Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, kurios tikslas - atkreipti dėmesį į psichikos sveikatos svarbą kiekvienam žmogui ir visai visuomenei. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichikos sveikata, kodėl ji svarbi, kokie iššūkiai kyla ir kaip galime ją stiprinti.
Gyvename ne tik savo kūne, bet ir prote, arba kitaip - psichikoje. Ši, lygiai kaip ir kūnas, nuolatos svyruoja sveikatos-nesveikatos švytuoklėje. Ir nors kiekvienas žmogus turi absoliučią teisę į savo sveikatos būklės privatumą, nes jo kūnas - ir psichika - priklauso tik jam pačiam, o ne kitiems ir jokiu būdu ne valdžios institucijoms, pradėję atviriau kalbėtis apie psichikos sveikatą visi tik laimėtume.
Kas yra psichikos sveikata?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) psichikos sveikatą apibūdina kaip geros žmogaus savijautos būseną, kai asmuo suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, našiai dirbti ir savo indėliu prisidėti prie bendruomenės. Tai nėra tik ligos nebuvimas, bet ir emocinė, psichologinė bei socialinė gerovė.
Gera psichikos sveikata leidžia mums pilnai išnaudoti savo potencialą, produktyviai dirbti, užmegzti ir palaikyti prasmingus santykius bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
Psichikos sveikatos svarba
Gera psichikos sveikata yra būtina kiekvienam žmogui ir visai visuomenei. Štai keletas priežasčių, kodėl ji tokia svarbi:
Taip pat skaitykite: Senatvės pensijų neturinčios šalys
- Asmeninė gerovė: Psichikos sveikata tiesiogiai veikia mūsų savijautą, nuotaiką, energiją ir gebėjimą mėgautis gyvenimu.
- Santykių kokybė: Gera psichikos sveikata padeda mums užmegzti ir palaikyti sveikus ir prasmingus santykius su šeima, draugais ir kolegomis.
- Darbo našumas: Psichikos sveikata daro įtaką mūsų gebėjimui susikaupti, mokytis, spręsti problemas ir būti kūrybingiems darbe.
- Fizinė sveikata: Yra stiprus ryšys tarp psichikos ir fizinės sveikatos. Psichikos sveikatos problemos gali padidinti riziką susirgti fizinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, diabetas ir insultas.
- Visuomenės gerovė: Geros psichikos sveikatos bendruomenė ir visuomenė yra tolerantiškesnės pažeidžiamoms gyventojų grupėms, joms būdinga didesnė socialinė integracija. Visuomenei gera piliečių psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo ir socialinio teisingumo.
Gera psichikos sveikata prisideda prie ekonominio gerbūvio, o visuomenės psichikos sveikatos gerinimas yra naudingas tiek žmogiškuoju, tiek ekonominiu aspektais.
Psichikos sveikatos sutrikimai: faktai ir iššūkiai
Deja, psichikos sveikatos problemos yra gana dažnos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Manoma, kad labai nemaža dirbančių žmonių dalis per visą savo darbingą amžių patiria psichikos sutrikimų ar suserga psichikos liga. Tyrimų duomenimis, net apie 20 proc. darbuotojų gali turėti psichikos sutrikimų (dažniausiai nerimo ar nuotaikos), o per visą darbingą gyvenimą šių sutrikimų simptomų gali pajusti kas antras.
Taip pat žinoma, kad dirbančių žmonių psichikos sutrikimai dažnai apipinami mitais, neatpažįstami, slepiami, laiku nesikreipiama pagalbos, todėl sunkėja, komplikuojasi arba tampa lėtiniai.
Stigma: Visuomenėje vis dar gajus neigiamas požiūris į psichikos sveikatos problemas. Žmonės, turintys psichikos sutrikimų, dažnai susiduria su diskriminacija, atskirtimi ir gėda. Visuomenėje dar daug žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, gėdijasi ir bijo, kad, atskleidę savo problemas kolegoms, rizikuotų prarasti paaukštinimo galimybę ar net darbą. Įvairių tyrimų duomenimis, tik 13 proc. žmonių jaučiasi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos bėdas vadovui. Deja, stigmatizavimas paplitęs ir darbo vietose.
