Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui, ypač vaikams ir paaugliams. Jie padeda bendrauti, užmegzti draugystes, spręsti konfliktus ir sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Jei Jūsų vaikas susiduria su sunkumais bendraudamas su kitais vaikais, patiria nerimą socialinėse situacijose, jaučiasi atstumtas ar sunkiai susidoroja su kylančiomis emocijomis - kviečiame registruotis į socialinių įgūdžių grupę!
Kviečiame į 10-ies susitikimų programą 5-6 bei 7-10 ir 11-15 metų amžiaus vaikams. SKELBIAME registraciją į EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo programas Vilniuje ir Kaune! 10-ies užsiėmimų soc. įgūdžių ir emocinio intelekto lavinimo programa 7-10 m. SKELBIAME registraciją į atnaujintas EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo bei PASITIKĖJIMO SAVIMI STIPRINIMO programas Vilniuje ir Kaune!
Kam skirtos grupės ir organizavimas
Grupėje dalyvauja 6-10 to paties amžiaus tarpsnio vaikai/paaugliai. Grupiniuose užsiėmimuose gali dalyvauti ir 5-18 metų vaikai ir paaugliai. Užsiėmimai vyksta 1-2 kartus per savaitę. Veikla finansuojama vykdomo projekto „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ lėšomis. Vieta: Kalvarijų g. Anketos užpildymas negarantuoja patekimo į grupę, su kiekvienu užpildžiusiu tėveliu/globėju susisieksime telefonu individualiam pokalbiui, siekiant įsitikinti, kad grupė tinkama Jūsų vaikui.
Socialinių įgūdžių organizavimas - tai vaikų/paauglių gyvenime reikalingų, įvairius socialinius įgūdžius ir nuostatas ugdantys teminiai grupių užsiėmimai.
Programų tikslai
Programos tikslas - išmokyti vaikus ir paauglius efektyviai bendrauti, suprasti savo ir kitų jausmus, spręsti problemas ir konfliktus bei pasitikėti savimi. Mokymų metu remiamasi patyriminio ugdymo metodika.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Patyriminio ugdymo metodika
Pasak Deltuvos (2008), tai yra mokymosi procesas, vykstantis per asmeninę patirtį, kai žmogus įgyja žinių, lavina įgūdžius ir formuoja vertybes. Ši programa grindžiama patyriminio ugdymo metodika, kurios pagrindiniai principai yra šie: Kiekvienas asmuo patiria ir suvokia pasaulį individualiai - niekas negali matyti jo visiškai taip pat, kaip kitas. Todėl pažinimas tampa turtingesnis, kai dalijamės savo asmeninėmis patirtimis ir supratimu.
Dėl savo subjektyvaus požiūrio kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi absoliučią laisvę - jokia situacija negali atimti jo teisės rinktis ar priimti sprendimus. Todėl patyriminis ugdymas akcentuoja dalyvių galimybę patiems atrasti jiems reikšmingas išvadas ir sprendimus. Jokia patirtis savaime nėra nei gera, nei bloga - jos reikšmė priklauso nuo žmogaus interpretacijos. Asmenybė grindžiama kūrybine jėga, leidžiančia žmonėms savarankiškai tobulėti, kurti geresnius bendradarbiavimo ir gyvenimo būdus.
Pagrindinis patyriminio ugdymo bruožas - dalyvis traktuojamas ne kaip pasyvus mokymo objektas, o kaip aktyvus mokymosi subjektas. Seminarų vadovai atsakingi už mokymosi proceso organizavimą, o dalyviai - už savo mokymosi rezultatus, atradimus ir išvadas.
