Dirbantiems pensininkams pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“. Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas. Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus - pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių.
Kai perskaičiavimas vyksta automatiškai ir kas nuo to priklauso
Daugelis klausia, ar dirbantiems pensininkams pensija perskaičiuojama automatiškai ir kokiu principu tai vyksta, atsakymas reikalauja šiek tiek gilesnio žvilgsnio į socialinio draudimo sistemą. Svarbu suvokti, kad „Sodros“ pensijų sistema yra paremta kaupimo principu. Kai dirbantis pensininkas toliau moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo savo darbo užmokesčio, jis kaupia papildomą pensijos stažą ir apskaitos vienetus (taškus).
Šie papildomi įdirbio metai tampa pagrindu perskaičiuoti senatvės pensijos dydį. Pagrindinis pensijos didinimo variklis yra papildomai sukaupti pensijos apskaitos vienetai. Kiekvienais metais, jei asmuo dirba ir moka socialinio draudimo įmokas, jo pensijos sąskaitoje kaupiasi taškai. Kai šių taškų suma tampa pakankama arba kai ateina nustatytas laikas peržiūrėti išmokas, pensija yra perskaičiuojama.
Kai atnaujintos pensijos išmokamos ir nepriemokos
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę. Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kodėl kai kuriems pensininkams perskaičiavimas gali neduoti didesnės pensijos
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai. Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė. Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Skirtumas tarp pensijų indeksavimo ir pensijų naujinimo
Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams. Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Tuo metu pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Praktinis pavyzdys: kiek gali padidėti pensija
Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metų pensijų socialinio draudimo stažo. Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Pavyzdžiui, žmogaus senatvės pensija iki padidinimo buvo 541 euras. Po atnaujinimo ji padidėjo apie 12 eurų. Gegužę žmogus gavo padidintą pensiją: 553 eurus. Papildomai jis gavo nepriemoką už sausį, vasarį, kovą, balandį: po 12 eurų už kiekvieną mėnesį, arba 48 eurus. Iš viso gegužę žmogus gavo 601 eurą.
Mokesčių ir įmokų ypatumai dirbantiems pensininkams
„Už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokos pervedamos bendrąja tvarka, nepriklausomai nuo to, ar jis gauna senatvės pensiją, ar ne. Dėl sumokėtų socialinio draudimo įmokų kasmet padidėja dirbančiojo pensijos gavėjo socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, dėl to kasmet perskaičiuojama ir papildomai padidinama jo pensija. Jei senatvės pensiją gaunantis ir pagal darbo sutartį dirbantis žmogus uždirba mažiau nei MMA, taikoma išimtis - tokiam asmeniui valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo vadinamųjų įmokų grindų, o nuo faktiškai uždirbamų pajamų.
Pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas socialinio draudimo įmokos netaikomos, jie gali dirbti ir už mažesnę nei minimalią algą, bet socialinio draudimo įmokų primokėti nereikia. Jei žmogus gauna pensiją ir vykdo individualią veiklą, tokiam asmeniui nereikia pranešti „Sodrai“ apie gaunamą pensiją (kompensaciją). Ši informacija yra įvertinama automatiškai programiniu būdu ir VSD bei PSD įmokos tokiam žmogui neskaičiuojamos.
Jeigu toks asmuo visgi norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas - pavyzdžiui, nori dar kaupti stažą, dėl kurio jo senatvės pensija kasmet didėtų, tokiu atveju jis turi informuoti „Sodrą“. Individualią veiklą vykdantys asmenys gali nemokėti socialinio draudimo įmokų ir tuo atveju, jei jie gauna senatvės ar netekto darbingumo pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės. Kad būtų neskaičiuojamos įmokos, žmogus turėtų pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui informaciją ir dokumentus, kad gauna minėtą išmoką.
Pensijų gavėjų skaičius, indeksavimo ir rezervo klausimai
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys. Vidutinė senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys - 471 eurą siekiančias išmokas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Valstybė išsikėlusi tikslą sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. Sodros biudžeto išlaidos bus 7,9 mlrd. eurų, taigi rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos. Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų.
