Liepos 26 dieną į Šakių vaikų globos namus buvo atvežta mergaitė A. S. (gim. 2008 m.). Vaikų globos namų socialinė darbuotoja I. K. pastebėjo ant mergaitės kūno sumušimus. A.S. buvo pristatyta apžiūrėti Šakių medikams. Įtariamas smurtas prieš vaiką. Mergaitė po medikų apžiūros grąžinta į Vaikų globos namus.
Šis incidentas atkreipia dėmesį į opią smurto prieš vaikus problemą Lietuvoje. Deja, tai ne vienetinis atvejis. Šalį nuolat sukrečia žinios apie suaugusiųjų žiaurų smurtą patiriančius vaikus.
Kiti smurto atvejai Lietuvoje
- Liepos 27 dieną, apie 13 val., į Šakių ligoninės Priėmimo skyrių buvo pristatytas G. D. (gim. 2008 m.), gyvenantis Plieniškių kaime, Šakių seniūnijoje, jam diagnozuoti daugybiniai sumušimai su nubrozdinimais.
- Pirmąją Kalėdų dieną Vilniuje rasta sumušta moteris, kuri vėliau mirė. Įtariamasis nužudymu - moters sugyventinis, kuriam buvo nustatytas sunkus girtumas.
- Noriūnuose aštuoniolikmetis buvo mirtinai sumuštas konflikto metu.
- Jonavos rajone namuose galimai sumušta tėvų septynerių metų mergaitė.
- Rukloje 13 metų berniukas paaiškino, kad t apie 18 val. 30 min. Ruklos miestelyje, prie namo, jį ant žemės pargriovė iš matymo pažįstamas nepilnametis.
Kėdainių tragedija
Praėjusį ketvirtadienį Lietuvoje turbūt nebuvo nė vieno, kurio nesutrikdė žinia apie Kėdainiuose kraupiai sumuštą vos ketverių metų berniuką. Net ir vengiant tokių žinių, sukrėtimo išvengti buvo neįmanoma. Užteko šimtosios sekundės dalies pažvelgti į internete paplitusią sumušto vaiko nuotrauką ar perskaityti straipsnių antraštes, kad vaizdiniai galvoje nebeduotų ramybės.
Šis kraupus įvykis - mūsų visuomenės, kurios dalis esame kiekvienas, atspindys. Pirmieji apie žiauriai sumuštą vaiką sužinojo medikai. Įvykio vietoje jie pamatė pasliką, nebekvėpuojantį mažylį, mėlynėmis ir žaizdomis nusėtu kūnu.
"Atvykę medikai rado užmuštą vaiką, nes širdies darbo nebuvo. Didelėmis pastangomis vaikas buvo atgaivintas. Vaizdas buvo žiaurus. Akivaizdu, kad jis buvo mušamas ne kartą. Baisiausia tai, kad vaikas miršta dėl galvos smegenų traumos. Paskutiniai smūgiai buvo koncentruoti būtent į galvą, sužeistos galvos smegenys. Tai yra žiauru ir nepaaiškinama", - kalbėjo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas, kuris apie didelę smurto prieš vaikus problemą viešai ir garsiai kalbėjo jau ne kartą.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Berniukas buvo skubiai operuotas, tačiau milžiniškos medikų pastangos buvo bevaisės - kitą dieną vaiko gyvybė užgeso. Paaiškėjo, kad su vaiku buvusi jo 23 metų motina Monika anksčiau buvo patekusi į teisėsaugos akiratį dėl sukčiavimo, 27 metų sugyventinis Gediminas teistas du kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais.
Iš pradžių sugyventinis savo kaltę neigė, tačiau vėliau prisipažino smurtavęs prieš keturmetį. Vyras kaltę vertė ir motinai, esą ji taip pat mušė savo sūnų. Dabar monstrais praminta pora įtariama itin žiauriu bejėgiškos būklės savo šeimos nario nužudymu.
Paaiškėjo, kad egzekucija prasidėjo dar trečiadienio rytą. Motinos ir sugyventinio įsiūtį sukėlė tai, kad vos ketverių metų berniukas esą nesugebėjo tinkamai ištarti skaičių pavadinimų.
Reakcija į tragediją
Po tragiško Kėdainių įvykio Lietuvoje kilo akcija „Gedulo ir vilties savaitgalis - žvakė už kiekvieną vaiką“, per kurią žmonės savo miestuose degė žvakutes už visus nužudytus vaikus. Žvakutės degė prie savivaldybių, užsienyje - prie ambasadų, bendruomenių namuose, negalintys ten nuvykti žmonės uždegė žvakutes namuose ar darbe.