Taikomi metodai patyriminio ugdymo metu
- savianalizės užduotys
- motyvuojantys pokalbiai
- praktiniai uždaviniai
- diskusijos
- komandiniai žaidimai
- istorijų pasakojimas
- interpretacinių kortelių ir situacijų analizė
- minčių lietus
- dailės terapijos technikos
Konkrečios metodikos taikomos socialinių įgūdžių ugdymui
Kalbant apie socialinių įgūdžių mokymo programas, pavyzdžiui tas, kurias apžvelgėme bendruomenės partnerių tyrime, reikia turėti galvoje, kad jas kūrė ASS srities profesionalai, ilgus dešimtmečius dirbę su ASS turinčiais asmenimis.
Videomodelingas
Remiantis šiomis apžvalgomis tik vieno tipo programos, t.y. videomodelingas, atitiko griežtus Chambless ir Hollon (1998) išskirtus EPP kriterijus. Tai būdas, kai mokoma rodant vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami vienokie ar kitokie socialiniai įgūdžiai ir pasižiūrėjęs medžiagą asmuo bando atkartoti parodytą elgesį.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Tyrimai rodo, kad videomodelingas veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius: žaidimo, bendravimo, pokalbio užmezgimo ir įsijautimo kitą žmogų (Bellini ir Akullian, 2007). Bellini ir Akullian (2007) atliko dvidešimt trijų tyrimų apie videomodelingą metaanalizę. Tyrimai parodė, jog videomodelingas yra veiksminga priemonė. Wang ir Spillane (2009) atliko trisdešimt aštuonių tyrimų apie socialinių įgūdžių ugdymą metaanalizę, iš jų 11 tyrimų buvo apžvelgtas videomodelingas, jų rezultatai taip pat patvirtino, kad tai veiksminga socialinių įgūdžių mokymo priemonė.
Socialinės istorijos
Šį metodą sukūrė Carol Gray (2010), jame kuriamos trumpos istorijos, kurios apibūdina tam tikras žmogui sudėtingas socialines situacijas, kokio elgesio tokioje situacijoje tikimasi, kodėl tikimasi būtent tokio elgesio, bei teigiamas poveikis mums ir kitiems situacijos dalyviams, jeigu pasielgsime taip, kaip iš mūsų tikimasi. Nors pati Carol Gray keliose savo knygose yra pateikusi daugybę bendrų socialinių istorijų, daugelis tėvų, mokytojų bei specialistų kuria savas, konkrečiai jų vaikui, mokiniui ar klientui pritaikytas istorijas pagal Gray pateiktą šabloną.
Tos istorijos labai griežtai struktūruotos, istorijoje turi būti konkretus skaičius tam tikro tipo sakinių. Supratimui palengvinti istorijas dažnai lydi iliustracijos, ypač jaunesniems ir prastesnių kalbinių gebėjimų vaikams. Istorijas skaito pats ASS turintis asmuo arba tėvai, globėjai ar mokytojai. Jos dažnai naudojamos klinikinėje praktikoje bei mokymo situacijose, mat šią techniką taikyti paprasta, ji gali būti naudojama labai įvairių įgūdžių lavinimui, tarp jų bendravimui su bendraamžiais, bendravimo užmezgimui, netinkamo elgesio, pavyzdžiui pykčio priepuolių, alternatyvoms (Kokina ir Kern, 2010).
Keliuose tyrimuose bei apžvalgoje buvo siekta išsiaiškinti videomodelingo, kaip socialinių įgūdžių lavinimo priemonės, veiksmingumą dirbant su ASS turinčiais žmonėmis (Bellini ir Akullian, 2007; Reichow ir Volkmar, 2010; Scattone, 2007; Wang ir Spillane, 2009). Keliuose tyrimuose buvo analizuojamas “Socialinių situacijų” veiksmingumas ASS turintiems žmonėms mokantis socialinių įgūdžių. Reynhout ir Carter (2006), Wang ir Spillane (2009) ir Kokina ir Kern (2010) atliktos metaanalizės teigia, kad, nepaisant atliktų tikrai kokybiškų tyrimų „Socialinių istorijų“ veiksmingumas mokant socialinių įgūdžių abejotinas.