Prieinamumo trūkumas: Daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą, psichikos sveikatos paslaugos yra nepakankamai prieinamos. Ypač trūksta specialistų kaimo vietovėse ir mažas pajamas turintiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis
Neatpažinimas ir nesikreipimas pagalbos: Dirbančių žmonių psichikos sutrikimai dažnai apipinami mitais, neatpažįstami, slepiami, laiku nesikreipiama pagalbos, todėl sunkėja, komplikuojasi arba tampa lėtiniai. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius.
Nedarbo poveikis: Užimtumas ypač labai svarbus psichikos sveikatai, nes labai dažnai tai yra finansinio saugumo, socialinių kontaktų, savirealizacijos šaltinis. Nemažai tyrimų aiškiai įrodė neigiamą nedarbo poveikį psichikos sveikatai. Manoma, kad žmogui, susirgusiam depresija ar turinčiam nerimo sutrikimų, tikimybė tapti bedarbiu yra dvigubai didesnė nei sveikam. Vis dėlto kai kurie net ir rimtų psichikos sutrikimų turintys žmonės dirba aukšto funkcionavimo lygmens darbus ar užima aukštas pareigas. Be to, yra įrodyta, kad darbas yra svarbus psichosocialinės reabilitacijos komponentas, mažinantis atkryčių ir paūmėjimų skaičių ir trukmę. Žinoma, kad apytiksliai tik pusė psichikos sutrikimų turinčių žmonių dirba įvairiose profesinės veiklos srityse. Dauguma tokių žmonių norėtų dirbti, tačiau šie sutrikimai labai didina nedarbo riziką.
Ką daryti, kai mylimas žmogus nepriima pagalbos dėl savo psichinės sveikatos problemos
Kaip stiprinti psichikos sveikatą?
Yra daug būdų, kaip galime stiprinti savo ir kitų psichikos sveikatą:
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, miegui, sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui. Praktikuokite streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai.
- Bendraukite su kitais: Palaikykite ryšius su šeima, draugais ir kolegomis. Dalyvaukite socialinėse veiklose ir ieškokite bendraminčių.
- Mokykitės naujų dalykų: Nuolatinis mokymasis ir naujų įgūdžių įgijimas padeda mums jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir didina mūsų savivertę.
- Būkite aktyvūs: Savanoriaukite, dalyvaukite bendruomenės veikloje arba tiesiog padėkite kitiems. Tai padeda mums pasijusti naudingais ir reikalingais.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su savo emocijomis, nedvejokite kreiptis pagalbos į specialistą. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius. Neleiskite, kad stigma paveiktų pasitikėjimą savimi ar sukeltų gėdos jausmą. Galite klaidingai manyti, kad jūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis ar kad turėtumėte sugebėti tai valdyti savarankiškai.
- Švieskite ir informuokite: Žinios ir suvokimas yra veiksmingos stigmatizavimo mažinimo priemonės. Dalykitės žiniomis. Kai girdite žmones sakant neteisingus dalykus apie psichikos ligas, dalykitės tuo, ką žinote. Pradėkite nuo vadovų. Skatinkite vyresniuosius vadovus psichikos sveikatos srityje parodyti lyderystę.
- Palaikykite kitus: Palaikykite savo kolegas. Ieškokite palaikymo. Vienas iš būdų - forumai, kuriuose galite išreikšti savo mintis apie darbą ar asmeninį gyvenimą. Pasidomėkite faktais.
Nemokama pagalba Lietuvoje
Primename: visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti nemokamą psichologinę ir psichiatrinę pagalbą Psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje. Taip pat galima kreiptis į emocinės ir psichologinės pagalbos linijas.
Nemokama pagalba - Kas teikia pagalbą?
Taip pat skaitykite: Pagalba autizmą turintiems žmonėms
- Nr. El.
- Nuotolinės psichologo konsultacijos - Panevėžio rajono savivaldybės jaunimui (14-29 m.)
Iniciatyvos Lietuvoje
Raginame sudalyvauti: „Žalia šviesa gyvenimui“ akcijoje, kurioje jungiasi Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, jaunimo centrai, bibliotekos. Mūsų tikslas - kurti palaikymo ir vienybės kultūrą, skatinti dialogą ir motyvuoti nuolatinį rūpinimąsi savimi.
Pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata
Higienos institutas skelbia, kad pernai Lietuvoje buvo 12,1 proc. HBSC tyrimas atskleidė prastėjančias tendencijas tarp vaikų ir paauglių Lietuvoje ir Europoje. Vienišumas - kita Lietuvos vaikams ir paaugliams būdinga psichosocialinė problema.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Pasáulio sveikãtos organizãcija, PSO (angl. World Health Organization, WHO), Jungtinių Tautų padalinys, tarptautiniu mastu koordinuojantis su visuomenės sveikata susijusias problemas, kovojantis su užkrečiamomis ligomis, organizuojantis pagalbos teikimą ugdant nacionalines sveikatos apsaugos tarnybas ir kita. T. p. bendradarbiauja kovoje su narkotikų vartojimu ir platinimu, prisideda prie mokslinių darbų ir tyrimų koordinavimo.
Įkurta 1948 04 07 (įstatai priimti 1946 tarptautinėje sveikatos apsaugos konferencijoje). Pagrindinė būstinė Ženevoje. Turi padalinius visose valstybėse, išskyrus Lichtenšteiną.
2024 Pasaulio sveikatos organizacijai priklausė 194 valstybės, tarp jų Jungtinių Tautų narės. Organizacija susideda iš 6 regioninių organizacijų, kiekviena jų atstovauja grupei šalių, kurių panaši geografinė padėtis ir sveikatos problemos.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos konstituciją, organizacijos misija - siekti, kad visi žmonės būtų kiek įmanoma geros sveikatos - fizinės ir psichinės.
T. p. Organizacijos funkcijos: vadovauti ir koordinuoti tarptautinį sveikatingumo politikos darbą, padėti šalių vyriausybėms gerinti sveikatos paslaugas, aprūpinti reikiama techn. įranga, prašyti kitų šalių vyriausybių paramos ar jų pritarimo; skatinti ir gerinti prevencinį darbą, kontroliuoti epidemijas, tam tikro regiono ligas; padėti gerinti mitybą, gyvenamąjį būstą, užimtumą, ekonomines ir darbo sąlygas, higieninę aplinką; koordinuoti biomedicinos ir sveikatos paslaugų išteklius, tobulinti sveikos gyvensenos mokymą; skatinti kurti biologinių, farmacijos ir kitų produktų tarptautinius standartus, standartizuoti diagnostikos procedūras; skatinti veiklą psichikos sveikatos srityse, ypač plėtojant veiklą, stiprinančią žmonių santykių darną.
Lietuvos bendradarbiavimas su PSO
Lietuva šios organizacijos tikroji narė yra nuo 1991 11 25 ir kartu su 52 valstybėmis (iš viso 53 šalys) priklauso Europos regioniniam biurui. Su Pasaulio sveikatos organizacija Lietuva yra pasirašiusi pagrindinę sutartį, kurią atnaujina kas 2 metai, įgyvendina daugiau kaip 30 projektų. 2015 Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos valstybių, kurioje buvo surengta Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono komiteto sesija.
Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena, šiemet kviečianti atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą humanitarinių krizių metu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 1 iš 5 žmonių krizės sąlygomis patiria psichikos sveikatos sunkumų, o beveik visi išgyvena psichologinį stresą. Reaguoti baime, nerimu ar liūdesiu į itin stresinius įvykius - visiškai normalu. Tai natūrali organizmo reakcija į pavojų. Net ir atkūrus fizinį saugumą, emociniai padariniai išlieka ilgai. Todėl itin svarbu užtikrinti savalaikę, visiems prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą ir psichosocialinę pagalbą.
"Psichikos sveikatos perspektyvos" (PSP)
„Psichikos sveikatos perspektyvos“ (PSP) yra 2000 m. įkurta nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija. Organizacija veikia psichikos sveikatos, negalios ir žmogaus teisių srityje tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje - pagal vystomojo bendradarbiavimo projektus. PSP unikali tuo, kad visada vadovaujamės žmogaus teisių principais ir jomis grįstu požiūriu tiek į negalią, tiek ir į psichikos sveikatą.
