Pacientai dažnai susiduria su klausimu, ar specialistas - pavyzdžiui, reumatologas - turi teisę išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Yra susiformavusi nuomonė ir praktika, kad nedarbingumo pažymėjimus turi išrašyti šeimos gydytojas, tačiau teisės aktai nurodo kitaip: nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydantis gydytojas.
Kas yra gydantis gydytojas ir kokia jo teisė išduoti pažymėjimą?
„Čia susiklostė nerašyta taisyklė, kad nedarbingumo pažymėjimą turi išrašyti šeimos gydytojas. Iš tikrųjų teisės aktai nurodo, kad nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydantis gydytojas.“
Gydantis gydytojas - tas specialistas, kuris konsultuoja ir gydymo metu prižiūri pacientą. Todėl reumatologas, jei jis yra gydantis gydytojas paciento reumatologine liga ar būklė susijusi su jo veikla, teoriškai gali išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą per EPTS (elektroninę pažymėjimų išdavimo sistemą).
Praktinės kliūtys: sutartys, biurokratija ir įstaigų tvarka
Dažnai pacientai po specialisto konsultacijos yra nukreipiami pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. „Kartais ir mus pasiekia pacientų laiškai. Persiuntus tokį laišką gydymo įstaigai su paklausimu, kas atsitiko, kodėl nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, įstaiga įprastai atsako, kad aiškinamės, susisiekėme su pacientu ir nedarbingumo pažymėjimą išduosime.“
Kaip viena iš priežasčių minima, kad kai kurios specializuotos (pvz., odontologų) praktikos nedirba paslaugų pagal valstybės garantuojamų sveikatos paslaugų sutartis. „Odontologai neišduoda nedarbingumo pažymėjimų vien dėl to, kad jie nėra sudarę sutarčių su „Sodra“. Visose viešose įstaigose pažymėjimai yra išduodami, o privatūs kabinetai sutarčių neturi, todėl nedarbingumo pažymėjimų jie išduoti ir negali.“
Taip pat skaitykite: Kas Lietuvoje turi teisę išduoti nedarbingumo pažymėjimą
Taigi praktikoje reumatologas, dirbantis privačioje įstaigoje be atitinkamos sutarties arba neturinčias reikiamų techninių priemonių (EPTS prieigos, elektroninio parašo), gali fiziškai negalėti išduoti elektroninio pažymėjimo.
Elektroniniai pažymėjimai (EPTS): kaip tai veikia ir ką tai keičia?
Naujasis elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos mechanizmas (EPTS) teikia daug patogumų pacientams, jų darbdaviams, gydytojams ir „Sodrai“. Kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas?
- Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Darbdavys, prisijungęs prie EDAS, mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą.
- Darbdavys gali elektroniniu būdu pateikti Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD) „Sodrai“.
- Darbuotojas per EGAS gali pateikti prašymą ligos pašalpai gauti.
Elektroninis pažymėjimas - tai vienas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, kuris gydytojo (elektroniniu parašu) patvirtinamas tik vieną kartą. Pacientams nereikės nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietes, nes informaciją apie jų nedarbingumo laikotarpį darbdaviai galės matyti, prisijungę prie EDAS.
Techninės ir administracinės sąlygos
Gydytojui išduoti elektroninį pažymėjimą reikia EPTS prieigos ir elektroninio parašo. Taip pat sistema patikrina, ar asmuo yra draustas ir ar galima išduoti pažymėjimą: naudojantis EPTS, iš karto bus matoma, ar asmuo draustas ir leis išduoti elektroninį pažymėjimą tik apdraustajam, darbo biržoje registruotam bedarbiui, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnui.
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išveng taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Kas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus - nauji įgaliojimai
Toliau plečiant slaugytojų ir akušerių funkcijas bei kompetencijas, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais jiems suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus. Sveikatos apsaugos ministras teigia, kad suteikta galimybė išduoti nedarbingumo pažymėjimus prisidės prie pacientų srautų subalansavimo ir eilių mažėjimo gydymo įstaigose.
Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai nuo šių metų liepos 1 d. galės išduoti nedarbingumo pažymėjimą dėl ligos: testu patvirtintos COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos arba šeimos narių slaugos ar priežiūros, jiems susirgus COVID-19 ar gripo virusine infekcija, ir šiuos susirgimus patvirtinus testais. Tokius nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai galės išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikui. Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, nedarbingumo pažymėjimą išduos pacientą konsultavęs gydytojas.
