Daliai šalies gyventojų artėja pasirinkimo metas - jiems „Sodra“ atsiuntė pranešimus apie įtraukimą į II pakopos pensijų kaupimą. Į II pakopos pensijų kaupimą įprastai įtraukiami jauni žmonės, nes viena iš sąlygų, kad žmogus jau turi darbą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausį. Dažnam tai - pirmas darbas. Tiesa, ta, kad sukaupti oriai senatvei iš tiesų reikia laiko - nuoseklaus, atsakingo taupymo ir investavimo 30-40 metų, tad įtraukimas į pensijų kaupimą gera paskata apie tai pradėti galvoti.
I pakopa - „Sodros“ pensija
I pensijų pakopa yra privaloma visiems ir ja naudojasi visi kurie dirba, gauna pajamų ir moka mokesčius - socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Skirtingai nei II ar III pakopos pensijų fonduose, „Sodroje“ žmogus jokių pinigų nekaupia, neturi savo sąskaitos su lėšomis. Pinigai nėra investuojami, nėra investicinės grąžos, turtas nėra paveldimas.
Žmogus, mokėdamas įmokas nuo savo darbo užmokesčio įgyja teises gauti pensiją. Šios teisės apskaitomos darbo stažo metais ir pensijų apskaitos vienetais, kurie priklauso nuo žmogaus atlyginimo. Didesnis atlyginimas - didesnė pensija, kuriai nustatytos lubos. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo, ir nuo metų. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.
Įsivaizduokite, kad vieną dieną, kai jau perkopiate pensinio amžiaus ribą, Jūsų pajamos staiga sumažėja perpus, o galbūt netgi jų lieka tik trečdalis. Tokią perspektyvą užtikrina „Sodra“. Šiuo metu „Sodros“ pensijos pakeitimo norma - santykis tarp prieš pensiją buvusių pajamų ir pensijos vidutiniškai sudaro virš 40 proc. Jis didesnis - virš 50 proc. tiems, kurie visą gyvenimą uždirbo mažiau ir mažesnis - apie 30 proc. tiems, kurių pajamos gyvenime buvo didesnės. Norint orios senatvės, rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų, tačiau nekaupiant papildomai, to tikėtis sunku, nes „Sodra“ užtikrins tik dalį, galbūt iki pusės šių pajamų.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas ir nauda
II pakopa - papildomas kaupimas pensijų fonde
II pensijų pakopa yra per vidurį tarp I-osios ir III-osios pensijų pakopos. Ji iš dalies savanoriška - nors gyventojai įtraukiami į pensijų kaupimą, jie per pusę metų gali atsisakyti dalyvauti II pensijų pakopoje. II pakopos pensija taip pat iš dalies priklauso nuo žmogaus atlyginimo - kuo daugiau žmogus uždirba tuo didesnes įmokas, kurios sudaro 3 proc. nuo atlyginimo, moka ir tuo didesnes, tikėtina, II pakopos pensijų išmokas gaus.
Svarbus skirtumas palyginti su I pensijų pakopa - II pakopos pensijų fondo sąskaitoje kaupiamos realios lėšos. Jos yra investuojamos ir gali generuoti investicinę grąžą. Taip pat tai yra žmogaus turtas, kuris yra paveldimas. Žmogus gali matyti realią asmeniškai sukauptą sumą. Taip pat žmogus gali investicijas valdyti - rinktis pensijų kaupimo bendrovę ir fondą, pagal jam priimtiną rizikos ir grąžos santykį.
Bet, kaip ir „Sodros“ sistemoje, jeigu tampama šios pakopos dalyviu, pasitraukti negalima, o sulaukus senatvės išmokos mokamos panašiu principu, kaip pensija - kiekvieną mėnesį. Kai žmogus sulaukia senatvės jis už sukauptą turtą gali nusipirkti paslaugą - anuitetą ir rinktis iš trijų jo rūšių, o kai kurios jų taip pat turi paveldėjimą. II pakopos pensijų sistemoje kiekvieną mėnesį įmokas moka maždaug pusė šalies dirbančiųjų.