Deja, šioje srityje tai ganėtinai pamiršta dimensija, nes dažniausiai remiamasi fiziniu-biologiniu požiūriu, t. y. vadinamuoju medicininiu modeliu. Bet mes žiūrime per žmogaus teisių prizmę: juk psichikos sveikata yra žmogaus teisė! Visi turime ir psichikos sveikatą, ir teisę į ją, tačiau, deja, psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patiria įvairiausių žmogaus teisių pažeidimų - pažeidžiama jų teisė į darbą, švietimą, teisė gyventi bendruomenėje, nebūti atskirtyje, nebūti diskriminuojamiems. Vis dar yra daug stigmos kalbant apie psichikos sveikatą, dažnos diskriminacijos apraiškos. Todėl psichikos sveikata yra tema, kuria reikia kalbėti kuo daugiau, kuo dažniau ir kuo garsiau.
Per gyvenimą visi 100 procentų patiriame psichikos sveikatos sunkumų. Drįstu teigti, kad apie psichikos sveikatą kalbama nepakankamai, tai vis dar ganėtinai tabu tema tiek viešajame diskurse, tiek asmeniniuose ratuose, kur nėra įprasta ir priimtina apie tai kalbėtis atvirai, be jokių baimių ir teisimo iš kitų. Bet ji liečia kiekvieną, todėl psichikos sveikatą reikėtų priimti kaip mūsų visų kasdienybę. Vietoj to, dabar susidaro įspūdis, kad yra „jie“ - tie su sutrikimais, ir „mes“, kurie jų „neturim“.
Skirstymas į „mus“ ir „juos“ kyla iš medicininio požiūrio, teigiančio, kad egzistuoja biologiniai ar neurologiniai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti. Tai pateikiama kaip paties individo problema - esą jį reikia išgydyti, jei nepavyksta - nurašyti.
Tačiau psichikos sveikatą veikia ne tik biologiniai, bet ir psichologiniai bei socialiniai faktoriai. Vadinamoji psichosocialinė negalia gali atsirasti tuomet, kai vidinė būsena sąveikauja su išorinėmis galiomis ir socialiniais veiksniais, tokiais kaip požiūris, visuomenės reiškiniai, smurtas ar skurdas.
Anksčiau tai buvo vadinama psichikos negalia, o JT Žmonių su negalia teisių konvencijoje, kurią Lietuva ratifikavo 2010 m., įtvirtintas naujas požiūris, teigiantis, kad negalia kyla ne tik iš pačio žmogaus sutrikimų, bet ir iš tų sutrikimų sąveikavimo su išorinėmis kliūtimis. Jei kliūčių nebūtų, nebūtų ir negalios, arba, jei tas kliūtis įmanoma pašalinti, žmogus gali gyventi pilnavertį gyvenimą nepaisant tam tikrų jo psichikos sveikatos simptomų ar sutrikimų.
Vystant šią teoriją vienas iš argumentų buvo vadinamasis socialinis negalios modelis, kilęs iš pačių žmonių su negalia. Jie teigė, kad būtina patraukti kliūtis, kurios priklauso ne nuo žmogaus vidinės būsenos, o nuo išorės. Pvz., fizinės kliūtys - laiptai žmogui, kuris juda vežimėliu, ar informacinės kliūtys, tokios kaip tekstas mažu šriftu ir technine kalba žmogui su intelekto negalia - užtektų jį tinkamai pritaikyti, ir žmogus viską suprastų be jokios pagalbos iš šono. Tokios kliūtys sudaro socialinę aplinką, tad socialinis negalios modelis atkreipia dėmesį, kad negalia yra konstruktas: tai nėra tik individuali problema; tai ir socialinė problema, kuri išsispręs išsprendus socialines problemas.
Tai akivaizdu ir žinant, kad psichikos sveikata labai priklauso nuo skurdo lygio. Skurde gyvenantys žmonės žymiai labiau rizikuoja patirti psichikos sveikatos sutrikimų.
