Šiandienos medicina nuolat keičiasi, tobulėja ir atsinaujina. Kasdien stebina naujausios technologijos, pažangūs gydymo būdai, unikalūs gydytojų gebėjimai. Negalima pamiršti, kad taip pat sparčiai keičiasi ir šiuolaikinio slaugytojo vaidmuo sveikatos priežiūros sektoriuje.
Naujos Studijų Programos VU Medicinos Fakultete
Atsižvelgiant į besikeičiančius slaugos standartus ir vis didėjantį slaugos specialistų poreikį, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete startuoja naujos, modernios slaugos studijų programos bakalaurams ir magistrams. VU visada buvo, yra ir bus šalies mokslo pažangos variklis, todėl siūlo tik paklausias, kokybiškas ir ekspertų įvertintas studijas. Planuojama priimti 100 slaugos studentų (bakalaurų) ir 30 išplėstinės praktikos slaugos studentų (magistrų).
VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorė, Slaugos katedros vedėja, šių programų vadovė profesorė dr. Natalja Fatkulina teigia: „Mums yra didelė garbė pristatyti dvi visiškai naujas, drįsčiau teigti, absoliučiai unikalias kompetentingų slaugytojų rengimo studijų programas, kurios iš esmės skiriasi nuo kitų universitetų ar kolegijų panašių programų. Pirmoji - slaugos studijų programa yra skirta absolventams, svajojantiems apie slaugos bakalaurą. Antroji vadinasi „Išplėstinės praktikos slauga“, į ją kviečiami būsimieji magistrai. Baigusiems kolegijas numatomos papildomos studijos, po kurių jie taip pat galės mokytis magistrantūroje“.
Jau nuo šių mokslų metų tik VU Medicinos fakultete pagal pažangiausias moduliniu principu sudarytas programas bus rengiami pasaulinio lygio slaugytojai, turintys slaugos ir išplėstinės slaugos teorijos ir praktikos žinių, įgūdžių ir gebėjimų, gebantys tobulinti ne tik savo profesines, bet ir lyderystės bei komandinio darbo kompetencijas, besirūpinantys asmens, bendruomenės ir visos visuomenės sveikata.
Prof. N. Fatkulina pasakoja: „Mes džiaugiamės galėdami pasigirti, kad būsimiems savo studentams rengiame ir naujausias slaugos mokslo ir praktikos bazes, perkame moderniausią aparatūrą, muliažus, manekenus, atnaujiname slaugos laboratorijas. VU Santaros klinikų „Santaros“ slėnyje veiks pažangus medicinos ir slaugos simuliacijos centras“.
Taip pat skaitykite: Papildomos funkcijos slaugytojams
Pasak jos, slaugos mokslo plėtros planų yra daug, jie kuriami aktyviai bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų Europos ir pasaulio šalių. Būsimieji slaugytojai turės galimybes mokytis tarpdisciplininėse sveikatos priežiūros komandose ir įsitraukti į aukščiausio lygio mokslines veiklas. Studentams bus suteiktos platesnės praktikos galimybės valstybiniuose ir privačiuose šalies sveikatos centruose, ligoninėse, poliklinikose. Slaugos paslapčių mokys geriausi VU medicinos ir sveikatos mokslų specialistai, dėstytojai, visame pasaulyje pripažinti mokslininkai. Studentai galės tobulinti savo žinias ir kitų užsienio šalių aukštosiose mokyklose pagal mainų programas, dalyvauti bendruose projektuose. Beje, svarbi naujiena yra ta, kad tik VU slaugą studijuojantys studentai neturės laikyti praktinių įgūdžių bendrojo egzamino.
Išplėstinės Praktikos Slaugos Magistrantūra
VU labai laukia ir būsimųjų išplėstinės praktikos slaugos magistrų. Tokių specialistų vaidmuo ir svarba pasaulyje ypač išryškėjo XXI a. Tai yra susiję su dviem aktualiais sveikatos priežiūros iššūkiais: gydytojų, specialistų mažėjimu ir pacientų su kompleksiniais poreikiais didėjimu. Naujos kartos išplėstinės praktikos slaugytojų veikla ne tik gerina šalies sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bet ir leidžia taupyti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas.
