LTMokytojas žadina ir puoselėja mokinių kūrybiškumą, atsižvelgdamas j jų poreikius, polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą. Pedagogo darbo prioritetas - gebėjimas laiku pastebėti ir įvertinti vaikų kūrybiškumą, kad jis nedingtų (Kelpšienė, 2011). Taigi daugelyje mokyklų kūrybiškumo ugdymas vis aktualesnis ir diegiamas praktikoje.
Kodėl svarbu ugdyti kūrybiškumą
Sudėtinga ir sparčiai besikeičianti aplinka padidina poreikį problemas spręsti kūrybingai. Šiuo projektu siekiama prisidėti prie sisteminio požiūrio į kūrybiškumo ugdymą mokykloje diegimą, pradedant nuo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Projekto esmė - skatinti kūrybinio mąstymo ugdymą, kuris leidžia tobulinti mąstymą teigiama kryptimi ir turėtų tapti visuotine siekiamybe.
Esama situacija ir iššūkiai Lietuvoje
Tačiau daugelis užsienio ir Lietuvos mokslininkų pažymi, kad šiandienos mokyklos yra orientuotos į nekūrybinį, o reprodukcinį ugdymą. Pati kūrybiškumo samprata Lietuvoje siejama daugiausiai su menine, užklasine veikla. Kūrybiškumo ugdymą riboja vyraujanti suskaičiuojamų pasiekimų vertinimo kultūra. Šiandien mokytojai nėra rengiami ir nėra skatinami dirbti kūrybiškai, jiems dažnai trūksta žinių bei įgūdžių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kritinio mąstymo raiškos strategijas. Nors mokytojai teoriškai ir pripažįsta kūrybiškumo svarbą, tačiau jiems ne visada pavyksta praktiškai jį taikyti ugdymo procese. Jie dažnai jį susieja su gerai žodžiu ir raštu reiškiamomis mintimis. Kitokios kūrybiškumo apraiškos sunkiai atpažįstamos, o jei atpažįstamos - sunkiai telpa į tradicinio vertinimo rėmus. Lietuvoje šiuolaikiškai suvokiamo kūrybiškumo ugdymo kultūra tik kuriasi. Turime nedaug originalių publikacijų bei tyrimų. Plataus, gilaus ir visapusiško tyrimo per kelis ugdymo lygmenis lietuvių kalbos ir literatūros pamokose neturime. Lietuvoje neturime ir išimtinai originalios kūrybiškumo metodikos.
Tyrimo siekiai ir metodika, tinkami namams, mokyklai ir popamokinei veiklai
Atsižvelgiant į lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimo rezultatų analizę, sukurti ir išbandyti kūrybiškumo ugdymo metodiką, metodines ir mokomąsias priemones įvairių tipų mokyklose. Pradinių klasių mokytojai, dėstantys lietuvių kalbą, pagrindinių ir gimnazijos klasių mokytojai-lituanistai, mokyklų administracija.
Rengiant kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose metodiką buvo atliktas kompleksinis situacijos tyrimas, padėjęs išryškinti kūrybiškumo ugdymo trūkumus ir įžvelgti ugdymo tobulinimo galimybes. Sudarant tyrimų metodikas remtasi šio projekto metu atliktais kūrybiniam mąstymui palankios aplinkos tyrimo, ugdymo programų bei mokymo priemonių analizės, gimtosios kalbos pamokų stebėjimo rezultatais.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Palankios aplinkos reikšmė
Palankios aplinkos tyrimas yra viena svarbiausiųjų kūrybiškumo ugdymo sudėtinių dalių. Tyrimo ataskaitoje aptariamos su tiriama problema susijusios kūrybiškumui palankios artimosios aplinkos charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant mokyklai, kaip mokytojų ir mokinių kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo raiškos ir ugdymo aplinkai. Norint sukurti tinkamą tyrimo instrumentą, iš pradžių išanalizuota panašių atliktų tyrimų užsienyje ir Lietuvoje patirtis. Literatūros analizės rezultatai tapo empirinio tyrimo pagrindu, t. y. padėjo sukurti ir moksliškai pagrįsti kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymui palankios aplinkos tyrimo metodologiją.
Ugdymo programų ir priemonių analizė
Parengus vieningą analizės metodiką, buvo atlikta ugdymo programų ir mokymo priemonių analizė kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo aspektu. Atsižvelgiant į teorinės literatūros analizės bei empirinio tyrimo duomenis, išsikeltas tikslas atsakyti į klausimą: ar ir kokiu laipsniu sudaromos prielaidos ugdyti(-s) kūrybiškumą ugdymo programose ir mokymo priemonėse. Ši analizė sudarė prielaidas kryptingiau ir tikslingiau planuoti ir rengti kūrybiškumo ugdymo metodiką. Ji taip pat padėjo mokytojams kritiškai įvertinti turimas priemones, suteikti tam tikrų įžvalgų naujų programų ir mokymo priemonių kūrėjams.
Analizuoti pagrindiniai mokomųjų priemonių komplektai - vadovėlis, mokytojo knyga, pratybų sąsiuviniai - naudojami visose projekte dalyvaujančiose mokyklose mokant gimtosios kalbos 4, 8, 11 klasėse. Vertinti naujausi mokymosi priemonių leidimai.
