Valstybinių pensijų indeksavimo tvarka Lietuvoje yra reglamentuojama LR socialinio draudimo pensijų įstatymu. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius šio proceso aspektus, remiantis įstatymo nuostatomis.
Kas yra pensijų indeksavimas
Pensijų indeksavimas - tai planuojamas pensijų didinimas, atliekamas pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą (IK). Pensijos indeksuojamos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). IK apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Indeksavimo koeficientas (IK) ir jo apskaičiavimas
IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų. Skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
IK taikomas, jei „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija gautų pensijų draudimo įmokų. Tačiau indeksavimas nevykdomas, jei palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pensijų indeksavimas nevykdomas ir tuomet, jeigu yra bent vieno iš pirmiau paminėtų rodiklių neigiamas pokytis.
Kada ir kaip taikomas indeksavimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, indeksuojami pagal patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). IK taikomas kasmet, o pagal siūlomus įstatymo pakeitimus kiekvienais metais valstybinės pensijos būtų indeksuojamos nuo sausio 1 d. pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
IK taikymas priklauso nuo biudžeto ir „Sodros“ finansinės padėties: IK taikomas, jei „Sodros“ išlaidos pensijoms neviršija gautų pensijų draudimo įmokų. Papildomai, jeigu 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ar vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc., individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai.
Papildomas indeksavimas ir papildomos lėšos
Socialinio draudimo pensijų papildomas indeksavimas buvo įvestas 2019 m. Prezidento teigimu, numatoma apibrėžti indeksavimo metais panaudotinų papildomų lėšų mažiausią galimą „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato dalį. Paprastai kalbant, prezidentūra siūlo nustatyti, kiek pinigų „Sodra“ kasmet turėtų skirti papildomam pensijų indeksavimui.
Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatyme. „Siūlomas sprendimas prisidėtų prie socialinio draudimo sistemos patikimumo ir stabilumo stiprinimo, padėtų sumažinti diskrecinių politinių sprendimų įtaką papildomo indeksavimo dydžiui ir užtikrinti, kad indeksavimo procesas būtų grindžiamas objektyviais kriterijais bei ilgalaike sistemos tvarumo perspektyva“.
Teisiniai pakeitimai ir planuojamos pataisos
Seimas nustatė naują pensijų skaičiavimo būdą. Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 4 d. posėdyje pritarė Seimo narių pateiktiems Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimams. Komitetas po svarstymo taip pat pritarė Seimo narių Rimantės Šalaševičiūtės ir Jono Jaručio pateiktam Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4981, kuriuo siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d., kad kiekvienais metais šios valstybinės pensijos būtų indeksuojamos nuo sausio 1 d. pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą.
Įstatymo projektas dėl pensijų indeksavimo keitimo dar nėra registruotas, tad neįmanoma pasakyti, tiksliai kas keisis. Atitinkamo įstatymo projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą, kuriai dar turės pritarti parlamentas. Planuojama, kad šios pataisos bus svarstomos tarp kovo ir birželio mėnesio. Jeigu jas Seimas priims iki metų pabaigos, tikėtina, kad nauja indeksavimo tvarka bus taikoma jau keliant pensijas kitų metų pradžioje.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Pensijų dalių indeksavimas ir specialios pensijų rūšys
Kiekvienais metais indeksuojamos pareigūnų, senatvės, negalios, našlių ir našlaičių pensijos. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų bendroji dalis nuo 2020 m. indeksuojama pagal šio įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Pensijų dalys - bendroji ir individualioji - indeksuojamos atskirai.
Kaip indeksuojama senatvės pensija: pavyzdžiai
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės. Kasmet indeksuojant pensijas, bendroji ir individualioji dalys didinamos atskirai.
Jeigu žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur. 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur. Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur. Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur. 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur. Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur. Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Baziniai dydžiai ir pavyzdinės prognozės
Bazinė pensija: 2025 m. - 298,45 Eur; 2026 m. - 327,91 Eur. Apskaitos vieneto vertė: 2025 m. - 7,16 Eur; 2026 m. - 8,11 Eur. Bazinės pensijos dydžių augimai ir apskaitos vieneto vertės didėjimas lemia konkrečius pensijų pokyčius kiekvienam asmeniui.
Priemokos ir minimalūs vartojimo poreikiai
Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinuosius stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
2025 metais minimalūs vartojimo poreikiai siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Kiti svarbūs dydžiai ir mokėjimo laikas
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį. Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas.
Finansinės prognozės ir „Sodros“ biudžetas
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų). Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigė: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės.“
Prognozuojami pensijų dydžių pokyčiai ir pavyzdžiai
Prognozuojama, kad vidutinė metinė senatvės pensija 2025 m. sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc.
Pateikti orientaciniai pavyzdžiai pagal skirtingus pensijų dydžius: jeigu 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius.
Pensijų mokėjimo sustabdymas ir nutraukimas, išankstinė senatvės pensija
Įstatyme numatyti atvejai, kada pensijos mokėjimas gali būti sustabdytas arba nutrauktas. Jei asmuo kreipėsi dėl išankstinės senatvės pensijos paskyrimo, taikoma speciali tvarka. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, arba jis yra asmuo su negalia, netekęs 70 procentų ir daugiau dalyvumo, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta.
Kaip sužinoti, kiek padidės mano pensija
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros ir suformavus suvestines apie savo socialinio draudimo stažą ir pensijų apskaitos vienetus.
Norite išeiti iš II pensijų pakopos? Šie 17 klausimų padės apsispręsti | Arvydas Jacikevičius | #58
Lentelė: svarbiausi rodikliai
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Pensijų indeksavimo koeficientas | 1,1063 | 1,1063 |
| Bazinė pensija | 298,45 Eur | 327,91 Eur |
| Našlių pensijos bazinis dydis | 42,29 Eur | 46,46 Eur |
| Pensijų apskaitos vieneto vertė | 7,16 Eur | 8,11 Eur |
| Minimalūs vartojimo poreikiai | 450 Eur | 468 Eur |
| Šalpos pensijų bazė | - | 261 Eur |
| Valstybinės pensijos indeksavimas | - | 0,9% |
| Valstybinių pensijų bazė | 73,62 Eur | 74,28 Eur |
Pastabos apie viešąją diskusiją
Pastaruosius kelerius metus „Sodros“ pensijos nepadidėja tiek, kiek žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar politikai. Nors pinigų „Sodros“ rezerve kaupiasi vis daugiau. Artėjant rinkimams ir svarbiems politiniams sprendimams, pensijų indeksavimo klausimai tampa diskusijų objektu politikoje ir žiniasklaidoje.
Įstatymo projektai, siūlantys keisti indeksavimo tvarką, kelia daug papildomų diskusijų apie tai, kaip užtikrinti proceso skaidrumą ir ilgalaikį socialinio draudimo sistemos tvarumą.
tags: #kada #vel #indeksuosis #pensijos