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvačesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Ilgalaikės demografinės tendencijos ir jų įtaka indeksavimui
Pasak jos, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų. „Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė. Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Pensijų ir atlyginimų santykis ateityje
K. Tamoševičienė taip pat perspėjo, kad indeksavimo stabdymai ilgainiui reikštų prastesnį pensijų ir atlyginimų santykį. Ekonomistė atkreipė dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą, kuri parodo vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį. „Pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.“ Ji aiškino, kad tais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje. Lietuvos banko skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Komunikacija su pensininkais ir informaciniai pranešimai
„Sodra“ gauna duomenis apie darbdavio sumokėtas įmokas ir kasmet, dažniausiai pavasarį arba vasarą, peržiūri pensijų dydžius tiems asmenims, kurie praėjusiais metais dirbo. Jei vis dėlto norite sužinoti tikslią savo situaciją, geriausia vieta patikrinti šiuos duomenis yra asmeninė „Sodros“ paskyra gyventojui. Šiuolaikinės technologijos leidžia kiekvienam dirbančiam pensininkui tapti savo finansų kontrolieriumi. „Sodros“ elektroninė sistema nėra skirta tik informacijos pateikimui - tai įrankis, leidžiantis realiu laiku matyti, kaip jūsų darbas veikia jūsų būsimą orumą senatvėje.
Tai padeda išvengti klaidų. Nors „Sodros“ sistemos yra itin patikimos, kartais pasitaiko nesklandumų su darbdavių teikiamomis ataskaitomis. Jei matote, kad už tam tikrą mėnesį įmokos nėra užskaitytos, galite laiku susisiekti su darbdaviu ar „Sodra“ ir išspręsti problemą. Be to, yra svarbu suprasti, kad pensijos perskaičiavimas - tai tik vienas iš būdų didinti pajamas.
Praktiniai patarimai pensininkams
- Patikrinkite asmeninę „Sodros“ paskyrą, kad įsitikintumėte, jog darbdavys teisingai pateikė įmokų duomenis.
- Jei vykdote individualią veiklą ir gaunate pensiją, pasitikrinkite ar jums reikia mokėti PSD už verslo liudijimo dienas.
- Apsvarstykite darbo tęsimą net už minimalų atlyginimą - bet kokios įmokos prisideda prie apskaitos vienetų skaičiaus.
- Jeigu gaunate užsienio valstybės pensiją, pateikite duomenis apie užsienio pensijos dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai kas ketvirtį.
Asmenims, gaunantiems užsienio pensiją
Asmenims, kurie gauna užsienio valstybės pensiją, asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma asmeniui pateikus duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį, jeigu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neturi šių duomenų. Duomenis apie užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį asmuo privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai kas ketvirtį. Asmens teisė gauti kompensacinį priedą nustatoma sumuojant šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka asmens perskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį ir užsienio valstybės paskirtos pensijos dydį (toliau šiame straipsnyje - pensijų suma).
Jeigu asmens iki perskaičiavimo gautų pensijų sumos dydis viršijo ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, tačiau po perskaičiavimo pensijų sumos dydis yra mažesnis negu ribinis valstybinės socialinio draudimo pensijos dydis, kompensacinio priedo dydis yra lygus ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ir pensijų sumos po perskaičiavimo dydžio skirtumui.
Kodėl verta domėtis ir kaip sekti informaciją
Daugeliu atvejų dirbantiems pensininkams nereikia pačiam iniciatyviai kreiptis dėl perskaičiavimo. „Sodra“ gauna duomenis apie darbdavio sumokėtas įmokas ir kasmet, dažniausiai pavasarį arba vasarą, peržiūri pensijų dydžius tiems asmenims, kurie praėjusiais metais dirbo. Jei vis dėlto norite sužinoti tikslią savo situaciją, geriausia vieta patikrinti šiuos duomenis yra asmeninė „Sodros“ paskyra gyventojui.
Baigiant šią temą, verta priminti, kad finansinis raštingumas yra raktas į ramų poilsį. Neignoruokite savo teisių, domėkitės „Sodros“ teikiama informacija ir pasinaudokite visomis galimybėmis, kurias suteikia tolesnė profesinė veikla. Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 745 EUR |
| Vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) | 805 EUR |
| Vidutinė pensija be būtinojo stažo | 471 EUR |
| Planuojamos „Sodros“ išlaidos 2025 m. | 7,9 mlrd. EUR |
| Bazinė pensija 2025 m. pokytis | +10,63% |