Populiaresnis socialinių tinklų naudojimas vis labiau siejamas su jaunų žmonių psichine sveikata. Socialiniai tinklai suteikia daugiau bendravimo galimybių, tuo pačiu naršymas socialiniuose tinkluose mažina gyvą bendravimą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad socialinių tinklų dažnas naudojimas gali sukelti smegenų pokyčius. Vis dėlto, moksliniai tyrimai dar negali atskleisti ar ši įtaka yra teigiama, neigiama ar neutrali, tačiau jaunesnio amžiaus žmonės atrodo jautresnis socialinės žiniasklaidos patirčiai nei kitos amžiaus grupės.
Problemos įvairovė: nerimas, depresija ir miegas
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas lemia prastesnę tiriamųjų psichinę sveikatą. Vis dėlto, tarp merginų šis santykis buvo labiau susijęs su elektroninėmis patyčiomis ir nepakankamu miegu. Ankstesniuose tyrimuose taip pat buvo nustatyta, kad miegas ir internetinės patyčios yra galingesni jaunų žmonių gerovės veiksniai nei naudojimasis skaitmeniniu ekranu. Vaikinų grupėje sąryšio tarp internetinių patyčių, miego bei fizinio aktyvumo ir psichinės sveikatos nebuvo rasta. Tai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas neišstumia vaikinų fizinio aktyvumo taip, kaip tarp merginų. Autorių nuomone prastesnę vaikinų psichinę sveikatą lemia kiti, dar nenustatyti mechanizmai. Šie lyčių skirtumai gali būti susiformavę ir dėl skirtingo lyčių įsitraukimo į socialinių tinklų naudojimą.
Mokslininkai skatina vykdyti kuo daugiau prevencinių ir intervencinių programų siekiant gerinti jaunų žmonių psichinę sveikatą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su sunkumais. Lietuvoje situacija taip pat neatrodo labai optimistiškai. 2025 m. pabaigoje buvo atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas, kurį parengė straipsnyje kalbinama doc. dr. I. Truskauskaitė, o finansavo „Tele2 Lietuva“. Iš tyrimo rezultatų matoma, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Rizikos amžius, lytis ir žalingo elgesio signalai
„Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu. Socialinių tinklų naudojimas gali būti susijęs su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu“, - iškalbingais duomenimis dalinasi doc. dr. I. Truskauskaitė.
Be to, anot doc. dr. I. Truskauskaitės, žmonės, kurie jau kenčia nuo nerimo ar depresijos, dažniau ieško paguodos socialiniuose tinkluose. Taip pat ir itin aktyvus socialinių tinklų naudojimasis gali pabloginti psichologinę savijautą. Lietuvoje pernai atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žemu psichologiniu atsparumu pasižymintys suaugusieji daugiau nei dvigubai dažniau linkę įnikti į socialinius tinklus už aukštu psichologiniu atsparumu pasižyminčius žmones. Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Visgi, išskirtinai daugiausiai žalos daro net ne tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ką būtent juose veikiame: „Nuolatinis lyginimasis su kitais, grožio filtrai, kuriuos naudoja kiti ar naudojame patys, gali didinti nepasitenkinimą savo išvaizda ar gyvenimu apskritai. Taip pat, socialinių tinklų algoritmai pritraukia vis daugiau tokio turinio, kuris yra įprastas, tad „ištrūkti“ iš neigiamos emocinės spiralės kartais gali būti tikrai sudėtinga. Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei dešimtadalis Lietuvos gyventojų dažnai naudoja socialinius tinklus, norėdami pamiršti problemas, o tai yra vienas probleminio santykio su socialiniais tinklais požymių. Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse.
