten vyksta, svarbu ne tik JAV , bet ir likusio pasaulio investuotojams. Tikimasi, kad drastiško palūkanų kilimo pavyks išvengti. Jis seniai lauktas, prognozuotas, bet iš kitos pusės galima matyti, kaip pasikeitė FED narių lūkesčiai ir spėjimai. Praėjusių metų pradžioje, 2021 m. kovą, iki infliacijai išaugant, daug kas tikėjosi, kad palūkanų norma iki normalios grįš 2024-2025 m., tai matome, kokie FED narių lūkesčiai buvo gruodį - didžioji dalis tikisi, kad 2022 m. bus kilstelėtos palūkanos 2 ar 3 kartus“, - tvirtino P.Kabelis.
Tuo metu į naujienas dėl pandemijos rinkos, anot jo, reaguoja šalčiau.
„Nors vis tiek tai rinkas erzina. Matėme, kad metų pabaigoje žinios apie atsiradusią omikron versiją sukėlė dviejų dienų paniką, kai JAV akcijų indeksai smuko labiausiai nuo 2020 metų spalio. Ta reakcija išliks“, - sakė P.Kabelis.
Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad lietuvių finansiniame turte pinigai ir indėliai vis dar dominuoja - jie sudaro tris ketvirtadalius finansinio turto.
„Pandemijos metu pinigai sąskaitose kaupėsi pakankamai sparčiu tempu. Džiugu, kad ilguoju laikotarpiu pinigų dalis mažėja, dalis atiduodama kitoms investicijų priemonėms“, - nurodė V.Rūkas.
Kalbėdamas apie investicijas, jis akcentavo, kad dabartinėmis sąlygomis efektyvesnės trumpos trukmės obligacijos.
„Tuo metu fizinis turtas gali infliacijos periodu atsilaikyti geriau nei bekapitalis turtas“, - akcentavo ekspertas.
Sukauptas turtas pensijų fonduose pernai viršijo 6 mlrd. eurų Kaip anksčiau skelbė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), šalies gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą ir per 2021 m. paaugo 1,4 mlrd. eurų.
Preliminariais asociacijos duomenimis, pernai antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė 21,07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu trečios pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo 13,78 proc. iki 222 mln. eurų.
LIPFA duomenimis, 20-26 metų amžiaus kaupiančiųjų turtą valdantys antros pakopos pensijų fondai pernai pasiekė didžiausią, arba 25,94 proc. vidutinę svertinę grąžą, o 27-33 bei 34-40 metų amžiaus grupėse ji buvo atitinkamai 25,74 proc. ir 25,75 proc.
22,32 proc. padidėjo ir 41-47 metų dirbantiesiems skirtų antros pakopos pensijų fondų turto vertė. Dviženkliu procentu, iš viso 12 proc. augo ir 48-54 metų amžiaus kaupiančiųjų lėšas fondų valdomas turtas.
Alternatyvūs Investavimo Būdai
Be pensijų fondų, Lietuvoje yra ir kitų investavimo galimybių:
- Profitus - pirmaujanti sutelktinio finansavimo platforma Lietuvoje, suteikianti galimybę investuoti į verslo paskolas ir nekilnojamojo turto projektus nuo 100 eurų.
- „NordStreet“ - tai sutelktinio finansavimo platforma, radikaliai pakeitusi investavimo į nekilnojamą turtą galimybes.
- „UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ - nuo 2001 m. veikianti gyvybės draudimo bendrovė, turinti ilgametę patirtį.
- UAB Eurodata - motyvuotas ir perspektyvus tauriųjų metalų prekybos verslas, gimęs iš mylimo kolekcionavimo hobio.