Daugelis turbūt yra girdėję frazę „pasyvios pajamos“ ir svajoja apie išėjimą į ankstyvą pensiją, skiriant laiką džiuginančiai, maloniai veiklai ir pomėgiams, o ne sėdėjimui biure nuo 8 iki 17 val.
Tačiau ar tai tik svajonė, ar pasiekiamas tikslas? Panagrinėkime dažniausius mitus, susijusius su ankstyvu išėjimu į pensiją, ir atskleiskime, kaip pasiekti finansinę nepriklausomybę.
Mitai apie ankstyvą išėjimą į pensiją
Vis dažniau girdime apie žmones, neretai visiškai jaunus, kurie pradeda sėkmingą online verslą. Šiais laikais norint būti sėkmingu verslininku net nebereikia išeiti iš namų - visas pasaulis pasiekiamas vos keliais mygtukų paspaudimais.
Kaip išeiti į pensiją per 10 metų (pradedant nuo 0 USD)
Norėdami išvengti rizikos ir beprasmių klystkelių, nevykusių bandymų ir nuo pat pradžių veikti kryptingai bei kuo profesionaliau, pasinaudokite šios srities ekspertų patirtimi.
Kaip pradėti online verslą?
Štai keletas žingsnių, kurie gali padėti pradėti sėkmingą online verslą:
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikams, kuriems reikia globos
- Studijos: Ilgosios studijos suteiks daug naudingų žinių - nuo savo puslapio ar e. parduotuvės sukūrimo iki rinkodaros plano sudarymo ir įgyvendinimo.
- Programavimo žinios: Front End programavimo pagrindų žinios pravers ne tik puslapio sukūrimui, bet ir savarankiškam rinkodarai svarbių įrankių įdiegimui bei pritaikymui.
- Rinkodaros principai: Išmokite įtraukiamosios rinkodaros, pardavimų piltuvėlio kūrimo ir SEO panaudojimo subtilybių.
- Duomenų analizė: Įvaldykite duomenų rinkimo ir analizavimo metodus, naudojant Google Analytics.
- Konversijų optimizavimas: Išmokite konversijų analizavimo ir optimizavimo.
- Mokymai: Trumpiausias ir efektyviausias būdas teisingo online verslo startui - praktiniai patyrusių specialistų mokymai.
Baltijos technologijų institutas dirba su patyrusiais mokytojais iš savo srities, nuolat bendradarbiauja su IT įmonėmis kurdama ir tobulindama mokymo programas, kad atitiktų realius darbo rinkos poreikius.
IT verslas - viena labiausiai augančių ir perspektyviausių sričių. Tad jei vertinate laisvę dirbti kada norite, kiek norite ir iš kur norite, pasirinkite sau artimiausią sritį, ar tai būtų reklama bei kontaktų rinkimas, ar el. prekyba, ar dropshiping verslas ir imkitės veiksmų.
- Trumpi intensyvūs kursai padės įgauti praktinių žinių per trumpą laiką ir pradėti veiklą kiek įmanoma greičiau.
- Ilgieji mokymai suteiks maksimalų kiekį žinių ir įgūdžių naujam verslui pradėti.
- Mokykitės iš savo srities profesionalų.
Nedelskite ir ženkite pirmą žingsnį link sėkmingos ir užtikrintos verslo pradžios. Tapkite e-verslo verslo žinovu, sėkmingu e-parduotuvės savininku ar dropshiping verslo atstovu, būkite matomas internete ir pradėkite naują, kardinaliai kitokį savo karjeros etapą.
Pirmuosius kursus metų pradžioje sėkmingai baigusiųjų grupė jau pradėjo pirmuosius žingsnius savo verslo link. Neatsilikite ir pradėkite įgyvendinti savo verslo tikslus ir jūs - ar tai būtų savų dirbinių pardavimas internetu, ar savų paslaugų reklamavimas potencialiems klientams, ar visiškai nauja prekė rinkoje.
Stresas darbe: ar jis trukdo siekti ankstyvos pensijos?
Kasdienis skubėjimas, netikėti papildomi darbai, nerealistiški klientų reikalavimai, laiko trūkumas - daugelio dirbančių žmonių kasdienybė. Darbuotojų patiriamas stresas, drauge su dėl jo atsiradusiomis asmeninio gyvenimo problemomis, gali lemti įvairių psichinių ligų, tokių, kaip depresija ar nerimo sutrikimas, atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Faktai apie senatvę Lietuvoje
„Žmonės, turintys psichinių sutrikimų, gana daug laiko praleidžia ne darbe, o gydydamiesi ir tai reiškia nuostolius darbdaviams. Stresas darbe gali tapti labai brangia problema. Pavyzdžiui, depresija sergantis žmogus darbe nebūna vidutiniškai 50 dienų per metus. Darbdaviams tenka ieškoti būdų išlaikyti tokius darbuotojus, surasti pavaduojantį specialistą ar iš viso juos pakeisti“, - sakė G. Becke.
