Pastaraisiais metais sveikatos priežiūros sektorius susiduria su iššūkiais, susijusiais su darbuotojų atlyginimais ir darbo sąlygomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugytojų atlyginimų situaciją Lietuvoje, palyginsime ją su kitomis Europos šalimis, aptarsime atlyginimų pokyčius per pastarąjį dešimtmetį ir išnagrinėsime veiksnius, turinčius įtakos slaugytojų darbo užmokesčiui.
Valstybės priimti sprendimai ir kolektyvinės sutartys
Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atlyginimai didinami ir darbo sąlygos gerinamos įgyvendinant LNSS šakos kolektyvinę sutartį, kurią Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė su devyniomis medikus atstovaujančiomis profesinių sąjungų organizacijomis. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. lapkričio 15 d. ir atnaujinta praėjusių metų spalio 18 d.
2023 m. sausio 1 d. vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc. (atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai padidės 153-165 eurų). Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų siekti apie 8 proc.
Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius didėja vidutiniškai 160-180 eurų, slaugytojų - 85-100 eurų, rezidentų - apie 160 eurų. „Toliau stipriname finansavimą sveikatos priežiūrai bei geriname darbo sąlygas mūsų medicinos darbuotojams. Tęsdami dialogą ir bendradarbiavimą su medikų bendruomene tvirtai laikysimės šios krypties, kad kiekvienas medicinos darbuotojas jaustųsi vertinamas, o darbas Lietuvos gydymo įstaigose viliotų aukščiausio lygio specialistus“, - sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Finansavimo pokyčiai ir PSDF vaidmuo
A. Pečkauskas pabrėžė, kad PSDF fondas didėja, o tuo pačiu didinami ir medikų darbo užmokesčiai. „PSDF fondas didėja 13,5 proc., tai yra virš 400 milijonų eurų. Beveik pusė to bus skiriama darbo užmokesčio augimui“, - teigė A. Pečkauskas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Seimas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios keis Valstybinės ligonių kasos (VLK) sutarčių sudarymo su gydymo įstaigomis principus. Pirmiausia sutartys dėl sveikatos priežiūros paslaugų bus sudaromos su viešojo sektoriaus gydymo įstaigomis, o privačios įstaigos sutartis su VLK galės sudaryti tik dėl tos dalies paslaugų, kurių negalės užtikrinti viešasis sektorius. Ši nauja tvarka nebus taikoma pirminei sveikatos priežiūrai.
Atlyginimų augimas slaugos ligoninėse
Tatjana Golubajeva nurodė, jog slaugytojų, dirbančių slaugos ligoninėse, atlyginimai šįmet paaugo 27 proc. „Lyginant su praeitais metais, slaugos ligoninėse slaugytojo darbo užmokestis padidėjo apie 27 procentus. Jeigu pernai buvo vidurkis šiose ligoninėse 1784 eurų už etatą „ant popieriaus“, bruto, tai šiais metais apie 2270 eurų“, - kalbėjo T. Golubajeva.
„Matome, kad tas didėjimas faktiškai vyksta per visas slaugos paslaugų eilutes. Gerokai auga lėšų suma, skiriama ambulatorinei slaugai, bet taip pat ir stacionarinei slaugai - įkainiai padidinti beveik 50 proc. praeitais metais“, - pridūrė ji.
Profesinių sąjungų ir ministerijos pozicijos
Liepos 9 dieną Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties derybose dalyvaujančios profesinės sąjungos Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išsiuntė Nesutarimo protokolą. Panašu, kad bręsta kolektyvinis ginčas dėl interesų tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinių sąjungų.
„Šiuo metu derybos pasibaigė nesutarimu. Tai yra tam tikri klausimai, kuriais sutarėme, ir tie, kur nesutarėme. Jį taip pat reikės suderinti tarpusavyje, ar vienodai įvardijami klausimai, dėl kurių šalys nesutaria. Kas laukia toliau? Greičiausiai vyks kolektyvinis ginčas“, - sakė LSADPS pirmininkė Rūta Kiršienė.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Kokių lūkesčių derybų metu turėjo slaugytojų atstovai? „Kasmet tariamasi dėl formulėje esančio minimalios mėnesinės algos dydžio, kad jisai būtų ne dvejų, trejų metų senumo. Vienas pagrindinių mūsų lūkesčių, kad jis bus paliekamas ne ankstesnių, o pernai metų“, - sakė ji.
Lietuvos slaugytojų atlyginimai tarptautiniame kontekste
EBPO duomenimis, 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis labai skyrėsi tarp Europos šalių. Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras). 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų.
EBPO 2023 metų ataskaitoje lyginama slaugytojų perkamoji galia, tai yra, kiek iš tiesų slaugytojai gali sau leisti už gaunamą algą. Lietuvos slaugytojai gyvena keturis kartus vargingiau, nei dirbantys Liuksemburge.
Atlyginimų santykis su šalies vidurkiu ir gydytojais
Slaugytojų darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis 2020 m. svyravo nuo 0,88 Lietuvoje iki 1,58 Belgijoje. Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. 2023 m. slaugytojai Lietuvoje vidutiniškai uždirbo apie 2 tūkst. eurų iki mokesčių, arba mažiau nei 1 300 eurų „į rankas“.
Grįžtant prie SAM žinutės apie per devynerius metus pakitusius medikų atlyginimus, prieš mokesčius vidutinė gydytojų alga pirmą 2025 m. ketvirtį siekė 5 345 eurus, o slaugytojų - 2 621 eurą. (2016 m. atitinkamai - 1721 ir 884 eurus.) Atmetus mokesčius, į rankas gydytojai gauna apie 3 tūkst.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ministerijos duomenimis, sveikiausias santykis tarp gydytojų ir slaugytojų algų yra universiteto ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro apie 54,5 proc. Didžiausias skirtumas - rajono ligoninėse, kur slaugytojų algos sudaro mažiau nei 40 proc. gydytojų atlyginimo.
Darbo jėgos trūkumas, emigracija ir demografiniai iššūkiai
Lietuvos medikų sąjūdis skaičiuoja, kad šiuo metu yra 2 527 slaugos specialistai, kuriems suėjo pensinis amžius - tai maždaug kas dešimtas. Per 5 metus šis skaičius išaugs dvigubai ir net daugiau - daugiau nei 6 tūkst. slaugos specialistų bus pensinio amžiaus.
„Tik trečdalis slaugytojų, baigusių (studijas - ELTA), lieka Lietuvoje. Trečdalis emigruoja į Skandinaviją ir Vokietiją, o kitas trečdalis nusėda į grožio industrijos sektorių, kur yra žymiai patrauklesnės sąlygos“, - sakė LMS pirmininkė Auristida Gerliakienė. „Daugybė jaunų žmonių renkasi išvažiuoti ten, kur atlyginimas yra tikrai didesnis ir ne puse, o kelis kartus. Tai yra patys svarbiausi rodikliai - atlyginimai ir darbo krūviai“, - pridūrė V. Jankienė.
A. Gerliakienė taip pat pastebi, kad nėra paramos slaugą norintiems studijuoti jaunuoliams, jie dažniau yra iš rajonų ir mažiau pasiturinčių šeimų. „Daugiausia slaugytojos yra per 50 metų, jaunimas į slaugą neina. Tai - sunkus darbas, labai atsakingas, kartais net pavojingas dėl galimo smurtavimo. Taip pat slaugytojai patiria daug mobingo.“
Darbo sąlygų pokyčiai ir kompetencijų plėtra
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą: praplėtė šių specialistų kompetencijas, o tai leis slaugytojų padėjėjams atlikti dalį nesudėtingų funkcijų, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik slaugytojams. Reformos numato, kad daugiau pacientų bus išleidžiami gydytis į namus, slaugytojai turės ten suteikti jiems paslaugas.
LNSS įstaigos gydytojas specialistas nuo liepos 1 d., suteikdamas mokamą paslaugą, turės galimybę pacientui išrašyti siuntimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamai paslaugai gauti.
Kokius sprendimus siūlo profesinės sąjungos ir interesų grupės
Profesinės sąjungos teigia, kad per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis, ypač viešajame sektoriuje, realiai sumažėjo, o dėl dviženklės infliacijos sukeltos pragyvenimo išlaidų krizės daugelis sunkiai apmoka sąskaitas. Jos ragina užtikrinti, kad ligonių kasų skiriamą finansavimą rekomenduotina skirti darbo užmokesčiui didinti.
Rūta Kiršienė akcentuoja, kad svarbu, jog minimalios mėnesinės algos formulė nebūtų „užkonservuota“ ir atspindėtų aktualius duomenis bei kad būtų užtikrintas finansavimas darbo užmokesčiui, atsižvelgiant į augančias kainas bei paslaugų sektoriaus įkainius.
Atlyginimų pokyčiai per dešimtmetį: tarptautinė perspektyva
Nominalus slaugytojų metinio bruto darbo užmokesčio pokytis 2010-2020 m. buvo didžiausias Islandijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo 123 proc. Kai kuriose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje (104 proc.), Estijoje (94 proc.), Čekijoje (92 proc.) ir Slovakijoje (91 proc.), per šį laikotarpį taip pat buvo užfiksuotas staigus augimas.
2010-2020 m. slaugytojų darbo užmokestis sumažėjo trijose Europos šalyse: Norvegijoje (1 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Graikijoje (16 proc.). Realiosios išraiškos pokytis rodo sumažėjimą Jungtinėje Karalystėje ir sąstingį Prancūzijoje.
Skirtingi atlyginimai pagal įstaigų tipus ir regionus
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, slaugytojų algos didžiausios GMP tarnyboje ir universiteto ligoninėse. Iš universiteto ligoninių dosniausios Kauno klinikos, likusios moka panašiai ir kiek mažiau. Trečia vieta pagal atlygio dydį tenka poliklinikoms. Rajonuose slaugytojai uždirba apie 1,2-1,3 tūkstančio eurų. Tai paaiškina, kodėl regionuose yra didesnis darbuotojų trūkumas ir mažesnės galimybės persikelti į kitas, geriau apmokamas vietas.
Lentelė: pagrindiniai atlyginimų rodikliai (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė slaugytojo alga Lietuvoje (2023, bruto) | ~2000 EUR |
| Vidutinė slaugytojo alga „į rankas“ (2023) | < 1300 EUR |
| Slaugytojų atlyginimų padidėjimas slaugos ligoninėse (šiais metais) | ~27% |
| PSDF biudžeto padidėjimas | ~13,5% |
| Slaugytojo atlyginimo ir VDU santykis (SAM duomenys) | ~1,1 |
Praktiniai iššūkiai darbe ir atlyginimų struktūra
Vyraujanti tendencija, kad vertinamas gydytojo darbas, o slaugytojas pasislepia, nėra atskiros eilutės, kur kiekvieno slaugytojo darbas būtų apmokėtas iš PSDF biudžeto. Ir tada administracija, kaip sugeba, taip tas algas dalija. „[Sakoma] sesutės, sumenkinama profesija, o slaugos darbuotoja, slaugytoja turi ir išsilavinimą, ir kelia kvalifikaciją, sudėtingesnes procedūras atlieka, slaugytojams bus priskirta daugiau funkcijų ir atsakomybių <...>. Tai nėra tik kaip aptarnaujantis personalas“, - kalbėjo O. (atstovai).
Darbo užmokestis skirtingose pareigose labai skiriasi. Tai yra bendras mėnesinis atlyginimas su priedais. Darbo užmokestis skirtingose pareigose labai skiriasi. Įmonės dydis gali turėti įtakos atlyginimo dydžiui. Didesnės įmonės paprastai turi stabilesnes pajamas ir gali sau leisti mokėti geriausiems specialistams rinkoje.
Puikūs ir siaubingi slaugos pokalbiai | Patarimai naujoms slaugytojoms
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
Profesinės sąjungos ir medikų organizacijos ragina užtikrinti stabilų finansavimą darbo užmokesčiui, peržiūrėti slaugytojų atlyginimų formulę ir užtikrinti, kad ji atspindėtų realias kainų bei paslaugų įkainių kaitas. Reikia skatinti jaunimą rinktis slaugos studijas, užtikrinant stipendijas ar kitokias paskatas, bei gerinti darbo sąlygas, kad mažėtų emigracija ir neaplenktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo.
Taip pat būtina aiškiai apibrėžti slaugytojų funkcijas ir kompensavimo mechanizmus, kad jų darbas nebūtų nuvertintas administraciniu sprendimu ir kad PSDF biudžetas realiai atspindėtų darbo sąnaudų pokyčius.
Apibendrinimas
Slaugytojų atlyginimų situacija Lietuvoje gerėja - matomas atlyginimų augimas per pastaruosius metus, didėja PSDF biudžetas ir yra vykdomos kolektyvinės sutartys. Vis dėlto šie pokyčiai ne visiškai pašalina struktūrines problemas: tarptautinis atotrūkis išlieka reikšmingas, regioninis atlyginimų skirtumas ir darbo jėgos senėjimas išlieka pagrindiniais iššūkiais. Profesinės sąjungos reikalauja tolesnio dialogo ir tvarių sprendimų, kad atlyginimai atitiktų darbo krūvius, kompetencijas ir gyvenimo kaštus.
tags: #darbo #uzmokestis #slaugos #ligonineje #2018m