Psichikos sveikatos sunkumų patiriame visi, tai yra kasdienė gyvenimo dalis. Į tai įeina ir mūsų savijauta patyrus nesėkmes, kai kuriam laikui tampa sunku funkcionuoti, kaip esam įpratę; jie gali būti ir netekčių, gedėjimo pasekmė. Tai sunkumai, kurių patiriam visi ir kurie kartais būna, kartais ne: jie ateina ir praeina. Visa tai - natūrali psichikos sveikatos spektro dalis. Juk kiekvienas esame kažkur tame plačiame spektre.
Dėl psichikos sveikatos sutrikimų galima daug diskutuoti, nes medicininis modelis remiasi diagnozėmis, o mes stengiamės su jomis elgtis atsargiai. Sutrikimą apibrėžiu kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios - žmogus kažko nebegali, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis nei įprastai ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad arba išmoktų gyventi su savo sutrikimu, arba atsigautų ir viskas su laiku praeitų.
Tad vieno tikslaus apibrėžimo nėra, skirtingose pasaulio vietose žmonės įvairiai apibūdina, kas yra sutrikimas, o kas ne. Tai reliatyvu: vienam kažkas jau yra sutrikimas, kitam galbūt ne, nes žmonės skirtingai reaguoja. Be to, diagnozė nebūtinai yra lygu sutrikimui, o sutrikimas nebūtinai lygus diagnozei: aš galiu turėti sutrikimą, bet nesikreipus į psichiatrą ir negavus diagnozės, sutrikimo „oficialiai“ neturėsiu, nors jį kasdien jausiu. Ir atvirkščiai.
Prieš dešimtmetį keliaudama po Indiją vykdžiau tyrimą. Viename miestelyje besikalbant su studentais, kalba pasisuko apie psichikos sveikatos sutrikimus, kuriuos jie vadina piktųjų dvasių apsėdimu arba kažkuo, kas nepaaiškinama medicininiais terminais. Sakau jiems: pas mus Vakaruose toks dalykas vadinamas depresija. Jie atsako: „Aha, taip sako jūsų gydytojai. Mes galvojam kitaip.“ Man staiga viskas susisuko: o ką aš iš tiesų žinau? Ir Vakaruose šioje srityje daug kas nėra žinoma, psichikos sveikatos sutrikimo neįmanoma tiksliai išmatuoti jokiais tyrimais. Todėl egzistuoja teorijos. Vakaruose turim vieną teoriją, kuri remiasi medicina, o pvz.
Dažnai ir darbe, ir gyvenime pataisau žmonių kalbą arba atkreipiu dėmesį, kad tam tikras jų vartojamas terminas yra atgyvenęs ir nebetinkamas. Neretai žmonės įsižeidžia ir net supyksta: „Juk nieko blogo nenorėjau, tiesiog taip sakoma, mes taip pripratę.“ Bet juk kiekvienas žodis ar terminas ne tik velka paskui save šydą, iš kur jis kilęs ir ką reiškė, kai buvo pradėtas vartoti, bet ir ką jis reiškia šiandien. Galbūt įžeisti nenorima, bet įžeidi žinutė išsiunčiama.
Pavyzdžiui, schizofrenijos diagnozę turintį žmogų pavadinti šižofreniku - tai sutapatinti jį su diagnoze; taip žmogus yra nebe žmogus, o tiesiog „šizofrenikas“ - kad ir ką tai bereikštų. Be to, šis žodis paskui save tempia daug neigiamų stereotipų. Žodžiai vis dėlto turi reikšmę ir todėl manau, kad svarbu jautriai į juos žiūrėti ir stengtis kiek įmanoma keisti pasenusius, atgyvenusius, neigiamų konotacijų kupinus žodžius į naujus.
Per 20 savo gyvavimo metų PSP vykdė nemažai vystomojo bendradarbiavimo projektų - pvz. Tadžikistane, Sakartvele ir kitur. Tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje projektai psichikos sveikatos ir negalios srityje buvo susiję su JT Žmonių su negalia teisių konvencijos įgyvendinimu. Kai pradėjom dirbti Baltarusijoje, ši konvencija ten dar nebuvo ratifikuota, bet projekto eigoje ją ratifikavo. Mums tai buvo vienas džiugių momentų.