Kaip išvengti streso darbe?
Pasak G. Becke, vargu, ar egzistuoja visiškai nesikeičiančios darbo sąlygos. Darbuotojai visuomet turi pratintis prie vienokių ar kitokių naujovių, todėl absoliučiai išvengti streso neįmanoma.
„Dažnai įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtį tarp streso ir eustreso. Daugelis žmonių mano, kad laisvai samdomo specialisto (freelancer) darbe streso beveik nėra. Jų manymu, visiška autonomija reiškia galimybę pačiam organizuoti savo veiklą, pagal norus keisti darbo laiką, lengvai derinti asmeninį gyvenimą ir darbą.
„Jie turi dirbti savo darbus, kaip ir visi kiti, tačiau be to, jie turi nuolatos ieškoti kito darbo pasiūlymo. Kasdieninis darbas ir nuolatinė naujų galimybių paieška lemia gerokai per didelį krūvį. Ir jeigu ateina laikotarpis, kai darbo mažai, jie negali atsipalaiduoti ir pailsėti - tai reiškia dar intensyvesnę darbų paiešką“, - autonomiškumo kainą aptarė G.
Net jeigu lydi sėkmė, pavyksta gauti daug pasiūlymų - tai ne visada reiškia ramų darbą. Tokiais atvejais dažnai susiduriama su dideliais krūviais, kurių neįmanoma apskaičiuoti. Privalau mokėti save reguliuoti, nuolatos gerinti savo reputaciją profesiniame lauke. Tik turėdamas tikrai aukštą reputaciją laisvai samdomas specialistas gali ne intensyviai ieškoti darbo, o ramiai rinktis iš to, ką jam siūlo.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kaip elgtis su reikalaujančiais klientais?
Pasak G. Becke‘o, tai yra didelė problema informacinių technologijų (IT) sektoriuje. „Jis turi išsiaiškinti, kokius naujus reikalavimus pateikia klientas, kokia jų specifika. Vadovas privalo susitarti, kokiu būdu tuos reikalavimus galima bus įgyvendinti ir kokie papildomi resursai reikalingi jo komandai. Taip jis apsaugo savo darbuotojus nuo staigios, per didelės darbo naštos ir, tam tikra prasme, nuo nerealistiškų kliento reikalavimų“,- aiškino G.
Bendradarbių tarpusavio pagalba yra itin reikalinga norint išvengti stipraus streso. „Apgalvota vidinė komunikacija yra labai geras reintegracijos išteklius ne tik grįžus po ligos, bet ir po tėvystės ar motinystės atostogų. Ne mažiau svarbus, nei supažindinimas su naujais reikalavimais, yra mokymasis.
Sovietmečio įtaka moterų padėčiai ir ankstyvam išėjimui į pensiją
Lyčių lygybės ir šeimos bei moterų istorijos srityje dirbanti tyrinėtoja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė sako, kad sovietinė lyčių lygybė buvo ne tik deklaratyvi ir propagandinė, bet dar ir nusikalstamo pobūdžio, nes „išplovė“ žmonėms smegenis, o pasekmes jaučiame dar dabar, kai diskutuojame apie moterų ir vyrų santykius, vaikų priežiūrą, smurtą prieš moteris ir kitomis panašiomis santykių temomis.
Pasak profesorės D. Leinartės, 20 amžiaus pradžioje agrarinėje Lietuvoje ir likusioje Rusijos imperijoje ištekėjusios moterys retai dirbdavo apmokamą darbą už šeimos ribų, išskyrus miestus. 1917 metais revoliuciją įvykdę bolševikai paskelbė, kad moterys ir vyrai sovietinėje Rusijoje yra lygūs - šis sprendimas privertė moteris išeiti į darbo rinką.
Lietuvą bolševikinės nuostatos pasivijo tik po sovietų okupacijos, 1940 metais. Tarpukariu už šeimos ribų dirbo tik nedidelė dalis lietuvių moterų. Priverstinį moterų išėjimą į darbo rinką lydėjo sovietų naudojimasis pigesne moterų darbo jėga ir pastangos indoktrinuoti moteris, pasitelkti jas komunizmo plėtrai.
Be to, privertus moteris dirbti pilną darbo dieną, niekas nė nesiruošė suteikti pagalbos tvarkantis su vaikais, namais ir medžiojant trūkstamus maisto produktus šeimai. „Moterys buvo atsakingos už visą namų ūkį, o į darbą už namų ribų jos privalėjo eiti taip pat kaip vyrai - pilną darbo dieną. Toks buvo įstatymas.