Taikomosios elgesio analizės (ABA) principai socialinių įgūdžių grupėse
Socialinių įgūdžių grupėse instrukcijos pateikiamos nedidelėms ASS turinčių dalyvių grupelėms, kuriose sudėtingas socialinis elgesys ar tam tikri socialiniai įgūdžiai išskaidomi į atskirus komponentus ir jų mokoma žingsnis po žingsnio, dažnai taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA, Applied Behavioral Analysis) principus.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Šiuose užsiėmimuose derinamos įvairios elgesio mokymo technikos, tokios kaip elgesio pastiprinimas, elgesio keitimas, motyvavimo strategijos bei manipuliavimas aplinkos veiksniais, kad būtų skatinamas sisteminis tikslinių įgūdžių išmokimas, taigi gali būti naudojamos labai įvairios technikos bei metodai.
Tikslinis elgesys paprastai būna bendravimo užmezgimas, atsiliepimas į kito iniciatyvą užmegzti pokalbį, tarpusavio žaidimo įgūdžiai, empatija ir sugebėjimas įsijausti į kito padėtį, konfliktų sprendimas bei draugystės užmezgimas (Cappadocia ir Weiss, 2011).
Kognityvinė elgesio terapija (CBT)
Mokant ASS turinčius asmenis socialinių įgūdžių, kognityvinės elgesio terapijos (CBT, Cognitive Begavioral Therapy) tikslas yra plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį, ir tuo pat metu padėti jam suprasti mintis bei jausmus, kurie slypi už netinkamo elgesio.
Yra manoma, kad augant socialiniam supratingumui, savęs pažinimui didesnė tikimybė, jog elgesio pokyčiai bus ilgalaikiai bei generalizuoti. Kognityvinė elgeso terapija tai multimodalinis požiūris, kuriame kognityvinio mokymo technikos derinamos su elgesio intervencijomis.
Tokios mokymo programos, kaip tos, kurias sukūrė Jeanette McAfee (2001), Michelle Garcia Winner (2008) ir Howlin, Baron-Cohen bei Hadwin (1999) yra CBT pavyzdžiai, visi jie pabrėžia, kad norint pasiekti socialinio elgesio pokyčių visų pirma reikia keisti socialinį supratingumą. Kalbant apie žmonių su ASS socialinių įgūdžių mokymą, tyrimai rodo, kad CBT gali būti naudingas gerinant įsijautimo į kitus, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius (Bauminger, 2007).
Savęs stebėjimo ir pastiprinimo metodai
Tai procedūros, kai asmuo pats stebi ir pastiprina savo elgesį. Šis metodas reikalauja, kad pats žmogus stebėtų ir fiksuotų tam tikro norimo keisti elgesio pasireiškimus, dažnai tam naudojami kontroliniai sąrašai, ant riešo tvirtinami skaičiuokliai arba šalia laikomi žetonai. Vos keli tyrimai bandė nustatyti šio metodo veiksmingumą mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones (pagal Scattone, 2007; Weiss ir Harris, 2001).
Veikla pagrįstas mokymas ir bendraamžių vaidmuo
Neseniai pasiūlyta mintis, kad veikla pagrįstas socialinių įgūdžių mokymas, kuris remiasi ypatingais ASS turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius ir slopinti netinkamą elgesį, be to, didinti norą būti su bendraamžiais (Schreiber, 2011).
Šiuose užsiėmimuose veikla organizuojama remiantis bendrais pomėgiais, ir tos veiklos metu yra mokoma socialinių įgūdžių. Schreiber teigia, kad lavinant įgūdžius tose srityse, kurias vertina bendraamžiai, gali būti svarbiau nei socialinis supratingumas ar socialiniai įgūdžiai.
Tai tokie užsiėmimai, kuriuose bendraamžiai, dažniausiai klasės draugai, pateikia socialinių įgūdžių instrukcijas bei įgyvendina mokymo programą. Tai gali būti daroma įvairiomis formomis, tarp jų integruotos žaidimų grupės.
