Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas. Tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“, įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus. Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus.
Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba.
Kam skirta atvejo vadyba?
Atvejo vadyba - tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus.
Kas gali gauti šią paslaugą?
- Socialinę riziką patiriantys vaikai ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriantys suaugę asmenys ir jų šeimos.
- Socialinę riziką patiriančios šeimos ir jų vaikai.
- Besilaukiančios moterys.
- Kitos šeimos auginančios nepilnamečius vaikus.
Kokia pagalba teikiama?
- Šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas).
- Pagalbos organizavimas.
- Pagalbos plano sudarymas.
- Pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas.
- Šeimos stebėsena.
Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos skaitymo skatinimo iniciatyvos
Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.
Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba.
Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį.
Atvejo vadybos procesą apima penki etapai: įvertinimas, planavimas, įgyvendinimas, stebėsena (monitoringas), užbaigimas ir įvertinimas. Pagalbos plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas, konsultuodamasis su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima bei kitais specialistais, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą. Užbaigus atvejo vadybos procesą šeimai pasiūloma prevencinė pagalba ar bendruomenėje teikiamos paslaugos.
Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą.
Taip pat skaitykite: Knyga apie vidaus ligas ir slaugą
Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą. Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas.
Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas.
Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui.
Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui - padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus.
Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą.
Taip pat skaitykite: Knygos apžvalga apie regos negalią
Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną.
Ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo.
Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių.
Pastebėti atvejo vadybos modelio poreikį padėjo šalyje įgyvendinamas žmonių su negalia globos deinstitucionalizacijos, kitaip dar vadinamos perėjimu nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, projektas. Socialinių paslaugų teikimo statistika rodo, rodo, kad tais atvejais, kai asmuo turi intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, stacionari institucinė globa vis dar yra dominuojanti pagalbos rūšis. Ieškodami šios problemos priežasčių pamatėme, kad asmenys ir jų artimieji nesikreipia dėl socialinių paslaugų dėl įvairiausių priežasčių: informacinio neprieinamumo, nežinojimo, kokią pagalbą gali gauti, hiperglobos ir kt. Tuo tarpu savivaldybės deklaruoja, kad vienai ar kitai paslaugai nėra poreikio.
Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m.
Kur kreiptis?
A. Mackevičiaus g. 55A, Panevėžys
Paslaugos teikimą reglamentuojantys teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.
- Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004 „Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo”.
- Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimas 2022 m. liepos 11 d. Nr. 1-237 „Dėl Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1-396 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tvarkos aprašo patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr.