Vaistai nuo psichozės - šizofrenijos ir kitų psichozių gydymo pamatas. Jų gydomasis poveikis yra gerai išnagrinėtas ir klinikiniuose tyrimuose, ir praktikoje. Deja, šie vaistai turi ir platų nepageidaujamų reakcijų spektrą, įskaitant judesių sutrikimus. Reikia pažymėti, kad naujosios kartos atipinių vaistų nuo psichozės sukeliamos nepageidaujamos reakcijos kiek retesnės.
Apmąstymai apie farmakovigilanciją ir pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas
2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. Svarbus pokytis - galimybė pacientams patiems pranešti apie jiems ar jų artimiesiems pasireiškusią nepageidaujamą reakciją. Vienas didžiausių pokyčių Farmakologinio budrumo veikloje - išplėsta nepageidaujamos reakcijos į vaistą sąvoka. Nepageidaujama reakcija yra nenorimas, neigiamas žmogaus organizmo atsakas į vaistinį preparatą. Sąvoka dabar apima ne tik leidžiama paskirtimi, normaliomis dozėmis vartojamų vaistų sukeltus kenksmingus ir nenorimus poveikius, bet ir kilusius dėl klaidingo vartojimo bei nesilaikant patvirtinto vartojimo sąlygų, įskaitant piktnaudžiavimą.
Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą turės VVKT pranešti ir kai nepageidaujama reakcija pasireiškė dėl netinkamo vaisto vartojimo, t. y., kai per klaidą vartotas ne tas vaistas, neteisingas vaisto paruošimas, klaidingas vartojimo būdas, klaidinga dozė. Taip pat buvo atnaujinta ir Pranešimo apie nepageidaujamą reakciją forma sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams. Pildant pranešimo formą, svarbu tiksliai nurodyti, kokį vaistinį preparatą pacientas vartojo, kokia nepageidaujama reakcija pasireiškė (kokia jos trukmė, pasekmės).
Taip pat svarbu nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad VVKT darbuotojai, prireikus pasitikslinti pranešime esančią informaciją, galėtų su Jumis susisiekti. Teikiant pranešimą apie ĮNR, VVKT nereikia pateikti savo asmeninių duomenų, VVKT prašo pateikti tik kontaktinę informaciją, kad reikalui esant, būtų galima susisiekti. Visi pranešime pateikti duomenys yra saugūs ir konfidencialūs.
Apie šalutinius poveikius paprastai praneša sveikatos priežiūros specialistai, todėl patariame pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, pvz., savo gydytoju ar vaistininku. Pacientai patys gali pranešti apie įtariamą šalutinį poveikį tiesiogiai, naudodamiesi įvairiais metodais, tokiais kaip internetu užpildyti nepageidaujamų reakcijų į vaistą formą arba apie tai pranešti telefonu. Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą ĮNR pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Vaistus rinkai leidžiama tiekti tik įsitikinus, kad šie yra saugūs ir veiksmingi. Tačiau būtina atminti, kad kiekvienas vaistas gali turėti nepageidaujamą šalutinį poveikį arba sukelti nepageidaujamą reakciją į vaistą. Pranešimai apie ĮNR padeda nustatyti retus, netikėtus ir kartais sunkius vaistinių preparatų nepageidaujamus poveikius.
Kasdieniniame gyvenime vaistai nėra vartojami klinikinių tyrimų sąlygomis, pacientai ne taip griežtai laikosi nurodyto režimo, skiriasi jų gyvenimo būdas, kai kurie tuo pačiu metu vartoja dar ir kitus vaistus, kartais išgeria per didelę ar per mažą vaisto dozę ar pamiršta jiems paskirtą vaistą vartoti visai. Kasdieniame gyvenime vaistus vartoja milijonai įvairaus amžiaus, skirtingos sveikatos būklės ir gyvenimo būdo pacientų.
Duomenys apie ĮNR padeda gauti naujos informacijos apie vaistų saugumą ir kartu didina visuomenės supratimą apie vartojamus vaistus. Taip pat padeda kitiems pacientams išvengti žalos ateityje, o gydytojams saugiau skirti vaistus. Remiantis duomenimis apie ĮNR, gali būti keičiami vaistų informaciniai dokumentai, į pastaruosius įtraukiant informaciją apie naujas būkles, kurių atveju vaisto vartoti negalima, taip pat įspėjant apie naujus nepageidaujamus poveikius, galimas sąveikas su kitais vaistais.