Lietuvoje daugėja smurto prieš vaikus atvejų (pokalbis studijoje)
Teisėsaugos ir socialinių tarnybų veiksmai
Kaimynai patvirtino dažnai girdėdavę iš buto sklindančius nuolatinius riksmus, barnius, girdėję ir klykiantį mušamą vaiką. Ne kartą triukšmautojams buvo kviesta ir policija, bute lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Praėjusių metų pabaigoje Kėdainių teisėsauga netgi buvo pradėjusi tyrimą dėl vaiko mušimo, tačiau vėliau jį nutraukė, taip smurtautojams vėl atrišdama rankas.
Globėjų piktnaudžiavimas teisėmis
Teismas nustatė, kad globėja net 5 metus, turėdama pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti globotinius, rūpintis jų sveikata, sudaryti saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, sistemingai piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažamečius globotinius bei jų atžvilgiu naudojo smurtą.
Moteris vaikus mušė diržu, rykšte, pagaliu, batu, ranka per galvą, sėdmenis, nugarą dėl nesisekančių mokslų, neteisingai padarytų namų ruošos darbų. Be to, nukentėjusieji buvo žeminami vadinant juos necenzūriniais, įžeidžiamais žodžiais.
Teismas, įvertinęs mažamečių nukentėjusiųjų parodymus, specialisto išvadą, ekspertizės aktus bei kitą bylos medžiagą, konstatavo, jog moteriškė padarė du apysunkius nusikaltimus. Moteris sistemingai piktnaudžiaudama globėjos teisėmis, padarė mažamečiams vaikams nesunkų sveikatos sutrikdymą: mergaitei - mišrų nerimo ir depresinį sutrikimą, berniukui - emocijų sutrikimą vaikystėje.
Globėjai skirta subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Be to, moteris įpareigota tris mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Statistika ir prevencija
Lietuva neatsikrato vaikžudžių šalies vardo. Po dar vienos suaugusiųjų žiaurų smurtą patyrusio vaiko žūties vėl prabilta apie įstatymų trūkumą, pradėtos savo pareigų neatlikusių kaltų tarnautojų ir pareigūnų paieškos. Tai jau buvo ne kartą, tačiau metų metus situacija nesikeičia - vaikų aukų sąrašas tik ilgėja.
Nors tai - nebe pirmas toks kraupus ir protu nesuvokiamas atvejis Lietuvoje, jau porą dešimtmečių nesugebama uždrausti taikyti vaikams fizines bausmes. Visai neseniai žlugo ir dar vienas toks bandymas Seime. O maži, nekalti angelėliai kenčia nuo žvėriško smurto, kol galų gale prieglobstį randa tik danguje.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė įsitikinusi, kad reikėtų griežtinti vaikų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus bei atsakomybę už smurtą prieš vaikus. Pasak jos, jeigu šeimoje, kur auga vaikai, yra nustatytas aukštas rizikos lygis, vaiko teisių apsaugos darbuotojai tokią šeimą lanko nuo 3 iki 5 kartų per savaitę.
Kaunietė Regina Overlingienė „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad šis įvykis buvo tarsi paskutinis lašas jos kantrybės taurėje. Nuo šiol Regina visiškai kitaip vertins Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiklą.
„Pasaulis eina iš proto, todėl išeitis tik viena - naudotis norvegų patirtimi. Visi mes privalome atidžiau stebėti, kaip elgiamasi su vaikais ir, kilus įtarimui, tuoj pat apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos tarnyboms, o pastarosioms turime suteikti daugiau teisių“, - diskutuodama su prie miesto savivaldybės susirinkusiais kauniečiais kalbėjo Regina.
| Rodiklis/Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Statistika | Lietuva išlieka viena iš šalių, kurioje smurtas prieš vaikus yra opi problema. |
| Teisės aktai | Reikalingas griežtesnis vaikų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų paketas bei didesnė atsakomybė už smurtą prieš vaikus. |
| Socialinių darbuotojų vizitai | Šeimos, kuriose nustatytas aukštas rizikos lygis, lankomos dažniau - nuo 3 iki 5 kartų per savaitę. |
| Visuomenės įsitraukimas | Būtina atidžiau stebėti, kaip elgiamasi su vaikais ir, kilus įtarimui, nedelsiant pranešti vaiko teisių apsaugos tarnyboms. |
| Norvegijos patirtis | Siūloma atidžiau pažvelgti į Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos "Barnevernet" veiklą. |