Pažeidžiamiausia amžiaus grupė ir lytis. Tai, kiek žalos padarys per didelis laikas socialiniuose tinkluose, gali skirtis skirtingoms visuomenės grupėms. Patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Lietuvoje 18-34 metų grupėje rizikingo naudojimosi paplitimas siekia 40-55 proc., o nerimo ir depresijos rizika šioje amžiaus grupėje yra dvigubai didesnė nei kitose amžiaus grupėse. Taip pat ypač pažeidžiami tie asmenys, kurie turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotus sutrikimus. Pavyzdžiui, ADHD atveju priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei populiacijoje.
Kaip sumažinti žalą ir išnaudoti galimybes
Tyrimai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. Sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą. Lietuvos tyrimas rodo, kad tik 10 proc. gyventojų aktyviai taiko ribojimo strategijas, nors jos veikia. Net paprasti dalykai, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs, jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas.
Svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame. Aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio vartojimas dažniausiai blogina savijautą. Tačiau tinkamu būdu socialiniai tinklai gali padėti plėtoti darbo santykius ir verslą, suteikdami galimybių prisijungti prie bendruomenių su bendrais interesais.
Jei kyla nerimas ar depresija dėl socialinių tinklų, svarbu kreiptis pagalbos į psichologus. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija. Jauni suaugusieji dažnai išreiškia spaudimą atitikti grožio ir sėkmės standartus; svarbu skatinti pertraukų socialinėje erdvėje darymą ir realų gyvenimą, fizinę veiklą, laiką gamtoje ir socialinį ryšį gyvai.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Šaltiniai ir aktualijos Lietuvoje
LT tyrimai rodo, kad Lietuvoje nerimo ir depresijos rizikos grupėje yra daugiau nei vidutiniškai Europoje. 2025 m. pabaigoje atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad apie penktadalis gyventojų patenka į nerimo ar depresijos rizikos grupes, o tarp tų, kurie intensyviau naudoja tinklus, rizika didesnė. Tyrimai taip pat atskleidė, kad socialiniai tinklai gali apsunkinti kūno įvaizdžio klausimus, ypač merginoms.
Vienas iš reikšmingų žingsnių - įtraukti prevencines ir intervencines programas, kurios skatintų sąmoningą naudojimąsi tinklais. Tarptautinės ir Lietuvos iniciatyvos kviečia jaunimą įsivertinti savo santykį su socialiniais tinklais ir teikti prioritetą realiam gyvenimui bei psichikos sveikatos palaikymui. Liepą-imta į pagalbą ir konferencijų organizavimas, nukreiptas į emocinės gerovės skatinimą ir praktinius patarimus Interneto vartotojams.
Tiesioginė rekomendacijų santrauka
- Atpažinti ženklus, kad tinklai daro įtakos psichinei sveikatai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, nuolatinis poreikis būti prisijungus.
- Sąmoningas naudojimosi tinklais treniravimas: dėmesio stebėjimas, ribojimai, įprastų įpročių keitimas.
- Skirti daugiau laiko fizinei veiklai, gamtai, realiems ryšiams gyvai.
- Patyrus sunkumų - kreiptis į specialistus ir naudoti psichologinę pagalbą.
- Išmokti kritiškai vertinti turinį internete ir suprasti, kad tai dažnai yra redaguota tikrovė.
| Amžiaus grupė | Rizikos laipsnis naudotis socialiniais tinklais | Pagrindinės rizikos veiksniai |
|---|---|---|
| 10-14 m. | labai didelė | merginų didesnė rizika dėl kūno įvaizdžio spaudimo |
| 18-34 m. | aukšta | nerimas, depresija, priklausomybė |
| Vyresnė nei 34 m. | vidutinė | darbas, šeima, socialinis spaudimas |
Na, gydymo ir prevencijos srityje svarbiausia - peržengti baimę ir laiką skirti pokalbiams su specialistais, rengti sąmoningumo pratimus ir skatinti realų gyvenimą. Socialiniai tinklai gali būti naudingi įrankiai, kai naudojami atsakingai ir su aiškiomis ribomis.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
tags: #socialiniu #tinklu #moksliniai #tyrimai