Socialinis vaidmuo - tai tam tikras elgesys, susijęs su asmens veikla ir užimama padėtimi. Visuomenė gali egzistuoti todėl, kad beveik visada dauguma žmonių bent apytiksliai vienodai apibrėžia svarbiausias situacijas. Iš dalyvaujančio individo reikalaujama atitinkamų reakcijų į tam tikrus lūkesčius.
Socialinis vaidmuo reiškiasi kaip tam tikra elgsena, kurios tikimasi iš atitinkamą socialinį statusą turinčio ar socialinę padėtį užimančio asmens. Asmens atliekamus socialinius vaidmenis žmonės dažniausiai vertina kultūros kontekste. Socialinis vaidmuo atlikimas yra kultūriškai apibrėžtas, tai yra tikimasi, kad asmuo elgsis pagal tam tikroje kultūroje priimtas socialines normas, bet realiame gyvenime tokį patį socialinį statusą turintys įvairūs žmonės elgiasi skirtingai.
Kiekviena socialinė pozicija suteikia tam tikrų teisių ir pareigų, vadinama statusu. Kiekvienas žmogus visuomenėje užima kelias pozicijas pavyzdžiui, moteris gali būti mokytoja, žmona, motina, visuomenės veikėja ir pan. Nors žmogus gali turėti keletą statusų, tik vienas iš jų - vadinamas pagrindiniu - apibūdina jį socialiai.
Vaidmenų Teorija
Vaidmenų teòrija - socialinė teorija, apibūdinanti socialinių vaidmenų genezę, struktūrą, sąveiką, funkcijas, poveikį žmogaus elgsenai. Socialinę situaciją atspindi kaip tam tikrą tikrovę, dėl kurios susitaria joje dalyvaujantys ir tą situaciją apibrėžiantys žmonės.
Individas susiduria su įvairiais lūkesčiais skirtingose srityse, kuriose jis atlieka savo vaidmenį, atitinkantį tipišką reakciją į tipiškus lūkesčius. Vaidmuo pateikia šabloną, pagal kurį žmogus turi veikti konkrečioje situacijoje. Visuomenėje vaidmenys skiriasi tiek, kiek tiksliai individui pateikiami nurodymai.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Vaidmuo apima tam tikrą veiklą, emocijas ir nuostatas, kurios susijusios su ta veikla. Kiekvienas vaidmuo visuomenėje susietas su tam tikra tapatybe, kuri socialiai įgyjama, palaikoma ir transformuojama. E. Goffmanas socialinį gyvenimą lygino su teatru, o žmones - su veikėjais, atliekančiais aktorių ir žiūrovų vaidmenis.
J. E. Meadas teigė, kad bendravimo ir socialiniai procesai turi poveikį žmogaus mąstymui ir savęs suvokimui, o socialiniai vaidmenys lemia individo elgseną tam tikromis aplinkybėmis. Vaikas mokosi vaidinti jam priklausančius išmokti vaidmenis perimdamas juos iš kitų. Žaisdami vaikai mėgdžioja įvairius socialinius vaidmenis ir taip suvokia savo vaidmenis visuomenėje, todėl tapatybė įgyjama socialinio pripažinimo veiksmais.
Socialinis psichologas E. E. Jonesas, remdamasis vaidmenų teorija, teigė, kad stigmatizuotieji (asmenys, kuriems primetamas tam tikras statusas, etiketė; stigma) visuomenėje vaidina vaiko tarp suaugusiųjų vaidmenį, būna pasyvūs, stengiasi atkreipti į save dėmesį arba izoliuotis ir kita; tai sukelia jų funkcionavimo visuomenėje problemų.
Asmenybės socializacija
Asmenybė siejama su tam tikru kitų individų pripažinimu ir tapatumu. Asmenybės sociologijoje vartojami terminai, kurie neretai traktuojami kaip sinonimai. Tai auklėjimas, formavimas, socializacija. Sociologai teikia pirmenybę socializacijai, nes šis terminas nusako ne tik veiksnių ir socialinių institutų poveikį, bet ir paties žmogaus aktyvumą formuojanti jo asmenybei. Taigi asmenybės sociologijos objektas yra individo socializacija.
Žmonės yra sudėtingi ir skirtingi. Jų veiksmai skiriasi priklausomai nuo žmogaus charakterių ir nuo situacijos. Vienaip elgiames su artimais žmonėmis, visai kitaip su nepažįstamais. Skirtingai bendraujame su vaikais ir su tėvais, su mylimaisiais ir su bendradarbiais.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?
