Darbo santykių reglamentavimas Lietuvoje, ypač darbui namuose ir vaikų įdarbinimui, yra griežtai numatytas Darbo kodekso (DK) ir susijusių teisės aktų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines Darbo kodekso nuostatas, susijusias su darbuotojų, turinčių šeiminių įsipareigojimų, teisėmis, vaikų darbo reglamentavimu bei profesinių sąjungų vaidmeniu darbo santykiuose.
Darbuotojų, turinčių šeiminių įsipareigojimų, teisės
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad Darbo kodekse numatyta teisė darbuotojams, turintiems šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis. Viena pagrindinių - sutrumpinta darbo laiko norma, kuri taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų jų pasirinkimu, kol vaikui sukaks 3 metai.
Sutrumpinta darbo norma numato darbą iki 32 valandų per savaitę darbuotojams, kurie dirba visą darbo laiko normą. Be to, darbuotojai su šeiminių įsipareigojimų statusu turi teisę pasirinkti pamainą bei pirmenybės teisę kasmetinių atostogų laiko pasirinkimui.
Be šių garantijų, Darbo kodeksas numato darbo sutarties nutraukimo apribojimus, siekiant apsaugoti tokį darbuotoją. Julija Vazgienė, Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė, atkreipia dėmesį, kad esant darbdavio nesilaikymui darbo teisės normų, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl savo teisių gynimo.
Vaikų įdarbinimo reglamentavimas pagal Darbo kodeksą
Amžiaus cenzas ir darbo sutarties sudarymas
Įsidarbinti galima nuo 14 metų, tačiau net ir tokio amžiaus asmens darbas turi būti įformintas darbo sutartimi, kuri garantuoja darbo užmokestį ir darbuotojo teisių apsaugą. Darbo sutartis - tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas atlieka darbą, o darbdavys moka užmokestį. Sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Vaikui nuo 14 iki 16 metų darbo sutartį savarankiškai sudaryti neleidžiama. Reikalingas raštiškas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo sutikimas, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma, patvirtinanti vaiko tinkamumą dirbti, ir mokyklos sutikimas mokslo metų laikotarpiu.
Kokius darbus gali dirbti vaikai?
Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų saugai, sveikatai ir vystymuisi, netrukdo mokytis ir gauti švietimo pagal privalomas programas. Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas draudžiamų darbų sąrašas, kuriame nurodomi darbai, kuriuose vaikams dirbti draudžiama (pvz., darbas su elektra, sprogiomis medžiagomis, darbai, kuriuose atlygis priklauso nuo gamybos spartumo ir kt.).
Taip pat yra nustatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių, kurių poveikiui asmenys iki 18 metų negali būti veikiami. Visa tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518.
Darbo laiko trukmė ir poilsio laikas jauniesiems darbuotojams
Vaikų, dirbančių lengvus darbus, darbo laikas ne mokyklos metų metu neviršija 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę, o mokslo metų metu - iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis, ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, tačiau ne daugiau kaip 12 valandų per savaitę.
Paauglių darbo laikas kartu su kasdiene pamokų trukme negali viršyti 8 valandų per dieną ir 40 valandų per savaitę. Paauglių, dirbančių pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo laikas įmonėje negali viršyti tų pačių ribų, įskaitant teorinį mokymą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Vaikų darbo laikas rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas yra draudžiamas. Nakties darbas vaikams ir paaugliams taip pat reglamentuotas: vaikų darbas nuo 20 iki 6 valandos draudžiamas, paauglių - nuo 22 iki 6 valandos.
Poilsio laikas asmenims iki 18 metų turi būti ne trumpesnis kaip 2 poilsio dienos per savaitę, viena iš jų, jei įmanoma, turi būti sekmadienis. Be to, praėjus 4 darbo valandoms, suteikiama mažiausiai 30 minučių trukmės pertrauka, kuri įskaitoma į darbo laiką.
Darbdavio pareigos prieš įdarbinant vaiką
- Darbdavys prieš įdarbinimą privalo siųsti vaiką tikrintis sveikatos, pateikdamas numatomų darbo sąlygų aprašymą ir nurodydamas galimą profesinę riziką.
- Darbdavys turi vadovautis medicininės pažymos išvada ir pavesti vaikui darbą, atitinkantį jo sveikatą.
- Darbdavys raštu informuoja vaiko tėvus arba kitą atstovą apie galimą profesinę riziką ir saugos priemones.
- Mokslo metų laikotarpiu būtinas mokyklos raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
Naujasis Darbo kodeksas ir kiti susiję teisės aktai nenumato darbdavio pareigos pranešti VDI apie vaiko įdarbinimą.
Profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovavimas
Darbo taryba yra privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena tarybos vieta yra rezervuota profesinės sąjungos nariams, kurie renkami iš ne mažiau kaip trijų įmonės profesinių sąjungų kandidatų. Darbo taryba turi kolektyvinio atstovavimo teises, jei įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbuotojų kolektyvas neperdavė atstovavimo funkcijos atitinkamai ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.
Darbo arbitrams pavesta per keturiolika dienų išnagrinėti kolektyvinius ginčus, taip pat darbo ginčų komisijos kompetencija išplėsta įtraukiant nušalinimo nuo darbo, atleidimo įstatyminio pagrįstumo bei kolektyvinių darbo ginčų bylas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Darbo laiko normų pokyčiai ir darbo apmokėjimo sistemos reglamentavimas
| Aspektas | Iki 2017 m. | Nuo 2017 m. liepos 1 d. |
|---|---|---|
| Maksimalus darbo laikas per savaitę (suminė apskaita) | 48 val. | 52 val. |
| Maksimalus darbo laikas su viršvalandžiais | 60 val. | 60 val. |
| Maksimi viršvalandžių trukmė | 8 val. | 8 val. |
| Maksimalus darbo laikas per dieną | 12 val. | 12 val. |
Darbdaviai privalo parengti darbo apmokėjimo sistemą be diskriminacijos lyties pagrindu, už tokį pat ar lygiavertį darbą užtikrinant vienodą darbo užmokestį. Darbo apmokėjimo sistema turi būti patvirtinta visuose didesniuose kolektyvuose (20 ir daugiau darbuotojų) ir prieinama susipažinti visiems.
Informavimo ir konsultavimo procedūros yra būtinos prieš tvirtinant ar keičiant apmokėjimo sistemą. Taip pat įtvirtinamas naujas principas - darbuotojo profesinio tobulėjimo siekio gerbimas.
Kitos svarbios darbo teisės naujovės
- Įvesta terminuotų darbo sutarčių reglamentavimo naujovė: terminuotas darbo sutartis gali būti sudaryta nuolatinio pobūdžio darbui, maksimalus terminuotos sutarties terminas - 2 metai vienai funkcijai, o skirtingoms funkcijoms - iki 5 metų.
- Įvestas naujas atleidimo iš darbo pagrindas - darbdavio valia, kuris negali būti susijęs su darbuotojo kaltės nebuvimu ar diskriminaciniais motyvais.
- Darbo ginčų komisijų kompetencija išplėsta, įtraukiant nušalinimo nuo darbo ir kolektyvinio darbo ginčų bylas.
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama priklausomai nuo darbo stažo, nuo 6 mėn. iki 9 mėn.
- Baudos už nelegalų darbą skiriamos valstybinėms institucijoms, įskaitant Valstybinę darbo inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Darbo teisės srityje Lietuvos reguliavimas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti sąžiningas darbo sąlygas, darbuotojų teisių apsaugą ir darbo rinkos efektyvumą. Profesinės sąjungos vaidmuo ir nauji Darbo kodekso pakeitimai suteikia daugiau galimybių darbuotojų atstovavimui ir darbo santykių reguliavimui.
tags: #darbas #namuose #profsajunga #dk #vaikai