Raudonasis Kryžius - tarptautinė humanitarinė organizacija, kuri siekia užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti. Organizacija buvo įkurta 1863 metais Šveicarijoje, o jos veiklos principai grindžiami humanitariniais idealais, siekiančiais apsaugoti gyvybę, orumą ir sumažinti kančias.
Istorinė kilmė ir idėjos prigimtis
Raudonojo Kryžiaus idėja, ko gero, gimė 1859 metais. Jaunam šveicarui Henry Dunant, keliaujančiam su darbo reikalais po Europą, teko gyvai stebėti Solferino (Italija) mūšio padarinius. Vyrą sukrėtė mūšio lauko vaizdai: daugiau nei 40 tūkst. mirusiųjų, daugybė žaizdotų, sumuštų, kenčiančių. Po šio lemtingo įvykio grįžus namo matyti vaizdai ir išgyventi jausmai Dunant nedavė ramybės. Ramybės nedavė ir mintys apie pagalbos bendruomenių steigimą kiekvienoje šalyje, visame pasaulyje.
1863 m. laikomi Raudonojo Kryžiaus, kaip humanitarinės organizacijos, gimimu. Patvirtintas ir skiriamasis ženklas - emblema: raudonas kryžius baltame fone. Iš pradžių Ženevoje įkurtas „Tarptautinis sužeistųjų karių pagalbos komitetas“, kuris vėliau tapo Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK). 1864 m. buvo pasirašytas pirmasis Ženevos susitarimas, nustatęs tarptautines taisykles dėl karo metu teikiamos humanitarinės pagalbos.
Henri Dunant patyrė finansinius sunkumus ir bankrutavo, tačiau Raudonojo Kryžiaus judėjimas toliau plėtojosi. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus Organizacija (IFRC) buvo įkurta 1919 m. Paryžiuje po Pirmojo pasaulinio karo. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus draugijų federacija gavo Nobelio taikos premiją už savo plataus masto humanitarinę veiklą.
Pagrindiniai principai ir teisėta apsauga
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vadovaujasi septyniais pagrindiniais principais: humaniškumu, bešališkumu, neutralumu, nepriklausomybe, savanoriškumu ir universalumu. Vienas iš pagrindinių Raudonojo Kryžiaus principų - neutralumas, leidžiantis organizacijai teikti pagalbą konflikto zonose ir bendradarbiauti su įvairiomis valdžiomis bei bendruomenėmis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Raudonasis Kryžius: veikla ir įtaka
Kitais metais dvylika vyriausybių priėmė Ženevos konvenciją. Tai buvo svarbus žingsnis žmogiškumo labui. Žingsnis, kurio dėka sužeistiesiems mūšio lauke buvo galima pasiūlyti pagalbą, o aptarnaujantis medicininis personalas galėjo būti laikomas neutraliu. Priimtos keturios naujosios Ženevos konvencijos, kurios iki šiol yra svarbiausi tarptautiniai humanitarinės teisės dokumentai, ginantys karo metu civilius, sužeistuosius ir karo belaisvius.
Raudonojo Kryžiaus veiklos sritys ir socialinis poveikis
Pagrindinės organizacijos veiklos sritys apima skubios pagalbos teikimą stichinių nelaimių ar konfliktų metu, sveikatos priežiūros užtikrinimą, kraujo donorystės organizavimą ir švietimą pirmosios pagalbos srityje. Raudonasis Kryžius aktyviai skatina bendruomenes pasirengti galimoms nelaimėms ir organizuoja mokymus, siekdamas mažinti riziką ir išsaugoti gyvybes.
Raudonasis Kryžius yra viena didžiausių ir seniausių humanitarinių organizacijų pasaulyje, kurios pagrindinė misija - teikti pagalbą nelaimių ištiktiems žmonėms ir ginti pažeidžiamų asmenų teises. Raudonojo Kryžiaus judėjimas yra pavyzdys, kaip vieno žmogaus vizija ir pastangos gali sukelti pasaulinį pakeitimą, teikiant pagalbą ir viltį milijonams žmonių visame pasaulyje.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla ir pasiekimai
Paklausta apie Raudonojo Kryžiaus Lietuvoje istoriją, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos (LRKD) generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė paminėjo A. Jazdausko knygą „Žmonės iš saulės“. Draugiją Lietuvoje 1919 m. įkūrė medikas Rokas Šliūpas kartu su savo kolegomis. Tokį žingsnį žengti juos paskatino noras padėti nuo Pirmojo pasaulinio karo ir okupacijos nukentėjusiems žmonėms, po karo grįžusiems Lietuvos pabėgėliams.