Pasaulyje sparčiai populiarėjančią išplėstinės praktikos slaugos programą, kurioje yra integruotos slaugos, sveikatos ir technologijų mokslų žinios, sudaro trys specializacijų moduliai. Juos galima bus išsirinkti pirmame kurse. Tai - Pirminė sveikatos priežiūra, Anestezija ir intensyvioji terapija, Skubioji medicinos pagalba. Teorinių dalykų studentai mokysis simuliacinėje aplinkoje, praktiniai užsiėmimai vyks šalies sveikatos priežiūros įstaigose. Studijos pasibaigs magistro rašto darbu, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas gebėjimams identifikuoti ir spręsti praktikos metu iškylančias problemas.
Naujos kartos slaugos specialistai jau dabar labai laukiami sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje visame pasaulyje. Medicina ir slauga yra kilniausios žmonijos istorijoje profesijos. VU Medicinos fakultetas kviečia studijuoti slaugos mokslus tuos, kurie turi gerus bendravimo įgūdžius, neabejingi svetimam skausmui, geba valdyti emocijas, pasitiki savimi, yra atsakingi, kantrūs ir empatiški.
Bendrosios praktikos slaugytojai – vietinėms ligoninėms ar užsienio?
Slaugytojų Trūkumas ir Naujos Iniciatyvos
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pastaruoju metu pasaulyje dirba daugiau nei 7 mln. slaugytojų ir akušerių. Tai didžiausia darbo jėga sveikatos apsaugos sektoriuje. Todėl 2020 metai PSO paskelbti slaugytojų ir akušerių metais. Tačiau Europos šalyse ir ateityje prognozuojamas didėjantis slaugos specialistų trūkumas dėl augančio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus. Dabar Lietuvoje šios kilnios profesijos atstovų akivaizdžiai trūksta, jų skaičius 1000 gyventojų nesiekia ES vidurkio (ES vidurkis 2017 m.
Taip pat skaitykite: Nepanaudotos atostogos: kompensacija
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako: „Jau šiandien susiduriame su slaugytojų trūkumu, dėl to gali sutrikti tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, pacientams tenka ilgiau laukti. Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės“.
Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais. Tokiu būdu pastariesiems galės būti suteikta daugiau kompetencijų, praplečiant jų veiklos ribas: slaugytojų padėjėjus labiau įtraukiant į klinikinį darbą, jiems perduodant mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo projekte tikslinamos licencijų išdavimo, galiojimo stabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygos bei patikslinama slaugos ir akušerijos praktikos veiklų priežiūra.
Profesinės Kvalifikacijos Tobulinimas
Nuo gruodžio 1 d. įsigalioja nauja sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarka, kuri įteisina tobulinimąsi savišvietos būdu ir pripažįsta užsienyje išklausytas tobulinimosi programas bei išlaikytus egzaminus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus pensijos kaupimas
Nauja tvarka taip pat įpareigoja įstaigas dalyvauti savo specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo planavime ir finansavime bei skatina specialistus gilinti žinias ir įgūdžius, kurie svarbūs užtikrinant emocinį ir psichologinį komfortą, konfliktų prevenciją, pacientų saugą.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sako: „Pakeitimai svarbūs maždaug 70 tūkst. specialistų - visiems sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, kurių veikla yra licencijuojama ir kurie pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytą tvarką privalo tobulinti savo profesinę kvalifikaciją. Nauja tvarka siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas specialistų profesiniam augimui, tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu, o tai turės teigiamos įtakos sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų kokybei“.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatą, kad teikti švietimo paslaugas gali ne tik juridiniai asmenys, bet ir laisvasis mokytojas, nauja tvarka leidžia profesinės kvalifikacijos tobulinimą vykdyti ir fiziniams asmenims, o pažymą apie atliktą tobulinimąsi galės parengti ir pats tobulinime dalyvavęs specialistas.
Šis pakeitimas leis specialistams išbandyti naujas profesinės kvalifikacijos tobulinimo formas savišvietos būdu bei darbo vietoje: superviziją, interviziją, mentorystę, taip pat bus įskaitomas informacijos paieškai ir skaitymui elektroninėje mokslo duomenų bazėje UpToDate skirtas laikas.