Jei nustatoma, kad dėl sukeliamo šalutinio poveikio vaisto keliama rizika yra didesnė už galimą naudą, gali būti stabdoma arba panaikinama vaisto registracija ir šis pašalinamas iš rinkos. Kiekvienas pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus prisideda prie saugesnio jų vartojimo.
Vaistų sukeltų judesių sutrikimų tipai
Vartojant dopamino receptorius blokuojančius vaistus (DRBV), gali išsivystyti įvairių nevalingų judesių. Vaistų sukelti judesių sutrikimai skirstomi į: ūminius, kurie išsivysto pradėjus vartoti DRBV (ypač blokuojantį D2 receptorius) ar padidinus vaisto dozę (distonija, parkinsonizmas, akatizija ir piktybinis neurolepsinis sindromas (PNS)); vėlyvuosius, kurie pasireiškia praėjus ≥3 mėnesiams gydymo nekintama DRBV doze, po dozės padidinimo ar gydymo nutraukimo (klasikinė diskinezija, distonija, chorėja, akatizija ir kt.).
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Psichiatrijoje vėlyvąja diskinezija (VD) ir ekstrapiramidiniais simptomais (EPS) vadinama burnos-žandų-liežuvio diskinezija (BŽLD) ar veido diskinezija, kurias sukėlė tipiniai ar atipiniai vaistai nuo psichozės (VNP). Distonija gali būti ūminė, išsivystanti po 2-5 gydymo DRBV dienų, ir lėtinė.
Vaistų sukelta distonija pasireiškia nenormalia liežuvio, kaklo, galūnių ar kūno padėtimi. Distonijai būdingi šie simptomai: pasikartojantis liežuvio iškišimas, burnos pražiojimas ir sučiaupimas ar mėšlungiškas dantų sukandimas, akių raumenų spazmai, sukeliantys akių nuokrypį (okulogirinė krizė), kreivakaklystė, sprando raumenų mėšlungio sukeltas galvos atlošimas, spazminė disfonija, o retais atvejais - švilpiantis garsas kvėpuojant, atsiradęs dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų, ir dusulys.
Vaistų sukeltas parkinsonizmas - tai ramybės tremoras, judesių sulėtėjimas ir skurdumas, raumenų rigidiškumas, stovėsenos, eisenos ir pusiausvyros sutrikimai. Idiopatinės Parkinsono ligos simptomai atitinka vaistų sukelto parkinsonizmo simptomus. Pastarieji paprastai nyksta nutraukus juos sukėlusio vaisto vartojimą, tačiau daliai pacientų išlieka ≥18 mėnesių.
Vėlyvąją diskineziją (pvz., burnos-žandų-liežuvio diskineziją) apibūdina ritmiški nevalingi veido, burnos, liežuvio ir žandikaulių judesiai (pvz., čepsėjimas, čiulpimas, liežuvio kaišiojimas, kramtymas). Liežuvio judesiai būna choreoatetoidiniai. Jeigu burnos-žandų-liežuvio diskineziją sukėlė VNP, pacientui gali pasireikšti galūnių ar liemens judesiai (pvz., dubens išstūmimas, liemens perkreipimas).
Daliai pacientų būna mišrūs judesių sutrikimai, kurie apima burnos-žandų-liežuvio diskineziją, distoniją, mioklonusą, akatiziją ir parkinsonizmą. Akatizija pasireiškia vidiniu nerimastingumu ir stereotipiniais judesiais. Pacientas negali nusėdėti vietoje, jį vargina nervingumas, noras nuolat judėti. Jis linguoja kūnu, trepsi vietoje, mindžikuoja nuo kojos ant kojos, o sėdėdamas jas sukryžiuoja ir kaitalioja. Būtina neužmiršti, kad Parkinsono liga gali prasidėti akatizija.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
PNS yra staigi ir labai sunki būklė. Jis išsivysto maždaug 0,2 proc. pacientų, gydomų terapinėmis DRBV dozėmis.
Vaistų sukeltų judesių sutrikimų paplitimas ir rizikos veiksniai
Nežinomas tikslus vaistų sukeltų judesių sutrikimų žymuo, nes kasdienėje praktikoje šiems sutrikimams skiriama per mažai dėmesio. Be to, įvertinti šį žymenį sunku dėl kitų veiksnių (pvz., trūksta diagnostinių kriterijų, pacientui skiriami vaistai, kurie paslepia simptomus). Neužmirškime, kad VNP sukeltų judėjimo sutrikimų išsivystymo pavojus siejasi su konkrečiu vaistu ir jo doze, paciento amžiumi ir jam pasireiškiančiomis ligomis.