Akušeriai galės išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo), suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių.
Šeimos gydytojų požiūris ir darbo krūvis
Kiek kitaip šią situacija mato šeimos gydytoja: „Privačios įstaigos to vengia, nes tai yra biurokratinis, administracinis darbas. Mes, šeimos medicina, kartais būname kaip šiukšlių dėžė. (...) Šeimos gydytojai turi išrašyti ne tik nedarbingumo pažymėjimus, bet ir rekomenduotus nuskausminamuosius vaistus ir antibiotikus. Susiduriame su problema, kad pacientas turi papildomai kreiptis į dar vieną gydytoją ir šeimos gydytojai gauna papildomus pacientus, taigi turime atiminėti laiką iš suplanuotų, poliligotų, susirgusių, karščiuojančių ir visų kitų pacientų.“
Gydytoja akcentuoja, kad „gydytojai tikrai galėtų patys tai padaryti, reikia tik geranoriškumo, šiek tiek įgūdžių ir viskas įmanoma“. Ji ragina pacientus būti aktyviais ir priminti specialistui, kad šis gali išrašyti siuntimą, nedarbingumo pažymėjimą ir vaistus.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Siūlomos teisės aktų naujovės ir jų poveikis
Nuo kitų metų darbuotojams gali atsirasti galimybė pirmąsias dvi ligos dienas praleisti namuose neprivalant kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Pagal naują siūlomą tvarką dvi pirmąsias ligos dienas darbuotojui pakaktų pranešti darbdaviui, kad serga - atskleisti, kokia liga, nereikėtų. Naujovė būtų taikoma tik darbuotojams, turintiems vieną darbdavį, - jie sudaro apie 92 proc. visų dirbančiųjų.
Ministerijos atstovai pabrėžia, kad darbuotojai ir dabar privalo informuoti darbdavį apie ligą, o sergant eiti į darbą pavojinga tiek pačiam, tiek kolegoms. SAM pripažįsta, kad nauja tvarka gali kelti piktnaudžiavimo riziką, tačiau pabrėžia, jog ją riboja pats mechanizmas: darbdavys bet kada gali pareikalauti nedarbingumo pažymėjimo nuo pirmos ligos dienos.
Argumentai „už“ ir „prieš“
- Už: sumažėtų nereikalingų vizitų pas gydytojus, sutaupytų laikas pacientams, sumažėtų administracinė našta gydymo įstaigoms.
- Prieš: galimas piktnaudžiavimas, darbovietė turi galimybę reikalauti pažymėjimo nuo pirmos dienos, reikia pasitikėjimo ir kontrolės mechanizmų.
Santrauka: ar reumatologas gali išrašyti?
Teisiškai nedarbingumo pažymėjimą išduoda gydantis gydytojas, todėl reumatologas, kuris vykdo paciento gydymą ir turi prieigą prie EPTS bei elektroninį parašą, gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą. Praktikoje yra kliūčių: įstaigos sutartys su „Sodra“, techninės galimybės, administraciniai įpročiai ir gydytojų ar įstaigų politika gali lemti, kad pacientas bus nukreiptas pas šeimos gydytoją.
Siekiant, kad daugiau specialistų (įskaitant reumatologus) galėtų išrašyti pažymėjimus, svarbu užtikrinti EPTS prieigą, elektroninius parašus, aiškų teisės aktų žinojimą tarp specialistų ir įstaigų sutartinius reikalavimus su VLK bei „Sodra“. Taip pat naudingos iniciatyvos - slaugytojų ir akušerių kompetencijų plėtra bei elektroninių sistemų diegimas - mažina administracinį krūvį ir pagerina pacientų aptarnavimą.
| Asmuo / specialistas | Ar gali išduoti? | Apribojimai |
|---|---|---|
| Reumatologas (gydantis gydytojas) | Taip, jei turi EPTS prieigą ir elektroninį parašą | Reikalauja techninių resursų ir sutarties / įstaigos politikos |
| Šeimos gydytojas | Taip | Dažnai priimamas pagal praktiką, papildomas darbo krūvis |
| Bendrosios praktikos slaugytojas | Taip, ribotai (COVID-19, gripas, šeimos narių slauga) | Ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui |
| Akušerė | Taip (nėštumo ir gimdymo atostogos) | 126 kalendorinės dienos, nuo 30 nėštumo savaitės |
tags: #reumatologas #israsyti #nedarbingumo