Iki šiol savišvietos būdu atliktas tobulinimasis nebuvo pripažįstamas kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. savišvietos būdu gali būti įskaitoma 10 proc. viso privalomojo tobulinimosi valandų. atnaujintoje tvarkoje numatyta, kad sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistas kas penkerius metus ne mažiau kaip 10 procentų privalomojo tobulinimosi laiko turėtų skirti minėtų kompetencijų tobulinimui.
Turint omenyje tai, kad dauguma specialistų, kurių licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūra vyks artimiausiu metu, jau atliko privalomąjį profesinės kvalifikacijos tobulinimą, numatyta, kad specialistų bendrųjų (neklinikinių) kompetencijų tobulinimą patvirtinantys dokumentai bus privalomi nuo 2025 m. gegužės 1 d.
Pažymime, kad šiuo metu gydytojams specialistams, šeimos gydytojams ir odontologams galiojanti nuostata, kad profesinės kvalifikacijos tobulinimas turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. profesinės kvalifikacijos tobulinimo trukmės, apims ir kitus sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus.
Be kompetencijų, reikalingų atliekant tiesiogines funkcijas, specialistai skatinami tobulinti ir bendrąsias klinikines su profesine veikla susijusiose srityse įgytas kompetencijas, t. y. tas, kurios aktualios bendrai visoms profesinėms kvalifikacijoms (pvz., paliatyvioji medicina, antibakterinis rezistentiškumas, ekstremaliųjų situacijų valdymas, pirmoji medicinos pagalba ir pan., farmacija - ne farmacijos specialistams; kardiologija - ne gydytojams kardiologams, arba - medicina, odontologija, slauga ir pan. - farmacijos specialistams).
Taip pat teisės akte patikslintas tobulinimosi Lietuvoje ar užsienyje vertinimas valandomis, supaprastintas paskelbtų mokslinių straipsnių įskaitymas valandomis, atsisakyta skirstymo į Lietuvos ir į užsienio ar tarptautinius žurnalus, pasirenkant valandų suteikimą atsižvelgiant į žurnalo cituojamumo rodiklį (angl. Impact Factor, IF).
Siekiant atskirti veiklas, susijusias su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, nuo pedagoginės veiklos, įskaitomas tobulinimas, atliktas rengiant tobulinimo programas ir/ar praktinius užsiėmimus.
Ministro įsakymu taip pat numatyta, kad įstaigos turi pasitvirtinti specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir apmokėjimo už jį tvarką. Joje turi būti numatyti už specialistų tobulinimą įstaigoje atsakingi asmenys, jų funkcijos, atsakomybės, specialistų tobulinimo planavimas ir organizavimas einamiesiems ir ateinantiems metams, specialistų tobulinimui skirtų lėšų planavimas, tobulinime dalyvaujančių specialistų atsakomybės, specialistų vykdyto tobulinimosi apskaita ir stebėsena. Su parengta tvarka turi būti supažindinti įstaigoje dirbantys specialistai.
Iniciatyvos Anestezijos ir Intensyviosios Terapijos Srityje
Iki 2023 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos mieste susibūrė iniciatyvinė grupė anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų sritis peržiūrėti. Klaipėdos miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė doc. dr. Natalja Istomina, vyriausiasis Klaipėdos krašto chirurgas prof. Artūras Razbadauskas, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovai - direktorius Romaldas Sakalauskas ir direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė - reanimatologė Renata Paškevičiūtė, Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovai - Sveikatos mokslų fakulteto dekanė Vida Staniulienė, Slaugos katedros vedėja, lektorė Daiva Narvilienė, Slaugos katedros lektorė, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja, doktorantė Lina Šakienė, Tęstinių studijų centro vadovė Daiva Uselienė, analizavo Europos šalių (Švedijos, Norvegijos, Ispanijos ir kt.) anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kompetencijas ir veiklos sritis.
Pastebėta, kad užsienio šalyse kai kurios anestezijų rūšys, kuruojant gydytojui anesteziologui reanimatologui, yra patikėtos anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojams. Kadangi, Lietuvoje ši praktika netaikoma, nors slaugytojo profesinis statusas senokai pasikeitė, iniciatyvinė grupė suformulavo ir 2014 m. gegužės 30 d. LR Sveikatos apsaugos ministrui išsiuntė pasiūlymus dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ papildymui.
