Socialinis pageidaujamumas yra svarbus psichologinis reiškinys, kuris gali iškreipti žmogaus atsakymus įvairiuose savęs vertinimo instrumentuose. Tai yra tendencija pateikti tiek savęs, tiek savo elgesio vaizdą taip, kad jis atrodytų patrauklesnis, socialiai priimtinesnis ir palankesnis kitiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra socialinio pageidaujamumo skalė, jos svarbą ir kaip ji naudojama psichologiniuose tyrimuose bei praktikoje.
Ką reiškia socialinis pageidaujamumas?
Socialinis pageidaujamumas - tai reiškinys, kai tiriamasis atsakymuose stengiasi save pateikti geresniame šviesoje, siekiant atitikti socialinius lūkesčius. Tai dažnai pasireiškia siekiu parodyti save kaip dorą, atsakingą, draugišką ar kitomis pageidaujamomis savybėmis pasižymintį asmenį, net jeigu tokios savybės nėra absoliučiai tiksliai atspindimos realybėje.
Lentelė 1. Socialinio pageidaujamumo poveikis savęs vertinimui
| Asmens atsakymas | Įtaka dėl socialinio pageidaujamumo |
|---|---|
| Tiesioginis (savarankiškas) savęs vertinimas | Gali būti iškreiptas, dėl siekio pateikti teigiamą įvaizdį |
| Netiesioginis savęs vertinimas (projektinės metodikos, pretenzijų lygis) | Mažiau paveiktas socialinio pageidaujamumo |
Socialinio pageidaujamumo poveikis psichologiniams tyrimams
Psichologijoje, ypač atliekant savęs vertinimo ir asmenybės tyrimus, socialinis pageidaujamumas gali iškreipti surinktus duomenis, sumažindamas tyrimų patikimumą. Žmonės dažnai pateikia atsakymus, kurie jiems atrodo tinkami ar priimtini, o ne tikrus savo jausmus ar elgesį. Tai lemia netikslumus, ypač tiesioginių savęs vertinimo metodų atveju.
Minėti metodai, tokie kaip Dembo-Rubenštein poliarinių profilių metodika, M. Rosenberg savigarbos skalė, M. H. Kuhn „20 tvirtinimų apie save“ testas, gali būti paveikti socialinio pageidaujamumo poveikio. Todėl mokslininkai ieško būdų šią įtaką mažinti taikant netiesioginius savęs vertinimo metodus ir psichosemantines metodikas, pavyzdžiui, F. Hoppe „pretenzijų lygio“ metodiką.
Taip pat skaitykite: Socialinio pageidaujamumo skalės patikimumas
Kas yra socialinio pageidaujamumo skalė?
Socialinio pageidaujamumo skalė yra standartizuotas instrumentas, skirtas matuoti individo polinkį teikti socialiai pageidaujamus atsakymus. Šios skalės padeda identifikuoti, kiek gauti duomenys gali būti iškreipti dėl šios priežasties. Viena iš dažniausiai naudojamų skalės formų yra Marlowe-Crowne Social Desirability Scale (trumpinys CMSDS-short form), kuri leidžia įvertinti socialinio pageidaujamumo lygį tiriamųjų atsakymuose.
Socialinio pageidaujamumo atskleidimas yra būtinas tvarkant duomenis, ypač kuriant psichologinius klausimynus, testus ir skales, siekiant užtikrinti jų patikimumą ir galimybę tiksliai interpretuoti rezultatus. Pvz., socialinio pageidaujamumo poveikio mažinimo būdai apima klausimų formuluotę dvejomis alternatyvomis, kurių abi turi vienodą socialinį pageidaujamumą.
Praktinis socialinio pageidaujamumo skalės panaudojimas
Socialinio pageidaujamumo skalės dažnai taikomos įvairiuose psichologijos tyrimuose ir klinikinėje praktikoje:
- Psichologiniuose savęs vertinimo tyrimuose, siekiant įvertinti, ar duomenys nėra paveikti atsakomųjų šališkumų.
- Kurkime ir testavime naujų klausimynų, kurie būtų atsparūs socialinio pageidaujamumo įtakai.
- Klinikinėje praktikoje, siekiant geriau interpretuoti paciento duomenis ir neapsirikti diagnozuojant ar planuojant gydymą.
- Organizacinėje psichologijoje vertinant darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą, padedant užtikrinti tikroviškesnius atsakymus.
Pretenzijų lygio metodas kaip socialinio pageidaujamumo mažinimo pavyzdys
F. Hoppe sukurtas pretenzijų lygio metodas yra netiesioginis savęs vertinimo instrumentas, pagrįstas tiriamojo gebėjimu spręsti užduotis, atsižvelgiant į užduočių sunkumą ir jo patirtį.
Šio metodo privalumas yra tas, kad pretenzijų lygis koreliuojamas su faktišku užduočių atlikimu, todėl atspindi individo tikrąsias kompetencijas ir išvengia socialinio pageidaujamumo iškraipymų. Tokiu būdu šis metodas leidžia palyginti subjektyvų savęs vertinimą su objektyviais pasiekimų rezultatais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio pageidaujamumo svarba sudarant psichologinius instrumentus
Sudarant įvairius klausimynus ir testus, socialinio pageidaujamumo poveikis yra būtina sąlyga, kurios ignoravimas gali reikšmingai paveikti rezultatų tikslumą. Todėl mokslininkai kovoja su šiuo reiškiniu įvairiais būdais: tiek specialių skalių įtraukimu, tiek klausimų taktikos keitimu, tiek netiesioginių metodų naudojimu.
Faktų išskyrimas: Socialinis pageidaujamumas dažnai pasireiškia siekiu parodyti save pranašesniu už kitus, todėl dažnai atsakymuose trūksta kritiškumo prieš savo asmenines silpnybes ar neigiamas savybes. Tai ypač aktualu tyrimuose, kuriuose ieškoma ryšių tarp psichologinių konstrukcijų ir elgesio rezultatų realiame gyvenime.
Socialinio pageidaujamumo ir savęs vertinimo ryšys
Savęs vertinimas ir socialinis pageidaujamumas yra glaudžiai susiję, nes socialinis pageidaujamumas gali iškreipti individo savęs įsivaizdavimą ar jo pateiktą informaciją kitų vertinimui. Tai reiškia, kad savęs vertinimą reikia analizuoti kartu su socialinio pageidaujamumo lygio matavimu, siekiant gauti realistišką situacijos vaizdą.
Psichologai pabrėžia, kad savęs vertinimas yra ne tik žinių apie save kaupimas, bet ir subjektyvus požiūris, kuris gali būti sąmoningai ar nesąmoningai koreguojamas siekiant pasirodyti geriau. Todėl tyrimai, ignoruojantys socialinio pageidaujamumo poveikį, rizikuoja gauti iškraipytus duomenis.
Apibendrinimai ir perspektyvos
Socialinio pageidaujamumo skalės ir jų taikymas yra esminė priemonė, leidžianti psichologams atskirti tikrus asmens savęs vertinimo duomenis nuo įtakotų. Tinkamas šių skalės panaudojimas leidžia geriau suprasti asmenybės bruožus, elgesį ir motyvaciją, o taip pat spręsti praktines problemas įvairiose gyvenimo srityse - nuo klinikinės psichologijos iki organizacinės veiklos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
tags: #socialinio #pageidaujamumo #skale