Didžiausias privalumas - nieko daryti nereikia. Jeigu neuždirbate, įmokų nemokate, jeigu atlyginimas auga ir įmokos auga. Gyvenimo ciklo fondai subalansuoja investavimo riziką pagal amžių, o pinigai ne tik dedami į stalčių, bet ir gali uždirbti investicinę grąžą. Investavimu rūpinasi profesionalai. Čia veikia sudėtinių palūkanų efektas: investuojant ilgą laiką palūkanos uždirbamos ne tik nuo į fondą įneštų lėšų, bet ir nuo jau uždirbtų palūkanų.
Nors dažnai manoma kitaip, II pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos nepriklauso nei valstybei, nei fondui. Tai yra žmogaus turtas ir jis yra paveldimas. Svarbus privalumas yra tas, kad visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių.
Taip pat skaitykite: Vaiko adaptacija visuomenėje
Valstybės parama II pakopoje: papildomai įmokų II pakopos žmogaus pensijai sumoka valstybė - 2023 metais tai sudaro 23,85 euro per mėnesį arba 286 eurai per metus. Kadangi šios įmokos skaičiuojamos nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, jos kasmet skiriasi ir įprastai kiekvienais metais šiek tiek padidėja.
Istoriškai įmokų dalys keitėsi: nuo 2004 iki 2008 metų įmokų dalis buvo didesnė, vėliau sumažinta, o nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi su skirtingomis dalimis iš Sodros, dalyvio ir valstybės biudžeto. Nors yra pokyčių, labai svarbu prisiminti, kad II pakopos pensijų fondo sukaupta suma priklauso nuo Jūsų atlyginimo dydžio.
Trūkumai ir mokesčiai II pakopoje
Nepaisant privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pakopos kaupimo sutartį jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai: nuo kiekvienos įmokos gali tekti sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0,5-1,0% mokestis nuo investuojamos sumos), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (standartiškai 0,65-1,0% metinis valdymo mokestis). Jeigu norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai.
III pakopa - savarankiškas kaupimas ir investicinis gyvybės draudimas
III pensijų pakopa neturi panašumų į „Sodros“ pensiją. Žmogus pats priima sprendimą kaupti, pats pasirenka pensijų fondą, sprendžia, kada ir kokio dydžio sumas mokėti, ir gali bet kada pinigus atsiimti. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Jūs galite pasirinkti net kelis III pakopos pensijų fondus.
Valstybė dalyvauti III pensijų pakopoje skatina per gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos pateikus pajamų deklaraciją grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Susigrąžinama suma maksimaliai gali siekti iki 300 eurų nuo 1500 eurų sumokėtų įmokų per metus. Gerai pagalvokite, ar verta naudotis šia lengvata, nes neišlaikius pinigų pensijų fonde iki termino Jums tektų grąžinti valstybei 15% GPM.
Taip pat skaitykite: Socialiniai mokslai vs. gamtos mokslai: esminiai skirtumai
Savarankiškumas yra ir privalumas, ir trūkumas. Atėjus sunkesniam metui galima lengvai nutraukti įmokų mokėjimą, bet paskui ne visi pensijų kaupimo dalyviai prisimena įmokas atnaujinti. Kadangi įmokos nesusietos su pajamomis, žmogus, tarkim, visą gyvenimą moka 100 eurų kiekvieną mėnesį, nors jo pajamos gali augti dviem ar daugiau kartų.
GPM lengvata taip pat turi apribojimų: žmonės dažnai sustoja ties 1500 eurų metine įmokų suma, nors galėtų investuoti daugiau. Be to, lengvata taikoma tik kaupiant beveik iki pensijos: jei lėšos atsiimamos kaupus trumpiau nei 5 metus ir likus daugiau nei 5 metams iki pensijos, visą gautą GPM permoką reikia sumokėti valstybei.
III pakopoje rekomenduojama įmokas mokėti periodiškai ilgą laiką. Periodinės įmokos padeda valdyti investavimo riziką - taip daro ir profesionalai. Ilgas investavimo laikotarpis sukuria sudėtinių palūkanų efektą. Galiausiai ir tikslas - sukaupti ne butui ar automobiliui, o pensijai.
Investicinis gyvybės draudimas (III pakopos produktas)
Investicinis gyvybės draudimas taip pat yra valstybės skatinamas ilgalaikio taupymo produktas, priskiriamas III pakopai. Lėšos taip pat investuojamos, taikoma GPM lengvata. Esminis skirtumas palyginti su „Sodros“ pensija ir pensijų fondais yra tas, kad investiciniu gyvybės draudimu žmogus apsidraudžia ne tik nuo pajamų sumažėjimo senatvėje, bet ir nuo pajamų sumažėjimo ar netekimo bet kuriame gyvenimo etape, pavyzdžiui, patyrus traumą, ištikus kritinei ligai ar netekus šeimos maitintojo.