Yra duomenų, kad judėjimo sutrikimai gydant atipiniais VNP išsivysto 19 proc., o gydant tipiniais - 42 proc. pacientų. Manoma, kad VNP sukeltų judėjimo sutrikimų rodiklis didėja, nes daugėja vaikų ir senyvų asmenų, gydomų šiais vaistais, plečiasi atipinių vaistų nuo psichozės skyrimo spektras suaugusiesiems (pvz., skiriami kaip migdomieji).
Diagnozė: kada įtarti vaistų sukeltus judesių sutrikimus
Diagnozuojant vaistų sukeltus judesių sutrikimus, reikia kuo anksčiau nustatyti jų simptomus ir ryšį tarp jų išsivystymo bei gydymo DRBV. Svarbu tiksliai žinoti apie vaistus, vartotus 3 mėnesius. Būtina pasiteirauti paciento apie atliktas chirurgines procedūras ir atliktą anesteziją.
Psichiatrijoje siekiant išvengti praleidimų, reikia atkreipti dėmesį, kad psichiatrai dažnai nepastebi vėlyvosios diskinezijos ir akatizijos, o globos namų gyventojams nenustatomas parkinsonizmas.
Gydymas ir valdymas
Geriausias vaistų sukelto judesių sutrikimo valdymas yra prevencija ir ankstyvasis simptomų nustatymas. Prieš pradėdami gydyti DRBV, įvertinkite jų skyrimo naudos ir galimos rizikos santykį.
Vaistų sukelti judesių sutrikimai gydomi mažinant vaisto dozę ar nutraukiant jo vartojimą (jei įmanoma). Rekomenduojama DRBV pakeisti vaistu, nesukeliančiu judesių sutrikimų. Dažniausiai šis procesas nėra sudėtingas, tačiau daliai pacientų (pvz., sergantiems psichikos ligomis) negalima nutraukti gydymo, nes pablogėja pagrindinės ligos simptomai; ne visada judesių sutrikimas (ypač vėlyvoji diskinezija) išnyksta nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę.
Gydytojui praktikui tenka spręsti dilemą, ar vaisto nuo psichozės naudingas poveikis psichikos būklei nusveria jų nulemtų pakenčiamų diskinezinių judesių sukeltą diskomfortą.
Medikamentiniai gydymo variantai
Yra vaistų, pavyzdžiui, rezerpinas ir tetrabenazinas (Lietuvoje neregistruotas), kurie blokuoja dopamino, noradrenalino ir serotonino reabsorbciją. Šie vaistai veiksmingiausiai gydo vėlyvąją distoniją (50-90 proc. pacientų), vėlyvąją akatiziją (apie 75 proc.). Tokie vaistai yra veiksmingiausi, kai skiriami jau nutraukus gydymą VNP. Jų veiksmingumą patvirtina klinikiniai tyrimai, bet vartojimą riboja jiems būdingos nepageidaujamos reakcijos (pvz., depresija, ortostatinė hipotenzija, parkinsonizmas).
Tetrabenazinas veikia kaip vezikulinio monoamino transporterio (VMAT2) inhibitorius. Vaistas patvirtintas Huntingtono chorėjai gydyti JAV. Jeigu gydymas minėtais aminus veikiančiais vaistais nerekomenduojamas, galima skirti dopamino agonistų, beta adrenerginius receptorius blokuojančių, anticholinerginių ir GASR (gama aminosviesto rūgšties) vaistų, aminorūgščių (leucino, izoleucino, valino), riebalų rūgščių ir vitaminų B6 ir E. Tiesa, trūksta duomenų, įrodančių jų veiksmingumą.
Botulino toksinas gali būti veiksmingas vaistų sukeltai židininei distonijai gydyti. Farmakologinio gydymo veiksmingumas neįrodytas. Kai kurie autoriai mano, kad VNP sukeltą burnos-žandų-liežuvio diskineziją galima gydyti DRBV. Tačiau taikant šį metodą judesiai yra slopinami, o ne gydomi; išsivysto rikošeto fenomenas, paūmėja simptomai. Jeigu vėlyvąją diskineziją sukėlė tipiniai VNP, rekomenduojama juos pakeisti atipiniais, ypač klozapinu.
