Visuomenė sensta, ir ši tendencija vis labiau ryškėja visame pasaulyje. Tačiau senjorai - tai ne tik žmonės, pasiekę tam tikrą amžiaus ribą. Jie - gyvenimo patirties, išminties ir istorijos lobynas.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, susiduria su senėjančios visuomenės iššūkiais. Dėl tokių senų žmonių didėjimo tendencijų susidaro vienoks ar kitoks požiūris į senus žmones ir senatvę. Žmogaus požiūris įtakoja jo elgseną ir bendravimą su kitais žmonėmis, tad neigiamas požiūris į senus žmones gali sukelti problemų seniems žmonėms prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
Senatvės samprata
Senatvė - vėlyvoji branda, laikotarpis, kai vyksta daug biologinių, psichologinių, socialinių pakitimų. Kinta žmogaus išvaizda, mažėja prisitaikymo galimybės, sugebėjimas išvengti traumos, ligos. Silpnėja fizinis, psichinis pajėgumas, atmintis, suvokimas. Regos, klausos silpnėjimas ir praradimas sukelia neadekvatų realybės suvokimą, pažeidžiamumą, socialinę izoliaciją. Išėjimas į pensiją, sumažėjusios pajamos, pasikeitimai šeimoje paliečia kasdienio gyvenimo būdą, sąlygoja nepriklausomybės, pasitikėjimo savimi, gyvenimo tikslo prasmės praradimą. Sumažėja saugumo jausmas.
Vaitkevičius J. (2000) apibūdina senatvę kaip neigiamų pokyčių etapą, kai silpsta kūnas, senka fizinės (o kartu ir protinės) jėgos, seną labiau negu jauną apima tingumo, netgi apatijos jausmas, ryškėja polinkis liaupsinti praeitį, puola įvairios ligos. Tai yra realūs faktai, su kuriais negalima nesiskaityti. Tačiau senatvė- tai dar ne tragedija (ypač socialine prasme). Atvirkščiai- senatvė- tai turtas. Anot autoriaus, senatvė- tai gyvenimo patirtis, klaidų suvokimas, tiesos pažinimas, išmintis. Taigi, pasak Vaitkevičiaus J. (2000), senatvė jokiu būdu nėra prakeiksmas, kokiu ją dažnai laiko tie kurie jos sulaukia.
Koskinas S., Naujanienė R., Večkienė N. (2002), apibrėždami senėjimą, senatvę ir senus žmones, teigia, kad senėjimas yra nevienalytis procesas, tad ir senėjimo pasekmės gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos. Kai kuriems žmonėms senėjimas - teigiamas patyrimas, kitiems - neigiamas, tretiems senatvė - kažkas, kas sudaryta iš teigiamų ir neigiamų išgyvenimų. Anot autorių, nė vienas iš požiūrių nėra klaidingas. Jie teigia, kad gyvenime egzistuoja tiek neigiami, tiek teigiami senėjimo rezultatai.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikams, kuriems reikia globos
Stankūnienė V. (2003) teigia, kad seni žmonės yra atskira visuomenės dalis, kurie jaunesnei visuomenės daliai sukelia tam tikras emocijas, vieniems- labiau pagarbą, kitiems- meilę ir prieraišumą, dar kitiems- panieką. Stankūnienė V. (2003) išskiria, kad labai dažnai seno žmogaus supratimą lemia jo poreikių patenkinimo galimybės. Autorė labiausiai pabrėžia saugumo poreikio patenkinimo senatvėje svarbą, nes didėjant amžiui didėja rizika tapti priklausomam nuo kitų pagalbos.
Taigi, senatvės samprata nevienoda, tačiau visose sampratose apibrėžiama kad senatvėje žmogaus gyvenime vyksta daug pokyčių, kurie daro įtaką paties žmogaus pasaulėžiūrai ir pasaulėjautai. Visus tuos pokyčius kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai, tad ir jų senatvės kokybė yra skirtinga.
Statistika ir ekonominiai aspektai
Statistikos Departamentas atliko “Lietuvos gyventojų sudėtis pagal amžių” (2002), iš kurio rezultatų galima spręsti, kad Lietuvoje stebimas gyventojų demografinis senėjimas, t.y. senyvo amžiaus žmonių skaičiaus didėjimas šalyje. Šiuo metu seno amžiaus gyventojai Lietuvoje sudaro 13 proc.
Nuo senų žmonių skaičiaus šalyje priklauso ir jos ekonominė padėtis, nes kuo daugiau senų žmonių šalyje yra, tuo didesnės paramos jiems reikia. Taigi, kuo daugiau senų žmonių yra šalyje, tuo daugiau pinigų reikia skirti jų pensijoms ir įvairioms jiems teikiamoms paslaugoms, ir tuo senų žmonių pensija labiau skiriasi nuo anksčiau gauto atlyginimo.
Statistikos departamento apklausos “Pagyvenę žmonės Lietuvoje” (2000) duomenimis net 77 proc. Lietuvos pensininkų, turinčių žemės, sezono metu keletą valandų per dieną skiria daržovių savo poreikiams patenkinti auginimui. Taigi, galima teigti, kad seniems žmonėms nepakanka gaunamos pensijos ir jie yra priversti ieškoti papildomų pragyvenimo šaltinių.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai žinote apie ankstyvą pensiją?