Kilo klausimas, kas prižiūrės namus ir gimstančius vaikus, kai motinystės atostogos buvo vos keliolika savaičių? Pasikviesti mamą ar uošvę iš kaimo į miestą galimybių praktiškai nebuvo, nes miestuose jaunos šeimos neturėdavo, kur jų įkurdinti. Labai dažnai buvo taikomos strategijos, kurios visai nebuvo palankios nei vaikams, nei jų mamoms: vaikus atiduodavo ilgiems mėnesiams į kaimą pas močiutę arba su tėvais likę vyresni vaikai neretai prižiūrėdavo mažesnius savo brolius ir seseris“, - pasakojo D. Leinartė.
Pasak D. Leinartės, Lietuvoje gajus mitas, kad sovietmečiu buvo gerai išplėtotas darželių tinklas, bet iš tiesų tai nutiko tik po 1980 metų. Iki tol darželių pakankamai nebuvo, moterys vaikus galėjo dėti, kur norėjo, bet į darbą eiti privalėjo.
Santuokos ir skyrybos sovietmečiu
Tarpukariu Lietuvoje santuokos buvo ganėtinai vėlyvos ir šiuo aspektu Lietuvos visuomenė buvo panaši į Vakarus. Vidutinis vyrų tuoktuvių amžius siekė 27-28 metus, moterų - 24 metus.
Pasak profesorės D. Leinartės, pokariu pirmas santuokas okupuotos Lietuvos gyventojai sudarydavo panašiu metu kaip ir tarpukariu, bet laikui bėgant santuokinis amžius vis mažėjo ir mažėjo, kol pasiekė apie 20 metų ribą. „Kai visame likusiame Vakarų pasaulyje su kontracepcijos atėjimu santuokinis amžius augo, vaikų gimdymas buvo atidedamas, o pas mus santuokinis amžius tapo kritiškai ankstyvas“, - pažymi profesorė.
Sovietų Sąjungoje kontracepcija nebuvo lengvai prieinama, lytinio švietimo iš viso nebuvo, todėl daug porų nuspręsdavo tuoktis, nes moteris pastodavo. Beje, kontracepcijos nebuvimas lėmė, kad į abortus ima žiūrėti kaip į kontracepcijos pakaitalą.
Kadangi Sovietų Sąjungoje visko trūko, tai įvairūs baldų komplektai, šaldytuvai ir kitokie namų apyvokos daiktai būdavo skirstomi sustačius visus į „laukimo eilę“ ir pirmiausia pasirūpinant susituokusiomis poromis. Susituokusieji turėjo pirmenybę gauti būstą, automobilį, šaldytuvą, todėl žmonės natūraliai ankstindavo santuokas, nes kitaip nieko negalėjo gauti.
Sovietai kartu su okupacija į Lietuvą atnešė ir civilinį santuokos institutą, kai tarpukariu ir anksčiau Lietuvoje buvo įteisinta tik bažnytinė santuoka, todėl katalikų skyrybos buvo praktiškai neįmanomos.
D. Leinartė pasakoja analizavusi daug sovietmečio porų skyrybų bylų ir galinti daryti išvadą, kad išsiskirti sovietinėje okupuotoje Lietuvoje nebuvo sunku. Tačiau pagrindinė problema - gyvenimas po skyrybų. Kadangi trūko gyvenamojo ploto, o butai buvo skirti valstybės šeimai, po skyrybų dažnai neišeidavo buto padalinti: rinkoje jo neparduosi ir pinigų nepasidalinsi.
Smurtas šeimoje sovietmečiu
Visame pasaulyje iki pat 20 amžiaus septintojo dešimtmečio smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu reikalu, nebent įvykdavo žmogžudystė - tuomet jau įsitraukdavo valstybės institucijos. Smurtas buvo paplitęs ir Sovietų Sąjungoje, bet tai buvo laikoma privačiu šeimos reikalu.
Visos kitos moterys tokios prabangos skųstis neturėjo, o, kaip tik priešingai, buvo mokomos „nenešti šiukšlių iš namų“, tai yra nepasakoti niekam apie smurtą, susitvarkyti pačioms. „Žurnale „Tarybinė moteris“ buvo straipsniai, kurie su ironija atsiliepė apie moteris, jei kažkas jų šeimose klostosi blogai, nes neva tai buvo jų kaltė.
Professorė pastebi, kad daug sovietinių nuostatų smurto šeimose tema Lietuvos visuomenė atsinešė ir į nepriklausomybę. Iš to ji kildina didžiulį pasipriešinimą Stambulo konvencijos, apibrėžiančios sistemingą kovą su smurtu prieš moteris, ratifikavimui bei apskritai didelį priešiškumą.
tags: #mitai #dicpinigaitiene #pensijos