Article deals with the analysis of socialisation problems of children from incomplete families and the search for the ways to solve these problems. Researchers state that cognitive and behavioural problems of children are connected with the absence of father's as a male authority, the ambivalent style of upbringing and a low level of mother's education. Trying to identify the problems of children's socialisation, the methods of informal observation, half-structured interview, drawings and analysis of scientific material have been used. It is noted that certain aspects of a problematic content are studied less than others. It is purposeful to distinguish the influence of mother's psychopatological problems on child's psycho-sociological development as well as socialisation problems of children of different parents who are raised in incomplete families. According to the data found and the additional conclusions of experts, adaptation, behavioural and emotional problems of children's socialisation have a great impact on child's adaptation in society, moral values and internalisation of social skills. Mother'spsychopathological problems and a changed structure of one's family show negative influence on child's self-esteem, processes of socialisation and appearance of depression. During the periods of intensively hard mother's psychological condition of nervousness, the aggression, conflicts and drug usage appear.
Remiantis ekspertų konsultacijomis, siūloma neformalioje dienos centro veikloje suburti specialistų darbuotojų komandas individualizuotam vaikų socializacijos problemų sprendimui, tėvų įtraukimui į bendras ugdomąsias veiklas. Atkreiptinas dėmesys į vaikų švietimą tėvų psichopatologijos klausimais. Socialiniai įgūdžiai - daugiausia lemiantys gebėjimai, kurie padeda vaikams tinkamai sąveikauti su kitais, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius, įgyti kompetencijų, kurios lemia jų socialinę adaptaciją.
Vaikų socializacijos problemų raiška ir svarba
Socialiniai įgūdžiai - tai raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus tarpusavio ryšius. Jie apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, ugdomus per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Socialiniai įgūdžiai skirstomi į esminius, kurie stiprina sveikatą ir gerovę, ir situacinius, kurių išmokstama įvairiose situacijose. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarpasmeniniai socialiniai gebėjimai prognozuoja akademinę sėkmę ne tik per intelektą, bet ir per socialinę-emocinius kompetencijas.
Siekiant pradėti ugdyti vaiko socialinius įgūdžius, svarbu atsižvelgti į amžių: iki 3 metų vaikas dažnai augina tėvų santykį kaip pagrindinę atramą, o ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas yra esminis, nes jis pagerina emocinę gerovę, mokymosi rezultatus ir prisideda prie lengvesnės visuomenės integracijos bei mažesnės elgesio problemų rizikos. Įvairūs tyrimai pabrėžia, kad ankstyvoji patirtis formuoja vaiko savivertę ir gebėjimą prisitaikyti.
Motinos psichopatologijos ir šeimos struktūros įtaka
Motinos psichopatologinės problemos bei pakitusi šeimos struktūra neigiamai veikia vaikų savivertę, socializaciją ir depresijos atsiradimo procesus. Motinos ligos paūmėjimo periodais padidėja vaikų irzlumo, agresijos, konfliktiškumo ir svaigalų vartojimo atvejai. Todėl būtina įtraukti tėvus į bendras ugdomąsias veiklas ir suburti specialistų komandas, kurios galėtų siūlyti individualizuotą socializacijos sprendimą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Tėvų įtraukimo ir bendradarbiavimo svarba
Pagal ekspertų rekomendacijas, neformalioje dienos centro veikloje turi būti sukurta komanda specialistų, skirta individualizuotam vaikų socializacijos problemų sprendimui, o tėvų įtraukimui į bendras ugdomąsias veiklas - prioritetas. Tėvų įtraukimas į procesą padeda kurti pastovias, saugios aplinkos jausmą vaikams ir skatina jų socialinę adaptaciją.
Socialinių įgūdžių ugdymo praktikos
- Emocijų identifikavimas ir raiška per žaidimus, diskusijas ir knygas apie jausmus;
- Konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas per vaidmeninius žaidimus, emocijų korteles ir kasdienes diskusijas;
- Mokymas „AŠ kalba“ vietoj įžeidžiančių formų, siekiant skatinti savęs išreiškimą ir supratimą;
- Aktyvaus klausymo praktika tarp vaikų ir suaugusiųjų, taip pat tarpininkavimo mediacijos metodų taikymas ugdymo įstaigose;
- Stalo žaidimų įtraukimas į kasdienybę kaip priemonė ugdyti empatiją, komunikaciją ir konfliktų sprendimą.
Stalo žaidimų rolė vaikų socializacijoje
Stalo žaidimai skatina aiškų bendravimą ir komandinį darbą, moko kantrybės ir konfliktų sprendimo. Žaidimai kaip MicroMacro: nusikaltimų miestas ugdo gebėjimą analitiškai mąstyti ir įvertinti situacijas, suteikdami galimybę interpretuoti socialines situacijas ir įsivieti į kitų perspektyvas. Renkant žaidimus svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir gebėjimus. Tyrimai rodo, kad reguliarus žaidimų laikas tobulina socialinius gebėjimus ir stiprina šeimos ryšius.
Specialistų nuomonės ir praktiniai patarimai
Psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė pabrėžia, kad socialiniai įgūdžiai - esminis vaiko vystymosi aspektas, lemiantis socialinę, emocinę ir kognityvinę raidą. Ji akcentuoja, kad ankstyvas konfliktų sprendimo įgūdžių mokymas turi ilgalaikį poveikį, leidžiant vaikams kurti pozityvius tarpusavio santykius ir lengviau adaptuotis mokykloje. Tėvų ir darželio bendradarbiavimas yra pagrindinis elementas ugdant vaiko socialinius įgūdžius.
Naršomose priemonėse pabrėžiama, kad vaikui svarbu jausti saugumą šeimoje ir aplinkoje, o tėvams svarbu suteikti emocinį palaikymą, pasitikėjimą ir realias galimybes išbandyti tinkamą elgesį. Psichoterapeutė Asta Adler teigia, kad ankstyvoji patirtis ir veido išraiškos supratimas yra įgimti, tad tėvų elgesys formuoja vaiko supratimą apie pasaulį.
Vaikų socialinių / emocinių įgūdžių ugdymo svarba
Prevencinės priemonės ir politika
Reikšminga yra valstybės ir vietos institucijų parama prevencinėms programoms, jaunimo stovykloms ir laikiniems užimtumo sprendimams. Vaikų globos ir apsaugos institucijos užtikrina saugumą, o šeimos konsultacijos centrai teikia pagalbą. Socialinių įgūdžių ugdymas turi būti tęsiamas visą vaikų ugdymo laikotarpį, įtraukiant tėvus į procesą ir formuojant teigiamą šeimos klimato pagrindą.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #problemos #vaikai