Tai lemia, kad ne visos gyvybės draudimo įmokos yra investuojamos - dalis skiriama draudimui rizikai valdyti priklausomai nuo apdraudžiamų rizikų pasirinkimo. Tad gali atrodyti, kad ši paslauga yra brangesnė, kita vertus - tokiu atveju apsaugoma ir artimesnė žmogaus ateitis. Tai - tarsi papildomas saugiklis kaupiant ateičiai, nes, jeigu nutiktų nelaimė ir, būdami darbingo amžiaus, negalėtumėte uždirbti pajamų, draudimas taptų „finansine pagalve“, iš kurios būtų galima sumokėti už gydymą ir reabilitaciją. Taip pat nereikėtų pamiršti ir savo šeimos.
Kaip pasirinkti pakopą ar kombinuoti kaupimą?
Kokį pensijų kaupimą pasirinkti - antrąją pakopą, trečiąją pakopą ar investicinį gyvybės draudimą? Gyventojas turėtų matyti visą bendrą paveikslą ir suprasti, kokią funkciją kuris produktas atlieka. Be to, rekomenduojama nuo pat jaunumės ateičiai kaupti ir investuoti apie 10% savo pajamų.
II pakopos įmokos sudaro 3 proc. pajamų ir dar vidutiniškai 1,5 proc. prideda valstybė. Tokiu atveju be „Sodros“, pensijos, kuri ateityje gali sudaryti 30-40% buvusių pajamų, kaupimas II pakopos pensijų fonde pridėtų dar apie 20-30% pajamų. Kad senatvėje galėtume užsitikrinti apie 70-80% buvusių pajamų, dar reikėtų papildomai investuoti, pavyzdžiui į III pakopą ar investicinį gyvybės draudimą.
Trijų pakopų pensijų sistema veikia ne veltui. Kiekviena pakopa viena kitą papildo ir verta „užlipti ant aukščiausios pakopos“. Kiekviena pakopa turi savitą riziką ir investicinę grąžą. Tai skirtingi produktai. Jeigu norite neprarasti pinigų, išskaidykite savo investicijas - investuokite į skirtingus produktus bei turtą ir skirtingu laiku - periodiškai bei ilgam. Taip užsitikrinsite optimalų rizikos ir grąžos santykį.
Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems arba papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Praktiniai patarimai renkantis fondą
- Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
- Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reikėtų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde.
- Likus keleriems metams iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
- Jeigu iki pensijos liko nedaug metų ir negalite apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, galite pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuokle.
- Prieš pasirinkdami gyvybės draudimo įmonę, kuri siūlo mokėti anuitetą, būtinai susipažinkite su visų bendrovių sąlygomis ir išsirinkite Jums tinkamiausias anuiteto rūšis.
Išmokų išmokėjimo skirtumai
Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. III pakopos pensijų fondo išmokas galima atsiimti kada panorėjus, tačiau nepamirškite, kad reikės grąžinti 15% GPM lengvatą, jeigu ja pasinaudojote anksčiau laiko.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
| Pakopa | Pagrindinės savybės | Valstybės parama | Paveldimumas |
|---|---|---|---|
| I pakopa („Sodra“) | Privaloma, išmokos išmokamos „pay-as-you-go“, nėra asmeninės sąskaitos | Ne tiesiogiai kaupiama | Ne, nėra paveldima |
| II pakopa | Įtraukiama, realūs kaupimai asmeninėje sąskaitoje, investuojama | Valstybės įmoka (pvz. 2023 m. ~23,85 €/mėn.) | Taip, sukauptas turtas paveldimas |
| III pakopa (įskaitant investicinį gyvybės draudimą) | Savarankiškas kaupimas, lanksčios įmokos, galimybė atsiimti | GPM lengvata (15% nuo įmokų, iki 300 € per metus) | Taip, priklausomai nuo sutarties sąlygų |
INV L investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui nuomone, sprendimo laikas - geras momentas sudėlioti ilgalaikę apsirūpinimo senatvei strategiją. Gyventojas turėtų matyti visą bendrą paveikslą ir suprasti, kokią funkciją kuris produktas atlieka.