Vaidmuo-tai laukiamas elgesys, siejamas su statusu, kurį turi žmogus. Kiekvienas statusas paprastai apima kelis vaidmenis. Žmogus, turintis dėstytojo statusą, skirtingai elgiasi su studentais, kolegomis ir rektoriumi. Kaip mes išmokstame vaidmenis? Tai socializacijos proceso padarinys. Mūsų vaidmenys sąlygojami to, ko iš mūsų laukia aplinkiniai.
Civilizuotoje visuomenėje tikimasi, kad tėvai rūpinsis vaikais, kad darbuotojai atliks jiems paskirtą darbą, kad artimi draugai išgyvens mūsų sėkmes ir nesėkmes. Galima skirti formalius ir neformalius vaidmenis. Ryškiausias formalaus vaidmens pavyzdys yra tas, kurį rekomenduoja įstatymai.
Reakcijos, kurių sulaukiama nesielgiant taip, kap reikalauja vaidmuo, klasifikuojamos į formalias ir neformalias. Paprastai, kai elgiamasi pagal laukimo vaidmens reikalavimus, sulaukiama ir paskatinimo: ar pinigais, ar pripažinimu. Visi šie paskatinimai ir baudimai, vadinami sankcijomis.
Visuomenėje formalių vaidmenų sąrašas yra beveik beribis. Kaip juos klasifikuoti? Kai kurie vaidmenys - medicinos sesers, gydytojo, karstadirbio - reikalauja emocinio santūrumo tokiose situacijose, kurios kaip tik ir sukelia stiprias emocijas (liga, skausmas, mirtis). Vaidmenys taip pat priklauso nuo jų gavimo būdo. Vieni vaidmenys sąlygoti priskirtų statusų. Tarkim, vaiko, jaunuolio ar brandaus žmogaus vaidmuo priklauso nuo amžiaus ir priskirtojo statuso.
Skiriasi ir vaidmenų mastas. Dalis vaidmenų yra griežtai apibrėžti ir apriboti. Štai gydytojo ir ligonio vaidmenis lemia tik tai, kas susiję su ligonio sveikata. Klasifikavimo charakteristika yra ir formalizavimo laipsnis. Vaidmenis apibūdina ir motyvacija. Iš aktyvaus, praktiško žmogaus laukiama, kad jis sieks patenkinti savo interesus, t.y. jo tikslas - maksimali nauda. Tuo tarpu vienuolė, dirbanti medicinos sesele, vadovaujasi ne naudos siekimosi motyvais, o meile artimui.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Sodros pensija
T.Parsonsas teigia, kad bet kuris vaidmuo apibūdinamas atitinkama minėtų penkių savybių kombinacija. Tarkim prostitutė paprastai nejaučia jokių jausmų savo klientams. Šis vaidmuo yra labiau įgytas negu priskirtas, nes remiasi tam tikra veikla. Šios veiklos mastas griežtai apribotas mokesčių už seksą, atitinkamo dydžio atlygiu už atitinkamas paslaugas.
Sociologai nagrinėja ir vaidmens pasirinkimą. Būtina pažymėti, kad bet kuris formalus ar ne formalus vaidmuo nebutinai visiškai nulemia elgesio modelį. Individo charakteris yra svarbiausia grandis, su siejanti kitų žmonių laukimus ir individo elgesį.
Žmonės skirtingai atsiliepia į vaidmens laukimą. Jie apmąsto savo vaidmenis, susidaro savą jų suspratimą ir tik tada veikia. Tai reiškia kad tarp žmogaus elgesio ir laukiamo pagal vaidmenį elgesio yra lankstus, o ne griežtai fiksuotas ryšys.
Kai kurie sociologai (simbolinio interakcionizmo šalininkai) teigia kad sistema „laukimas-elgesys“ yra atvira, tai yra kintanti. Teigiama, kad vaidmens sąlyga apkritai mažai naudinga, jei vaidmenį traktuojame tik kaip senarijų, nuo kurio priklauso veiksmas. Gyvenime žmonės veikdami improvizuoja.
Vaidmenų Konfliktai
Keli vaidmenys sudaro vaidmenų sistema. Kadangi kiekvienas žmogus daugelyje skirtingų situaciją (šeimoje, draugų būryje, darbe, visuomenėje) vaidina vis kitokį vaidmenį, tarp vaidmenų visada kyla konfliktas. Pavyzdžiui, jei tėvas baudžia sūnų, tai motinai atrodo, kad per griežtai. Nors galima būtų laukti, kad motina parems tėvą-savo vyrą, tačiau meilė sūnui keičia motinos nuostatą.