Taip pat pirmąją Lietuvoje tuberkuliozės sanatoriją Aukštojoje Panemunėje, greitosios medicinos pagalbos kraujo perpylimo įstaigas ir greitosios pagalbos stotis, medicinos seserų mokyklas, vaistines, ortopedijos dirbtuves.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti Raudonojo Kryžiaus nedarbingumo pažymėjimą
Draugija Lietuvoje įkūrė ligoninių Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Turėjo ir savo leidinių, laikraščių. Draugijos veikloje tuo metu aktyviai reiškėsi daugelis žymių Lietuvos gydytojų, sveikatos apsaugos darbuotojų. Tiesa, Raudonojo Kryžiaus idėjos Lietuvoje nebuvo visiškai naujos, mat prieš pat 1919 m.
Savanorių, jaunimo ir bendruomenių indėlis
Lietuvos RK jaunimas (LRKJ) - sudedamoji RK draugijos dalis, vienijanti jaunus žmones, trokštančius padėti kitiems. LRKJ nariai rūpinasi našlaičiais, neįgaliais vaikais, vienišais seneliais. Jie propaguoja sveiką gyvenimą, mokosi jo, nagrinėja AIDS, narkomanijos, vaikų teisių klausimus. LRKJ mokosi teikti pirmąją pagalbą, o gerai pasirengę instruktoriai rengia kitus jaunuolius.
Aktyviai veikė ir senjorų bei jaunimo klubai: organizuoti mokymai, socialinės akcijos, šventiniai renginiai. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Kauno savanoriai. LRKD savanorių paieškos ir gelbėjimo būrys (savanoriai iš Visagino, Vilniaus m. ir Vilniaus raj. skyrių) kartu su Visagino ir Molėtų policijos komisariatų pareigūnais surengė mokomąsias dingusių žmonių paieškos pratybas.
Konkrečios programos ir projektai (2013 metų pavyzdžiai)
G. Remiantis 2013 metų ataskaita, draugijos narių skaičius augo ir pasiekė beveik 3 100. Kaip vieną naujesnių projektų, LRKD išskyrė tarptautinį socialinės paramos projektą BeLiLa, startavusį 2013 m. pabaigoje. 2013 m. išskiriamas ir LRKD Raseinių vaikų priežiūros, ugdymo, reabilitacijos ir užimtumo dienos centras. Centras vykdo veiklą jau septynerius metus.
Minima LRKD Raseinių labdaros valgykla, ŽIV/AIDS prevencijos programa, privalomieji visuomenės sveikatos mokymo kursai ir pirmosios pagalbos teikimo mokymas mokyklose. Renginius Pasaulio pirmosios pagalbos dienai organizavo 9 LRKD skyriai skirtinguose Lietuvos miestuose. Visagino draugijos nariai organizavo pasirengimo ekstremalioms situacijoms savanorių mokymus - pratybas Nemenčinėje, Civilinės saugos mokymo centre.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos programos Lietuvoje
2013 m., kaip ir kasmet, buvo surengta daug renginių, skaitytos paskaitos apie draugiją, judėjimo principus, draugijos veiklą, emblemos apsaugą ir tarptautinę humanitarinę teisę. Verta paminėti ir tai, kad 2013 m. nuo lapkričio 12 iki gruodžio 12 dienos įvairiais komunikacijos kanalais vykdyta lėšų rinkimo kampanija nukentėjusiems nuo taifūno Filipinuose.
Pagalba pažeidžiamiems asmenims: migrantai, benamiai ir nepasiturintieji
Kita veiklos sritis - pagalba migrantams, taip pat pasienio ar užsieniečių išsiuntimo monitoringas. Aktyviai veikė ir Kauno pabėgėlių integracijos bei Pabradės užsieniečių registravimo centrai. Labiausiai nepasiturintiems asmenims buvo teikiamas maistas. Be to, surinkta ir išdalinta apie 54 tūkst. kg dėvėtų drabužių bei batų.