Programų nauda
Savivertė yra svarbi asmenybės dalis. Jos dėka asmuo įgalina save veikti, siekti tikslų, geba vertinti riziką, prisiimti atsakomybę. Teigiamas požiūris į save skatina empatiją, atlaidumą, savirefleksiją. Asmenys su sumažinta saviverte dažnai būna jautrūs jų asmenybės vertinimams aplinkoje. Net būdami gabūs, išsilavinę dėl žemos savivertės gali neadekvačiai vertinti ir aplinkinių gerą nuomonę apie jį (Ionescu et al., 2010).
Patyriminio metodo dėka yra sukuriama saugi aplinka, kuri skatina aktyviu ieškoti naujų sprendimų, elgesio būdų, taip pat padeda išsiketi aktualius tikslus ir įgalina jų siekti. Šio metodo dėka dalyviai įgyja naujų įgūdžių ir išmoksta prisiimti atsakomybę kasdieniame gyvenime (Gurova, Godvadas, 2015).
Šio metodo dėka gerėja: Savęs priėmimas (gebėjimas suvokti, kad esi vertingas toks, koks esi, be būtinybės siekti tobulumo).
Moksliniai tyrimai ir rekomendacijos renkantis programas
Daugybe skirtingų modelių pagrįstos socialinių įgūdžių programos tikras iššūkis tėvams, mokytojams bei specialistams. Kaip pasirinkti geriausiai vaiko ar tam tikros grupės poreikius atitinkančią programą? Mes rekomenduojame moksliniais įrodymais pagrįstas teorijas renkantis arba kuriant socialinių įgūdžių programas vaikams bei suaugusiems su ASS.
Tačiau kai renkiesi programą, ieškoti tokios, kuri būtų pagrįsta moksliniais įrodymais gali atrodyti ne taip jau svarbu ar netgi neįmanoma, turint galvoje daugumoje bendruomenių ir taip gana ribotą programų pasirinkimą. Kartais tėvai tiesiog stengiasi surasti bet kokią programą, kuri padėtų jų vaikui mokytis elgtis socialinėje aplinkoje, todėl negali leisti sau būti išrankiems.
Wang ir Spillane (2009) pastebėjo, kad daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo, taigi jos neatitinka EPP kriterijų. Nors savo siūlomas socialinių įgūdžių programas idealu būtų grįsti moksliniais tyrimais, tačiau šis tyrimas dar tik pradedamas.
Per pastarąjį dešimtmetį (2001-2011) buvo parašyta 12 straipsnių, siekiant apžvelgti ir paanalizuoti ASS turintiems žmonėms sukurtas socialinių įgūdžių mokymo programas. Per šį laikotarpį atliktos ir trys metaanalizės, kuriose dar kartą išanalizuoti minėti tyrimai. Čia pateikiame santrauką ir esminius atradimus iš minėtų 12 straipsnių ir trijų metaanalizių, susijusių su socialinių įgūdžių programomis ASS turintiems asmenims.
Praktinė patirtis ir paslaugos
Nuo 2023 m. liepos 1 d. Kėdainių r. Bendruomeniniuose šeimos namuose įvyko jau dvi socialinių įgūdžių grupės vaikams ir paaugliams, gruodžio mėn. planuojama baigti trečią, paauglių, grupę. APIE PASLAUGĄ. Teikiamos asmenims susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose, nesėkmės darbe, išgyvenantiems sunkias emocijas: liūdesį, vienišumo jausmą, baimę, krizę ar yra patyrę traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms.
VŠĮ Pal. J. Paslaugų organizavimas ir teikimas skirtas asmenims, susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje. Tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias asmenines ar su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo.