Situacija, kai žmogus susiduria su būtinybe patenkinti dviejų ar daugiau nesudarinamų vaidmenų reikalavimus, vadinama vaidmenų konfliktu. Tai įprastas reiškinys modernioje visuomenėje. Sakysim, tėvai ir draugai reikalauja iš paauglio visai skirtingų dalykų. Dirbantys tėvai plėšomi tarp reikalavimų, kuriuos jiem kelia darbas ir savo vaikų poreikiai. Funkcionieriai biznio sferoje skirtingai elgiasi su vadovybe ir su valdiniais.
Kai kada konfliktas kyla tarp skirtingų vieno ir to paties vaidmens aspektų. Socialinės sferos darbuotojas, kaip laukiama, turi būti geranoriškas ir jautrus. Tačiau susidūrimai su biurokratais valdininkais reikalauja energingumo ir tvirtumo. Tokie prieštaringi reikalavimai neretai sukelia vaidmenų įtampą.
Elgesio būdai vaimenų konflikto sąlygomis yra skirtingi. Galimi keli tokio konflikto sušvelninimo būdai. Vienas jų - tai išskirti vienus vaidmenis kaip svarbesnius negu kiti. Dažnai modernioje visuomenėje kaip svarbesni iškririami vaidmenys, susija su darbu ir šeima. Tačiau ir tarp jų gali būti konfliktas. Dažniausiai šis prieštaravimas išsprendžiamas atskyrus darbą nuo namų.
Toks atskyrimas turi du tikslus. Pirmiausia darbo klausimai sprendžiami efektiviau ir darbas tampa našesnis. Kita vertus darbo klausimai lieka nežinomi šeimoje ir, priešingai, dauguma bendradarbių nežino, kas vyksta jų kolegų namuose. Toks išskyrimas mažina konfliktą tarp minėtų vaidmenų rinkinių.
Yra ir subtilesnių vaidmenų konflikto sušvelninimo metodų, sakysim, humoras. Kai nakty vyras pareina girtas, vargu ar yra prasmes su jo bartis, o švelnus pašiepimas padeda jį greičiau nuvaryti gultis.
Socialinės grupės
Socialinė grupė - tai dviejų ar daugiau žmonių bendrija, kuriai būdingas didesnis ar mažesnis bendrumo laipsnis ir kurios nariai nuolat sąveikauja. Socialinės grupės gali burtis pagal įvairius požymius pavyzdžiui, pagal darbą, interesus, palankumą. Kiekviena visuomenė gali būti apibūdinama kaip didelė socialinė grupė, besiskirianti nuo kitų grupių.
Pavyzdžiui, mes save identifikuojame kaip lietuvius, atskirdami nuo rusų ar kitų tautybių žmonių. Bet sociologai, nagrinėdami socialines grupes, dažnai turi galvoje mažesnes bendrauomenes, pirmiausia tokias, kuriose dauguma narių pažįsta vienas kitą ir nuolat sąveikauja.
Grupės yra iškiriamos priklausomai nuo sąveikos laipsnio ir dažnio. Terminu agregacija apibūdinamos tokios žmonių bendrijos, kurių nariai yra vienu metu vienoje vietoje, bet jų sąveikos laipsnis menkas arba sąveikos išvis nėra. Nei vienas agragacijos žmogus nepriskiria savęs tai agregacijai. Pavyzdžiui, autobuse su kitais keleiviais važiuojantis žmogus nėra socialinės važiuojančių autobusu grupės narys.
Kai kurie žmonės gali būti apibūdinami vienu pavadinimu, tačiau nepriklausyti vienai grupei. Tai , pavyzdžiui, „motinos“, „protestantai“, „katalikai“, „namų šeimininkės“, „pensininkai“ ir t.t. tokie dariniai, kur tarp individų dažniausiai nėratiesioginės sąveikos, vadinami kategorijomis.
Agregacijos žmonės gali sudaryti socialinę grupę, bet tik tuo atveju kai atsiranda tiesioginis ryšys, kuris egzistuoja ilgesnį laiką. Grupės gali būti skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė grupė - tai tipiška mažoji socialinė grupė, kurioje ryšiai yra tik asemeniniai ir tiesioginiai. Priminės grupės nariai didelę laiko dalį praleidžia kartu, veikdami kartu ir labai pažindami vienas kitą.
Svarbu ir tai kad dažnai juos sieja rūpinimasis vienas kitu, bendra gerove. Bet kurioje visuomenėje šeima yra viena iš svarbiausių pirminių grupių. Skirtingoms pirminėms grupėms būdingos skirtingos nuostatos ir elgesys. Pirminė grupė yra reikšminga savęs indentifikacijai. Jos nariai dažniausiai apibūdina save kaip „mes“.