Labiausiai nepasiturintiems asmenims buvo teikiamas maistas. Be to, surinkta ir išdalinta apie 54 tūkst. kg dėvėtų drabužių bei batų.
Kasdienė pagalba: sveikata, slauga ir mokymai
Raudonojo Kryžiaus veiklos sritys yra senų, vienišų žmonių priežiūra ir pagalba namuose (slaugytojos prižiūri vienišus, ligotus asmenis), moksleivių pirmosios pagalbos mokymas ir privalomieji sveikatos mokymo kursai kompanijoms, vairavimo mokykloms. Pagrindinės organizacijos veiklos sritys apima skubios pagalbos teikimą stichinių nelaimių ar konfliktų metu, sveikatos priežiūros užtikrinimą, kraujo donorystės organizavimą ir švietimą pirmosios pagalbos srityje.
Švietimas ir prevencija
LRKJ mokosi teikti pirmąją pagalbą, o gerai pasirengę instruktoriai rengia kitus jaunuolius. Moksleivių pirmosios pagalbos mokymas ir privalomieji sveikatos mokymo kursai kompanijoms, vairavimo mokykloms padeda kurti saugesnę aplinką ir mažinti nelaimingų atsitikimų pasekmes.
Organizacijos reikšmė visuomenėje
Raudonasis Kryžius aktyviai skatina bendruomenes pasirengti galimoms nelaimėms ir organizuoja mokymus, siekdamas mažinti riziką ir išsaugoti gyvybes. Raudonojo Kryžiaus judėjimas yra pavyzdys, kaip vieno žmogaus vizija ir pastangos gali sukelti pasaulinį pakeitimą, teikiant pagalbą ir viltį milijonams žmonių visame pasaulyje.
Viena iš organizacijos didžiųjų vertybių yra jos gebėjimas veikti tiek ekstremalių situacijų metu, tiek kasdienėje socialinėje pagalboje: nuo kraujo donorystės iki socialinių maitinimo programų ir migrantų integracijos. Raudonojo Kryžiaus veikla stiprina visuomenės socialinį audinį, mažina atskirtį ir padeda pažeidžiamiems asmenims išlikti oriais bei saugiais.
Duomenys ir projektų pavyzdžiai
| Veiklos sritis | Pavyzdys |
|---|---|
| Pirmoji pagalba ir mokymai | Moksleivių ir vairuotojų privalomieji kursai, Pasaulio pirmosios pagalbos dienos renginiai |
| Socialinė parama | Raseinių vaikų dienos centras, labdaros valgykla, BeLiLa projektas |
| Migrantų pagalba | Kauno pabėgėlių integracijos centras, Pabradės registracijos centras |
| Krizių reagavimas | Lėšų rinkimas Filipinų taifūno aukoms, savanorių paieškos ir gelbėjimo pratybos |
| Materialinė pagalba | ~54 tūkst. kg surinktų drabužių ir batų, maisto dalinimas |
Apibendrinimas
Raudonojo Kryžiaus organizacija buvo įkurta 1863 m. šveicaro Henri Dunant iniciatyva. Idėja gimė po Solferino mūšio 1859 m., kur Dunant pamatė daugybę neprižiūrimų sužeistųjų ir suprato savanorių pagalbos svarbą. Organizacija buvo įkurta 1863 metais Šveicarijoje, o jos veiklos principai grindžiami humanitariniais idealais, siekiančiais apsaugoti gyvybę, orumą ir sumažinti kančias.
Raudonojo Kryžiaus sėkmės istorija prasidėjo 1859 m., kai šveicarų verslininkas ir humanistas Henry Dunant atvyko į Solferino mūšio vietoje ir buvo sukrėstas matydamas tūkstančius sužeistų karių be pagalbos. Raudonasis Kryžius yra viena didžiausių ir seniausių humanitarinių organizacijų pasaulyje, kurios pagrindinė misija - teikti pagalbą nelaimių ištiktiems žmonėms ir ginti pažeidžiamų asmenų teises.
tags: #raudonojo #kryziaus #socialinis #poreikis