VŠĮ Pal. J. Teikiamos savitarpio pagalbos grupės, kuriose analizuojami konkretūs atvejai, dalyvių iškelti klausimai. Juos nagrinėdami dalyviai stengiasi kartu ieškoti atsakymų, dalintis patirtimi, palaikyti vienas kitą. Šių grupių privalumas yra tas, kad visi nariai turi panašios patirties, gali ja pasidalinti, pastiprinti vienas kitą, rasti naujų požiūrio aspektų, sprendimo būdų.
VŠĮ Pal. J. Teikiamos šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes ir padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes. Šie mokymai tinka tėvams, kurie patys nori įgyti naujų žinių, keisti savo elgesį, kurį galbūt suformavo ankstyvojo gyvenimo patirtys.
Praktiniai pavyzdžiai ir projektai
VšĮ ,,Humana People to People“ buvo skirtas vaikams nuo 7 iki 15 metų (2011 04 01- 07 31). Projektas buvo vykdytas etapais: 1 etapas - 3 mėnesių sveikos mitybos bei kulinarinių gebėjimų ugdymo programa, 2 etapas - lietuviškų kulinarinių tradicijų ugdymo stovykla. Projekte dalyvavo 18 vaikų. Pirmojo etapo tikslas buvo suteikti žinių apie sveiką gyvenseną, ekologišką maistą, natūralių išteklių tausojimą, solidarumą pasidalinant maistu, maisto pateikimo bei valgymo etiketą.
Taip pat mokyti vaikus, kaip gaminti sveiką maistą. Projekto rezultatai: vaikai gavo daug naujos ir naudingos informacijos, kuri padėjo formuoti sveikos gyvensenos įpročius, puoselėti lietuviškas tradicijas. Suteiktos žinios apie natūralius gamtos išteklius, maisto stygių įvairiose šalyse, buvo ugdomas vaikų suvokimas apie solidarumą, bei maisto tausojimo bei pasidalijimo svarbą.
Šio projekto metu vaikai gavo ne tik teorinių žinių aktualiomis temomis, bet ir praplėtė akiratį, ugdė įgūdžius kaip ruošti prezentacijas - pristatymus, taip pat turėjo galimybę išvykti į stovyklą, pabūti gryname ore bei pabendrauti su bendraamžiais kitokioje aplinkoje.
Praktiniai patarimai renkantis socialinių įgūdžių programą
- Ieškokite programų, kurios remiasi moksliniais įrodymais arba turi aiškų teorinį pagrindą.
- Patikrinkite, ar programoje derinamos skirtingos metodikos (pvz., videomodelingas, CBT, patyriminis mokymas), nes tai didina tikimybę rasti tinkamiausią sprendimą.
- Atkreipkite dėmesį į grupės dydį: mažesnės grupės (6-10 dalyvių) leidžia geriau pritaikyti veiklas individualiems poreikiams.
- Domėkitės, ar programa apima tėvų pagalbą, nes tėvų įsitraukimas dažnai reikšmingai pagerina rezultatų generalizaciją.
- Stebėkite vaiko progresą ir vertinkite metodo efektyvumą individualiai; kai kurie metodai, pvz., socialinės istorijos, gali veikti nevienodai.
Kas dažniausiai lemia tėvų sprendimą registruoti vaiką?
Dauguma tėvų priežastimi nurodo susirūpinimą socialine vaiko raida bei gebėjimu palaikyti draugystę. Nedidelė dalis tėvų tai darė remdamiesi specialistų rekomendacijomis.
Apie registraciją
Renkame naują socialinių įgūdžių grupę 8-10 m. Jei Jūsų vaikas susiduria su sunkumais bendraudamas su kitais vaikais, patiria nerimą socialinėse situacijose, jaučiasi atstumtas ar sunkiai susidoroja su kylančiomis emocijomis - kviečiame registruotis į socialinių įgūdžių grupę! Anketos užpildymas negarantuoja patekimo į grupę, su kiekvienu užpildžiusiu tėveliu/globėju susisieksime telefonu individualiam pokalbiui, siekiant įsitikinti, kad grupė tinkama Jūsų vaikui.
tags: #socialiniu #igudziu #grupes