Pirmninėje grupėje užtikrinamos vidinis komfortas ir saugumo jausmas. Jos viduje elgesys yra daug laisvesnis negu už jos ribų. Pirminėse grupėse vyrauja asmeniniai norai, jų patenkinimas, įskaitant ir finansinę, ir emocinę sferas. Savitarpio pagalba, apimanti visas gyvenimo sferas, yra daug didesnė negu antrinėse grupėse. Kadangi pirminiai ryšiai yra labai vertinami grupės nariai nelinkę kaitalioti savo santykių.
Priešingas tipas yra antrinė grupė. Tai paprastai didelė nuasmeninta grupė, kuri remiasi tam tikrais bendrais specialiais interesais ar bendra veikla. Antrinės grupės viduje žmones veikia situaciniai ryšiai, kurie vadinami antriniais ryšiais. Antrinės grupės būna daug didesnės negu pirminės. Pavyzdžiui politinės organizacijos yra antrinės grupės.
Antriniai ryšiai pasižymi daug menkesniu narių tarpusavio pažynimu ir ryšiai yra kur kas mažiau emocingi, mažiau rūpinamasi vienas kitu, rečiau yra identifikuojamasi su terminu „mes“. Tačiau negalima teigti, kad antrinė grupė nėra svarbi žmonėms. Pirminėje grupėje santykiai yra asmeniniai, o antrinėje grupėje dominuoja tikslo siekimas.
Pirminių grupių nariams palankesni socialinio pokyčio modeliai. Antrinėse grupėse svarbesni biznio reikalai. Nagrinėjant grupes sociologams rūpi grupės lyderio pozicija. Lyderis yra ta ašis, kuri suvienija grupę siekti tikslo. Lyderiai iškyla patys dėl savo asmeninių savybių. Jie atrenkami atsižvelgiant į grupės poreikius ir pretendento į lyderius tinkamumą, pirmiausia į kvalifikaciją.
Kita svarbi charakteristika - konfortiškumas yra grupės narių noras prisitaikyti prie kultūros modelių, kuriems grupė yra pritarusi pavyzdžiui, draugų grupėse konfortiškumas gali skatinti didesnį saugumo jausmą, kurį užtikrina narystė grupėje. Reikalavimas prisitaikyti būdingas ne tik pirminėms grupėms. Dažnai ir antrinėse grupėse krypsta į konformizmą.
Geresni sprendimai galimi grupėje, tačiau grupėje esama ir tam tikrų pavojų. Pirmiausia, norint įvairiapusiškai išnagrinėti problemą ir apimti įvairius aspektus, reikia pasiekti sutarimą. Žmonės dažnai vertina situacija ir priima sprendimus remdamiesi kitų nuomonę, susiformavusia grupėje, kuriai tas žmogus priklauso.
Terminas referentinė grupė apibrėžia tokią socialinę grupę, kuri individams yra etalonas vertinti įvykius ir priimti sprendimus. Šeima dažnai, o bendradarbiai kartais būna tokia grupe. Referentine grupe gali būti tiek pirminės, tiek antrinės grupės.
Dažniausia žmonės pabrėžia savo komformizmą grupės atžvilgiu, socialinės grupės poveikį atskiro nario vertinimams. Žmonės skiria savas ir priešininkų grupes. Lyties , užimtumo, šeimos ryšių pagrindu žmonės save priešpriešina kitoms grupėms pavyzdžiui, vienos mokyklos moksleiviai gali save priešpriešinti kitos mokyklos moksleiviams.
Taigi yra iškiriamos savos grupės - tai tokios socialinės grupės, su kuriomis žmonės save identifikuoja, kurioms jie yra lojalūs. Savoms grupėms priešpriešinamos priešininkų grupės - tai tokios grupės, su kuriomis žmonės savęs neidentifikuoja ir kurių atžvilgiu yra jaučiama konkurencija ar net priešiškumas.
Tyrimai rodo, kad neretai „savos“ grupės nariai nerelistiškai teigiamai vertina save pačius, o savo priešininkus neigiamai. Etnocentrizmas taip pat yra tokio vertinimo pavyzdys. Bet to, priešininkų grupės nariai yra dažnai asocialiai atstumiami būtent negatyvių stereotipų pagrindu.