Vienas pavyzdys iš Baltarusijos gerai iliustruoja, kad projektų su užsieniu metu ne tik vieni iš kitų mokomės, bet ir atsiveria naujų perspektyvų tiek mums, tiek partneriams. Kartą su jais tarėmės, jog reikėtų ir Baltarusijoje įkurti NVO ir ekspertų koaliciją, kokia jau veikia Lietuvoje ir siekia pokyčių psichikos sveikatos sistemoje. Mums žodis „koalicija“ yra įprastas, o partneriai sako: „Na ne, šitas žodis valdžiai nepaeis, Baltarusijoje mes jokių koalicijų nekursim“. Jie sutiko, jog formatas geras ir organizacijoms reikia bendradarbiauti, bet tas žodis juos labai nukratė. Tokių smulkmenų būna daug, todėl labai vertiname vietinių partnerių darbą ir indėlį.
Prieš beveik dešimt metų sumaniau pusmetį pakeliauti po Indiją ir Nepalą. Prieš išvykstant artimas mano ir mano vyro draugas Gary’is Foxcroftas paprašė, kad stebėtume, gal užmatysime ar nugirsime apie žmonių kaltinimą raganavimu. Jis pats daug metų Nigerijoje dirbo su raganavimu apkaltintais vaikais, kurie yra izoliuojami nuo visuomenės, žalojami, žudomi. Vėliau suprato, kad kaltinimo raganavimu problema yra gana globali, tai vyksta daugelyje pasaulio kraštų, tik skirtingomis formomis.
Nepale pradėjau ilgametį tyrimą, kurio metu vykdėme interviu su raganavimu apkaltintomis ir smurtą bei kankinimus dėl to patyrusiomis moterimis, teisininkais, nevyriausybininkais, valdžios institucijų atstovais, kitomis visuomenės grupėmis. Tyrimo pagrindu Nepale lankiausi du kartus, bandydama geriau suprasti problemą ir šią smurto prieš moteris rūšį, iš kur ji kyla, kokios jos priežastys. Už galimybę vykti tęsti tyrimo antrą kartą esu dėkinga Vystomojo bendradarbiavimo platformai, kurios nariai esame su PSP. Mūsų tyrimo rezultatai, tikiu, padėjo ir vietiniams partneriams bei aktyvistams Nepale, kovojantiems su šia problema.
Tačiau yra dar labai daug neištyrinėtų dalykų. Ypač svarbu būtų išsiaiškinti daugiau apie psichikos sveikatos ir negalios aspektą, kuris taip pat turi vaidmenį kaltinimo raganavimu fenomene. Pavyzdžiui, jei moteris turi psichikos sveikatos sutrikimų, ji gali būti apkaltinta raganavimu; jei sutrikimų turi kitas bendruomenės narys, moteris gali būti apkaltinta jį „užbūrusi“.
Mano pačios kelias į psichikos sveikatos sritį prasidėjo prieš maždaug dvidešimt metų, kai buvau vienuoliktoje klasėje. Tuomet mums, moksleiviams, reikėjo atlikti tam tikrą skaičių visuomenei naudingų valandų. Kas ėjo grėbti lapų kapinėse, o aš pasirinkau savanoriauti žmonių su intelekto negalia dienos centre „Šviesa“ Užupyje. Ten pirmąkart gyvenime susidūriau su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią. Pasijutau atradus savo vietą. Man buvo labai gera ten dirbti, pažinti žmones su šia negalia, leisti su jais laiką. Tiek daug iš jų išmokau. Po mokyklos baigimo išvykau į Angliją studijuoti socialinio darbo, ten irgi dirbau su intelekto negalią turinčiais žmonėmis. Ir per profesines, ir asmenines patirtis dar labiau susidomėjau psichikos sveikatos tema.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Žmonių, patiriančių psichikos sveikatos sutrikimą (PSO duomenimis) | 1 iš 4 |
| Darbuotojų, turinčių psichikos sutrikimų (tyrimų duomenimis) | Apie 20% |
| Žmonių, jaučiančiųsi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos bėdas vadovui (tyrimų duomenimis) | 13% |
| Tikimybė tapti bedarbiu susirgus depresija ar turint nerimo sutrikimų | Dvigubai didesnė |
tags: #pasaulio #sveikatos #organizacija #psichikos #sveikata