Pamokų stebėjimas ir empiriniai duomenys
Pamokų stebėjimas - tai vienas projekte taikytų metodų, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip kūrybiškumas ugdomas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose 4, 8 ir 11 klasėse. Pamokose stebėta, kaip mokytojai kuria kūrybiškumui palankią mokymosi aplinką, kaip planuoja pamokas ir kaip jas veda, kaip vertina bei reflektuoja savo ir mokinių darbą lietuvių kalbos pamokose, kaip mokiniai įsitraukia į pamokas ir kaip bei kokios mokytojų taikomos mokymo(-si) strategijos labiausiai pasiteisina arba nepasiteisina ugdant mokinių kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą pamokose.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti mokytojų ir mokinių požiūrį į kūrybiškumo ugdymo situaciją, sąlygas, prielaidas ir galimybes gimtosios kalbos pamokose. Tyrime dalyvavo 30 mokytojų iš 5 projekte dalyvaujančių mokyklų, dėstančių lietuvių kalbą 4, 8 ir 11 klasėse. Į anketos klausimus atsakė 385 mokiniai, besimokantys 8 ir 11 klasėse, išanalizuota 513 mokinių (besimokančių 4, 8 ir 11 klasėse) raštu atliktų kūrybinių užduočių, kurių analizė leido išsiaiškinti, kaip mokiniai mąsto ir kaip jų mąstymas atsiskleidžia atliekant užduotis, kokie yra panašumai ir skirtumai, kokios bendros tendencijos.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Rekomendacijos mokytojams, tėvams ir popamokinei veiklai
Parengtos išvados apie kūrybiškumo ugdymo būklę Lietuvoje buvo pristatytos projekto dalyviams švietimo bendruomenei 2012 m. birželio 18 d. Tyrimo atliktas naudojantis virtualia elektronine aplinka (apklausa raštu). Penkiose projekte dalyvavusiose mokyklose vykdytų 6 tyrimų rezultatai yra pateikti apibendrinančiose išvadose, jų pagrindu formuluojamos rekomendacijos.
Šiuo projektu siekiama prisidėti prie sisteminio požiūrio į kūrybiškumo ugdymą mokykloje diegimą, pradedant nuo lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Projekto esmė - skatinti kūrybinio mąstymo ugdymą, kuris leidžia tobulinti mąstymą teigiama kryptimi ir turėtų tapti visuotine siekiamybe. Atsižvelgiant į lietuvių kalbos kūrybinio mąstymo ugdymo 4, 8 ir 11 klasėse būklės tyrimo rezultatų analizę, sukurti ir išbandyti kūrybiškumo ugdymo metodiką, metodines ir mokomąsias priemones įvairių tipų mokyklose.
Praktiniai patarimai
- Mokytojams: naudoti įvairius mokymo(-si) strategijų derinius ir reflektuoti savo bei mokinių darbą, kad aiškiai matytųsi, kas pasiteisina ugdant kūrybiškumą.
- Tėvams: kurti namuose palankią aplinką, kurioje vaikas galėtų laisvai išreikšti idėjas ir eksperimentuoti su skirtingomis užduotimis.
- Popamokinėms veikloms: įtraukti užduotis, skatinančias problemų sprendimą ir kūrybinį mąstymą, remiantis ugdymo programų bei mokymo priemonių analize.
Kaip vertinti kūrybiškumą
Jie dažnai jį susieja su gerai žodžiu ir raštu reiškiamomis mintimis. Kitokios kūrybiškumo apraiškos sunkiai atpažįstamos, o jei atpažįstamos - sunkiai telpa į tradicinio vertinimo rėmus. Ši analizė sudarė prielaidas kryptingiau ir tikslingiau planuoti ir rengti kūrybiškumo ugdymo metodiką.
Siūlomas veiksmų planas diegimui
- Atlikti palankios aplinkos įvertinimą mokykloje ir namuose, remiantis tyrimo metodologija.
- Analizuoti ugdymo programas ir mokymo priemones, įtraukiant kūrybiškumo ugdymo reikalavimus.
- Planuoti pamokas ir popamokines veiklas taip, kad jose būtų vietos eksperimentavimui, refleksijai ir mokinių idėjų realizavimui.
- Stebėti pamokas ir rinkti duomenis apie mokinių įsitraukimą bei mąstymo pasikeitimus.
- Kaupti ir dalintis gerąja praktika tarp mokytojų bei mokyklų administracijos.
| Veiklos lygmuo | Pagrindinės priemonės |
|---|---|
| Namai | Laisvos kūrybinės užduotys, palaikymas, erdvė eksperimentams |
| Mokykla | Integruotos pamokos, vertinimo įvairovė, mokytojų refleksija |
| Popamokinė veikla | Projektai, užsiėmimai, kuriuose skatinamas problemų sprendimas |
Rengiant kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymo gimtosios kalbos pamokose metodiką buvo atliktas kompleksinis situacijos tyrimas, padėjęs išryškinti kūrybiškumo ugdymo trūkumus ir įžvelgti ugdymo tobulinimo galimybes. Tyrimo ataskaitoje aptariamos su tiriama problema susijusios kūrybiškumui palankios artimosios aplinkos charakteristikos, ypatingą dėmesį skiriant mokyklai, kaip mokytojų ir mokinių kūrybiškumo, kūrybinio mąstymo raiškos ir ugdymo aplinkai.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose