Socialinio dominavimo orientacija (SDO) yra viena iš svarbių socialinės psichologijos sampratų, nagrinėjanti, kaip individai ir grupės vertina bei palaiko hierarchiją socialinėse santvarkose. Ši teorija nagrinėja socialinę įtampą, dominavimą bei tarpusavio priklausomybės mechanizmus, kurie iš esmės lemia visuomenės struktūrą ir asmenų tarpusavio santykius.
Socialinių mainų teorija ir jos ryšys su socialiniu dominavimu
Socialinių mainų teorija siūlo sociologinę perspektyvą, kuri analizuoja socialinę sąveiką kaip mainų procesą, kuriame individai siekia maksimalaus atlygio ir minimalių sąnaudų. Ši teorija remiasi prielaida, kad žmonės yra racionalūs aktoriai, kurie priimdami sprendimus įvertina galimą naudą ir riziką.
Pagrindiniai socialinių mainų teorijos principai yra šie:
- Racionalumas: Žmonės elgiasi racionaliai, siekdami maksimalios naudos.
- Atlygis ir kaina: Kiekviena sąveika turi atlygį (naudą) ir kainą (sąnaudas).
- Mainai: Socialinė sąveika yra mainų procesas, kuriame individai siūlo ir gauna resursus.
- Reciprokiškumas: Už paslaugą turi būti atlyginta.
Socialinių mainų teorijos atstovai pabrėžia žmonių elgesio motyvus per kainos ir atlygio santykius, teigdami, kad kiekviena žmogiškoji veikla turi tam tikrą kainą ir už jos atlikimą turi būti atlyginimas. Tokiu būdu, socialinio dominavimo orientacija gali būti suprantama kaip vienas iš galimų socialinių mainų aspektų - kai individai arba grupės siekia naudotis palankesne padėtimi socialinėje hierarchijoje mainais už tam tikrą kitų atlygį ar nuolaidas.
Socialinio darbo kontekstas ir socialinis dominavimas
Socialinis darbas dažnai yra įvardijamas kaip veikla, kuri nejuda socialiniame vakuume. Jo turinys ir teikiamos socialinės paslaugos tiesiogiai priklauso nuo visuomenės konteksto, kuriame jis veikia. Žmogaus socialinis dalyvavimas ir sėkmė šiandieninėse visuomenėse remiasi socialinių mainų teorijos principais - žmogus yra sėkmingas, jei jis pajėgus ir motyvuotas duoti socialinei bendruomenei.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinis darbas yra visuotinės aplinkos ir jos procesų atspindys, todėl ši profesija nuolatos kinta. Kintant visuomenei, keičiasi ir socialinio darbo suvokimas, interven-cijos metodai bei darbo įrankiai. Tai skatina ir socialinio darbuotojo, kaip daugiafunkcio specialistos, poreikį nuolat keltis savo kompetencijas bei prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių normų ir vertybių.
Deinstitucionalizacijos idėja leido socialiniams darbuotojams teikti tęstines socialines paslaugas namų aplinkoje. Čia socialinis darbuotojas tampa artimiausiu specialistu, nors jis nėra psichologas ar psichoterapeutas ir prireikus nukreipia konsultantus pas atitinkamus specialistus. Visgi, atsižvelgiant į konsultuojamo asmens poreikius, socialinio darbo specialistas dažnai turi reaguoti į psichologinio ar kito asmens pastiprinimo poreikį.
Socialinio darbuotojo iššūkiai ir smurto rizika
Dažnai socialinis darbuotojas lieka vienas sprendžiant sudėtingas individualias ar visuomenines problemas, nes socialinė priežiūra nėra suprantama kaip sisteminė visos socialinės apsaugos sistemos dalis. Tai dažnai sukelia vadinamąjį smurtą prieš socialinius darbuotojus, kuris dažniau būna psichologinio nei fizinio pobūdžio. Psichologinis smurtas pasireiškia specialisto menkinimu, manipuliacija, grasinimais ar net psichologiniu teroru, dažnai šeimų, patiriančių skyrybas, kontekste.
Socialinio darbuotojo atsakomybė - nuolat mokytis, kelti kompetenciją ir stebėti visuomenės procesus, nes užtenka vienaip ar kitaip neatsakyti į kliento poreikį. Visgi, asmens pačios atsakomybės už dalyvavimą socialiniame gyvenime suvokimas yra svarbus elementas - tai ne tik visuomenės poreikis, bet ir asmens pareiga aktyviai dalyvauti savipagalbos procese.
Socialinių mainų teorijos praktiniai pavyzdžiai
Socialinių mainų teorija padeda analizuoti įvairius socialinius reiškinius:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Santuoka: Partneriai vertina santuokos naudą - meilę, paramą ir saugumą - bei kainą: atsisakymą laisvės ir konfliktus.
- Darbovietė: Darbuotojai maino savo darbą į atlyginimą, pripažinimą ir kitas naudas.
- Draugystė: Draugai teikia vienas kitam paramą, pagalbą ir malonumą mainais už lojalumą ir bendravimą.
Socialinių mainų teorijos kritika
Socialinių mainų teorijai taikoma ir kritika:
- Supaprastinimas: Teorija gali pernelyg supaprastinti sudėtingus socialinius reiškinius.
- Racionalumo prielaida: Ne visada žmonės elgiasi racionaliai, todėl šis teorijos aspektas gali neatitikti realybės.
- Empirinis patikrinamumas: Sunkiai įmanoma empiriškai patikrinti kai kuriuos teorijos teiginius.
Ryškūs socialinių mainų teorijos atstovai: Jamesas S. Colemanas
Jamesas S. Colemanas yra vienas svarbiausių XX amžiaus antrosios pusės socialinių teoretikų, racionalaus pasirinkimo sociologijos atstovas. Jo knygoje „Socialinės teorijos pagrindai“ pristatomos pagrindinės socialinės teorijos problemos ir sprendimo būdai. Colemanas teigia, kad socialinė teorija nėra tik akademinė disciplina, bet turi įtakoti socialinį pasaulį.
Colemano požiūris - specifinis metodologinis individualizmas: be individualių aktorių pasirinkimų pripažįstamos ir išorinės, neindividualios jėgos kaip normos, valdžios santykiai ir kolektyvinis elgesys. Tokiu būdu jis siekia „sutaikyti“ mikro- ir makrolygmenų socialinę teoriją, t.y. paaiškinti, kaip individualus elgesys veikia visuomeninius procesus ir atvirkščiai.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
tags: #socialinio #dominavimo #orientacija