Nuo grupės dydžio priklauso ryšių skaičius tarp grupės narių. Ypatingas dėmesys skiriamas mažiausiai grupei - diadai, kur yra tik du dalyviai. Pavyzdžiui vyro ir žmonos diada. Teigiama, kad tik dviejų narių socialinė grupė įgyja specifinę kokybę, palyginti su didelėmis grupėmis. Diados yra mažiausiai stabilios socialinės grupės, palyginti su didelėmis grupėmis. Taip yra todėl, kad diada remiasi vienu ryšiu. Jei nors vienas narys iš diados pasitraukia, diada išyra.
Triada - trijų narių grupė. Triada įneša naujų galimybių grupių sąveikai, ko nėra diadoje. Pavyzdžiui, du grupės nariai gali sudaryti koaliciją prieš trečią narį. Triadoje vienas narys gali atlikti tarpininko vaidmenį. Triados yra stabilesnės nei diados, nes jei vienas narys pasitraukia, grupė vis dar egzistuoja. Kadangi didėja grupės dydis, didėja ir jos stabilumas, nors tuo pačiu mažėja interakcijos intensyvumas tarp grupės narių.
Žemiau pateiktoje lentelėje galite pamatyti, kaip interesai turi esminės įtakos žmogaus karjeros kelio pasirinkimui ir kaip svarbu laiku juos atpažinti:
| Asmenybės tipas (pagal J. Holandą) | Apibūdinimas | Vertybės | Save suvokia esant | Mėgsta | Nemėgsta | Kartais gali būti |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Realistinis | Dažniausiai būna konservatyvus pažiūrų, pasižymi sveika nuovoka, mėgsta asmeninę laisvę, gamtą, yra taupus, sąžiningas. | Praktiniai įgūdžiai, konkretumas, stabilumas | Patikimu, pasikliaujančiu savimi, pastoviu, tiesiu. | Tikslus ir užduotis, kuriems įgyvendinti reikalingi įvairūs prietaisai, mechanizmai, įrenginiai. | Ilgas derybas, organizacinę veiklą, lyderio, vadovo vaidmenį, gilinimąsi į tarpasmeninius santykius, socialines situacijas, kuriose tektų atsidurti dėmesio centre. | Nedraugiškas, nekantrus, perdėm konkretus. |
| Tyrinėtojo | Vertybės: pasitikėjimas savimi, nepriklausomi, originalūs sprendimai, gilios teorinės žinios, geras išsilavinimas. | Intelektas, mokslas, teorinės žinios | Protingu, smalsiu, logišku, tiksliu, analitišku, santūriu. | Protinį, mokslinį darbą, siekiant pažinti materialaus, socialinio ar dvasinio pasaulio raidą. | Susitelkti ties detalėmis ir nematyti visumos. | Iškelti daug klausimų, pateikti daug smulkmenų ir neišdėstyti esmės. |
| Meninis | Save laiko originaliu, išraiškingu ir nepriklausomu, yra liberalių pažiūrų. | Kūrybinė raiška, intuicija, vaizduotė | Originaliu, išraiškingu ir nepriklausomu. | Spręsti problemas, pasikliaudamas intuicija ir vaizduote. | Rutiną ir prisitaikymą. | - |
| Socialinis | Vertina paslaugas kitiems, teisingumą, supratimą, betarpiškumą. | Pagalba kitiems, bendradarbiavimas, tarpusavio supratimas | Draugišku, patikimu ir padedančiu kitiems, gailestingu, dosniu, nuoširdžiu. | Dirbti su grupe, jis linkęs asmeniškai aukotis, kad įvykdytų grupės uždavinius. | Siekdamas sutarimo, kartais nepaiso darbo efektyvumo. | - |
| Verslusis | Vertybės: pasisekimas, statusas, atsakomybė, rizika. | Pasiekimai, statusas, valdžia | Ekstravertišku, entuziastingu, pasitikinčiu savimi, dominuojančiu, įtaigiu. | Inicijuoja veiklas, kurias vykdo kiti. | Smulkmenas. | Kartais gali būti nejautrus kitų nuopelnams, pamiršta svarbias detales ir neįvertina rizikos. |
| Tradicinis | Laikosi taisyklių ir elgesio normų. | Tvarka, stabilumas, efektyvumas | Atsakingu, tvarkingu, vertina ekonominius pasiekimus, valdžią. | Numato detalų veiklos planą ir jo laikosi. | - | Dėmesingi detalėms, mėgsta jas sisteminti. |
Karjeros planavimas
Apmąstysite savo interesus bei jų sąsajas su asmeninėmis savybėmis ir vertybėmis. Interesas suteikia kryptį asmenybės veiklai, padeda suvokti ir pažinti naujus dalykus.
tags: #mano #socialiniai #vaidmenys