Seimas priėmė svarbius Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Už įstatymo pokyčius vieningai balsavo 99 Seimo nariai. Pakeitimai susiję su nedarbo draudimo stažo tvarka, išmokų dydžių struktūra, minimalaus ir maximalaus dydžių nustatymu bei specialiomis priemonėmis priešpensinio amžiaus asmenims.
Kas svarbiausia: trumpas pokyčių apibūdinimas
- Į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas.
- Nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
- Pakartotinai skiriant nedarbo draudimo išmoką, teisę į išmoką bedarbis įgis, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
- Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai ir kurie turi ne mažiau kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas ne 2, o iš viso 6 mėnesius.
- Nuo 2026-07-01 keičiasi išmokos struktūra: pastovioji dalis mažėja iki 15 proc., o kintamoji dalis didėja (1-3 mėn. 45 proc., 4-6 mėn. 35 proc., 7-9 mėn. 25 proc.).
- Įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, lygus 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiams, ir pakeičiamas maksimalus išmokos dydis - ne daugiau kaip 70 proc. VDU.
Nedarbo draudimo stažo skaičiavimo pasikeitimai
Seimas nusprendė į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas. Taigi, laikotarpiai, už kuriuos buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos, nebus įtraukiami į stažą, reikalingą naujai teisės į išmoką apskaičiuoti.
Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka bus skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgis teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Ilgesnis išmokos mokėjimas priešpensinio amžiaus žmonėms
Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o iš viso 6 mėnesius. Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą), nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą. Tokiu būdu bendra išmokos trukmė priešpensinio amžiaus asmeniui, turinčiam reikiamą stažą, gali siekti 15 mėnesių (9 mėn. + 6 mėn.).
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Išmokų dydžio struktūros (nuo 2026-07-01)
Nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Nuo 2026 m. liepos 1 d. pastovioji dalis mažės iki 15 proc. (šiuo metu siekia 23,27 proc.). Kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis didėja ir bus skaičiuojama taip:
- 1-3 mėnesį: 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
- 4-6 mėnesį: 35 proc.;
- 7-9 mėnesį: 25 proc.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar.
Esama ir pakeitimo palyginamoji schema
| Laikotarpis | Iki 2026-07-01 (kintamoji) | Nuo 2026-07-01 (kintamoji) |
|---|---|---|
| 1-3 mėn. | 38,79 % | 45 % |
| 4-6 mėn. | 31,03 % | 35 % |
| 7-9 mėn. | 23,27 % | 25 % |
| Pastovioji dalis | 23,27 % MMA | 15 % MMA |
Minimalus ir maksimalus nedarbo išmokos dydis
Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius. Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. apie 241,54 euro (skaičiai gali keistis priklausomai nuo MMA dydžio).
Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), minimali išmoka būtų apie 370 eurų (74 eurų * 5). Tai turėtų sumažinti riziką, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Praktiniai patarimai priešpensinio amžiaus bedarbiui
- Pirmasis žingsnis tapus bedarbiu priešpensiniame amžiuje - registracija Užimtumo tarnyboje. Tai galima padaryti internetu arba atvykus į skyrių.
- Užsiregistravus, sistema automatiškai perduoda duomenis „Sodrai“.
- Jei planuojate kreiptis dėl išankstinės senatvės pensijos, procedūra kitokia: reikia pateikti atskirą prašymą „Sodrai“ per asmeninę paskyrą arba atvykus į skyrių.
- Prieš teikiant prašymą dėl išankstinės pensijos, rekomenduojama pasikonsultuoti su „Sodros“ specialistais, kad tiksliai apskaičiuotų, kiek sumažės būsima pensija ir ar užtenka sukaupto stažo.
- Pirmiausia, netekus darbo, visada naudingiau kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos - jos dydis paprastai yra didesnis nei pensijos, be to, gaunant šią išmoką nemažinama būsima senatvės pensija.
- Tik tuo atveju, jei per 9 mėnesius (arba ilgiau, jei pavyksta gauti pratęsimą dėl ligos ar kitų priežasčių) darbo rasti nepavyksta, ir jūs vis dar atitinkate bedarbio statusą bei turite būtinąjį stažą, verta svarstyti apie išankstinę senatvės pensiją.
Išankstinė pensija ir nedarbo išmoka: kas svarbu žinoti
Daugelis žmonių, ieškodami informacijos apie „priešpensinę nedarbo išmoką“, iš tikrųjų domisi išankstine senatvės pensija. Kalbant griežtai apie nedarbo socialinio draudimo išmoką, įstatymas neišskiria atskiros „priešpensinės“ išmokos rūšies. Vienas dažniausių klausimų - ar galima gauti ir nedarbo išmoką, ir išankstinę pensiją vienu metu. Ne, tai neįmanoma: įstatymai draudžia gauti šias dvi išmokas vienu metu. Jei jums paskiriama išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija, nedarbo išmokos mokėjimas yra nutraukiamas.
Didžiausias išankstinės pensijos trūkumas - finansinė nuobauda: už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, paskirta pensija mažinama 0,32 proc. Tai reiškia, kad išeinant į pensiją 5 metais anksčiau, pensija sumažėja beveik 20 procentų (5 metai x 12 mėn. x 0,32 % = 19,2 %).
Laikotarpis, kai gaunate nedarbo socialinio draudimo išmoką, yra įskaitomas į jūsų pensijų socialinio draudimo stažą. Jei gaudami išankstinę pensiją įsidarbinate arba pradedate vykdyti individualią veiklą ir gaunate pajamų, išankstinės pensijos mokėjimas yra sustabdomas, jūs vėl pradedate mokėti mokesčius ir kaupti stažą, o vėliau pensija bus perskaičiuota.
Statistinė perspektyva ir realūs skaičiai
Užimtumo tarnyboje pernai registruota 22,8 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų, jų vidutinė nedarbo trukmė - 289 dienos (90 dienų ilgesnė nei kitų). Pernai gruodį nedarbo išmoką gavo 11,4 tūkst. žmonių, kurie buvo 60-65 metų. Užimtumo tarnyboje šiuo metu bedarbio statusu yra registruota apie 152,9 tūkst. asmenų, kas yra 4,6 proc. (6,7 tūkst.) daugiau nei 2023 m. Taigi nedarbas Lietuvoje siekia apie 8,4 proc. (2023 m. buvo 8,2 proc.). Tarnyba skaičiuoja, kad vidutinė nedarbo trukmė 2024 m. yra 223 dienos (apie 7 mėn. ir 2 sav.).
Pavyzdžiui, 2024 m. ketvirtą ketvirtį maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje įgauna bedarbio statusą, buvo 1270,42 euro. Spalį vidutinė nedarbo išmoka buvo 593,6 euro.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kas gresia praradus bedarbio statusą
Asmuo gali netekti bedarbio statuso ir išmokų, jeigu be svarbių pateisinančių priežasčių: atsisako sudaryti individualų užimtumo veiklos planą; per 12 mėn. nesilaiko privalomų reikalavimų ar kt. Todėl svarbu susipažinti su Užimtumo tarnybos reikalavimais ir laikytis nustatytų įsipareigojimų, kad nebūtų prarasta teisė į išmoką.
Įstatyminė nuoroda
Priimti pakeitimai įrašyti į Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, projektas Nr. XVP-591(2). Pakeitimai patvirtinti Seimo posėdyje ir įsigalios nuo 2026-07-01.
Šiandienos pakeitimai siekia sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, padidinti išmokų sąsają su mokėtomis įmokomis, taikyti priemones skatinti grįžti į darbo rinką ir sumažinti skurdo riziką tarp mažiausias pajamas turinčių bedarbių.