Prevencija, gydytojo ir paciento vaidmuo
Stiprindama rinkoje esančių vaistų saugumo stebėseną, VVKT kreipiasi į gydytojus, slaugytojus, vaistininkus, pacientus bei juos vienijančias organizacijas ir prašo, pastebėjus ar patyrus ĮNR, nedelsiant apie tai pranešti. Sveikatos priežiūros specialistai, skiriantys vaistus, ypač raginami aptarti su pacientais galimus šalutinius vaistų poveikius ir būti budriais bei stebėti, ar pacientai nepatiria naujų ar retų įtariamų nepageidaujamų reakcijų.
Sveikatos priežiūros specialistai, gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vaistą atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimo apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą. Pateikiant ĮNR pranešimus, esant galimybei, svarbu pridėti ir medicininius dokumentus, kurie gali būti reikšmingi pagrindžiant įtariamos nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vaistu.
Europos vaistų agentūra pranešimų apie šalutinį poveikį negali priimti tiesiogiai iš pacientų ar vartotojų. Agentūra taip pat negali teikti individualių sveikatos priežiūros rekomendacijų ar patvirtinti, kad jūsų simptomus sukėlė jūsų vartojamas vaistas. Lietuva kartu su dar 81 valstybe dalyvauja socialinės žiniasklaidos kampanijoje „Vaistų saugumo savaitė“ (#MedSafetyWeek), kuri skirta priminti, kodėl svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vaistus (ĮNR).
Psichotropiniai vaistai ir alternatyvos - gydymo kontekstas
Yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai - gydymas psichotropiniais vaistais ir psichoterapija. Tinkamiausią gydymo metodą konkrečiu atveju parenka gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimų pobūdį, sutrikimo eigą, gyvenimo istoriją. Jeigu psichiatras padaro išvadą, kad reikalingas sutrikimo gydymas, skiriama psichotropinių vaistų arba/ir rekomenduojama psichoterapija.
Psichoterapija būtent rekomenduojama, bet ne skiriama. Šio gydymo metodo paskirti neįmanoma, būtina paciento motyvacija pokyčiams bei sugebėjimas „pažvelgti į save iš šalies“. Dažnai taikomi abu gydymo metodai - psichotropiniai vaistai kartu su psichoterapija.
| Gydymo elementas | Psichotropiniai vaistai | Psichoterapija |
|---|---|---|
| Gydymo metodo taikinys | Medžiagų apykaitos sutrikimai galvos smegenyse | Paciento bendravimo, prisitaikymo problemos, liguisti charakterio bruožai |
| Pagrindinis efektyvumą lemiantis veiksnys | Reguliarus vartojimas, gydytojo rekomendacijų laikymasis | Motyvacija, įžvalga - sugebėjimas pažvelgti į savą elgesį |
| Poveikio greitis | Skubiai veikiančių vaistų poveikis - minutės; bazinių - 2-6 savaitės | Išsikalbėjimas nuramina greitai; poveikis asmenybei - mėnesiai/ metai |
| Kontraindikacijos | Alergija, sunkios širdies ligos, nėštumas, žindymas | Reikalinga paciento motyvacija |
Apibendrinimas ir praktiniai patarimai
DRBV sukelti judesių sutrikimai būna ūminiai ir lėtiniai. Nežinomas nei tikslus vaistų sukeltų judesių sutrikimų paplitimas, nei jų patofiziologija. Daugėja atipinių VNP sukeltų judėjimo sutrikimų atvejų, nes vis dažniau jais gydomi vaikai, paaugliai ir senyvi žmonės, plečiasi jų skyrimo spektras suaugusiesiems. Diagnozuojant vaistų sukeltus judesių sutrikimus, būtina kuo anksčiau nustatyti jų simptomus ir ryšį tarp jų išsivystymo ir vaisto vartojimo.
Vaistų sukelti judesių sutrikimai gydomi mažinant vartojamo vaisto dozę ar jį nutraukiant. Trūksta įrodymų apie farmakologinio gydymo (išskyrus rezerpiną ir tetrabenaziną) veiksmingumą vaistų sukeltiems judesių sutrikimams, pabrėžiama prevencijos, ankstyvojo simptomų nustatymo ir valdymo svarba.
tags: #psichikos #nepageidaujamos #reakcijos