To paties tyrimo duomenys parodė, kad 1999 metais skurdo lygis 60- 69 metų amžiaus grupėje siekė 12,1 proc., 70- 79 metų amžiaus grupėje 16 proc. ir 25,6 proc. tarp 80- mečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų (Lietuvos Statistikos Departamentas, 2000). Taigi, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje senų žmonių materialinė padėtis yra bloga.
Eurostato duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje 17,1 proc. Net 32,4 proc. Nedžiugina ir skaičiai, rodantys pensininkų skurdo rizikos lygį. Europos Sąjungos vidurkis 2024 metais buvo 16,6 proc., Lietuvoje jis sudarė 36,9 proc.
Pagrindiniai faktai apie senėjimą:
- Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iki 2050 metų žmonių, vyresnių nei 60 metų, skaičius išaugs beveik dvigubai - nuo 1 mlrd. iki 2 mlrd.
Mitai ir tikrovė
Dažnai vyrauja stereotipas, kad senjorai yra priklausomi nuo kitų ir mažai prisideda prie visuomenės gerovės. Dažnai senatvė siejama su ligomis, izoliacija ir negebėjimu mokytis naujų dalykų.
Pasaulyje, kuris dažnai garbina jaunystę, lengva patikėti mintimi, kad sulaukus 45 metų gyvenimas ima strigti. Tačiau mokslas prašo su tuo nesutikti. Priešingai populiariam įsitikinimui, senėjimas nereiškia, kad mažėja fizinis, protinis ar emocinis pajėgumas.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad fizinis pajėgumas mažėja, kai ant gimtadienio torto daugėja žvakučių. Tačiau, remiantis naujausiais žurnale „Journal of Aging and Physical Activity” (Baker ir kt., 2020 m.) paskelbtais tyrimais, reguliariai mankštinantis galima ne tik išlaikyti, bet ir pagerinti raumenų masę, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą bei sąnarių lankstumą iki vidutinio amžiaus ir vėliau.
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas dažnai laikomas neišvengiama senėjimo dalimi. Nors kai kurios pažinimo funkcijos su amžiumi gali sulėtėti, kitos išlieka stabilios ar net pagerėja.
Trenerė Vaida atskleidžia, kad daugybė tyrimų rodo, jog su amžiumi bendras pasitenkinimas gyvenimu didėja. Žurnale „Journal of Happiness Studies” paskelbti tyrimai (Laaksonen, 2016 m.) rodo, kad emocinė gerovė atitinka U formos kreivę: žemiausias lygis būna 45-ies, o aukščiausias - 45-ies ir vėliau. Pasak trenerės Vaidos, mintis, kad žmogaus gebėjimas mokytis ar daryti sėkmingą karjerą sumažėja sulaukus 45-ies, yra nepagrįsta. Mokymasis visą gyvenimą ir karjeros pasiekimai nepriklauso nuo amžiaus.
Nuomonė, kad sulaukę 45 metų žmonės tampa mažiau gabūs, mažiau produktyvūs ir mažiau kūrybingi, yra ne kas kita kaip stereotipas, kurio šaknys glūdi visuomenės požiūrio į amžių įsitikinimuose. Mokslas nuolat įrodinėja, kad amžius nėra kliūtis fiziniam pasirengimui, pažinimo aštrumui, emocinei gerovei, karjeros sėkmei ar asmeniniam tobulėjimui.
Užuot vertinusi gyvenimą po 45-ies kaip nuosmukio laikotarpį, trenerė Vaida ragina mus priimti jį kaip nuolatinio augimo, išminties ir gyvybingumo laikotarpį. Pozityviai žvelgdami į situaciją ir įsipareigodami mokytis visą gyvenimą bei siekti geros savijautos, galime išnaudoti kiekvieno gyvenimo etapo potencialą, nesvarbu, kokio amžiaus esame.
Senatvės baimės
Rašydama knygą, autorė sako daug bendravusi su vyresnio amžiaus žmonėmis, socialiniais darbuotojais, su tais, kurie rūpinasi seneliais globos namuose. Klausėsi pasakojimų apie tai, kaip žmonės bijo, kad liks neįgalūs, nebegalės savimi pasirūpinti ir bus priversti likti be savo gyvenimo kontrolės.
Dar vienas senatvės „baubas“ - vienatvė. Rašytoja mano, kad bendrauti mums vis tiek reikia, nes esame socialinės būtybės. Autorė taip pat teigia, kad senjorų klubai yra labai bloga vieta - tai vieta, kur galima labai greitai pasenti. Blogai, kai daug vyresnių žmonių ir jie bendrauja tiktai tarpusavyje.
Autorės nuomone, tokiose vietose turėtų būti įtraukiami skirtingo amžiaus žmonės. Vaikams yra gerai, kai suaugę žmonės šalia, o vyresniems reikia pasitempti prie jaunų žmonių.
Kaip išvengti senatvės mitų įtakos?
- Šviesti visuomenę: Skleisti informaciją apie senėjimą, pagrįstą moksliniais tyrimais ir faktais.
- Palaikyti senjorų aktyvumą: Skatinti senjorų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, mokymąsi ir fizinį aktyvumą.
- Gerinti sveikatos priežiūrą: Užtikrinti senjorams prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą.
- Kurti palankią aplinką: Prisitaikyti infrastruktūrą ir paslaugas prie senjorų poreikių.
Svarbu uždegti sau žalią, ne raudoną mygtuką. Jei kūnas susilpnės - vis tiek galima stiprinti dvasią.