Iniciatyvinė grupė prašė informuoti, kokie sprendimai buvo priimti svarstant pateiktus siūlymus. LR Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė 2015 m. vasario 27 d. raštu informavo, kad buvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti suinteresuotųjų grupių nuostatas siūlymų atžvilgiu.
Kadangi, dėl minėtų slaugytojų funkcijų išplėtimo apklausos dalyvių (medicinos srities institucijų ir draugijų) nuomonės išsiskyrė, iniciatyvinės grupės atstovai buvo pakviesti pasiruošti motyvuotai diskusijai ir 2015 m. kovo 13 d. dalyvauti pasitarime.
Pasitarime buvo paaiškintas ir apgintas siūlymų pagrįstumas, aktualumas ir nauda Lietuvos žmonėms, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Po 1,5 val. karštų diskusijų pasitarimo dalyviai vieningai nusprendė pritarti Klaipėdos iniciatyvinės grupės pasiūlymams.
Šiuo metu kuriama darbo grupė, kuri papildys Lietuvos medicinos normą MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Normos papildymo išdavoje bus parengtos naujos kartos magistro studijų programos, orientuotos į anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo su išplėstomis funkcijomis praktinį parengimą. Jose galės studijuoti anestezijos ir itensyviosios terapijos slaugytojai, turintys ne mažesnį kaip 3 metų praktikinio darbo stažą.
Slaugos Paslaugų Prieinamumas
Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.
Kas gali gauti slaugos paslaugas?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertiškai veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Kas teikia slaugos paslaugas?
Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams.
Kas vertina slaugos paslaugų namuose poreikį ir išrašo siuntimą?
Ar pacientui yra slaugos paslaugų namuose poreikis, vertinama pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po suteiktų chirurgijos paslaugų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose. Tokiu atveju siuntimą išrašo gydytojas chirurgas, nurodydamas paciento slaugos rekomendacijas.
Kiek ir kokių slaugos paslaugų skiriama pacientui?
Jei pagal klausimyną pacientas surenka iki 19 balų, vertinama, kad ambulatorinė slauga namuose pacientui nereikalinga. Mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis, kai reikalinga laikina slauga namuose, nuo 2024 m. lapkričio nustatomas tada, kai pagal klausimyną pacientas surenka nuo 20 iki 33 balų. Surinkus nuo 34 iki 49 balų, fiksuojamas vidutinis ambulatorinės slaugos namuose poreikis ir nenuolatinės slaugos namuose reikalingumas. Kai pagal klausimyną surenkama 50 arba daugiau balų, pacientui nustatomas didelis šių paslaugų poreikis.
Tarkime, jei pagal klausimyną surenkama nuo 20 iki 33 balų, slaugos poreikis vertinamas kaip mažas (kai reikia laikinos slaugos namuose). Pacientui, turinčiam mažą ar vidutinį slaugos paslaugų poreikį (vertinama pagal užpildytą klausimyną), skiriami ne daugiau kaip 2 apsilankymai per dieną.
Jeigu pacientui skiriamos slaugos paslaugos namuose, pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. d. Skubūs vizitai įvykdomi per pirmas 24 val., o planiniai - per 1-5 d.
Kas ir kaip teikia slaugos namuose paslaugas?
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugomojo namuose.
Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo šių metų liepos 1 d. šie specialistai turės papildyti visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.
Kokios yra ambulatorinės slaugos namuose paslaugos?
Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daug skirtingų veiklų: nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar net darbinių įgūdžių lavinimo.
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas ir kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų.
Kur galiu gauti slaugos paslaugas arba kas teikia teikia paslaugas mano savivaldybėje?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Slaugos paslaugų poreikio vertinimo balai
Slaugos paslaugų poreikis vertinamas pagal surinktus balus, atsižvelgiant į klausimyno rezultatus:
| Balai | Slaugos poreikis | Apsilankymai per dieną |
|---|---|---|
| Iki 19 | Nereikalingas | - |
| 20-33 | Mažas (laikina slauga namuose) | Ne daugiau kaip 2 |
| 34-49 | Vidutinis (nenuolatinė slauga namuose) | Ne daugiau kaip 2 |
| 50 ir daugiau | Didelis | - |
tags: #papildomos #funkcijos #slaugytojams