Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 2012-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai - nuo 2018-ųjų. Ne išimtis bus ir 2025 m. Taigi, kiek ilgiau dėl visos ar išankstinės pensijos teks dirbti kitais metais ir kaip nuo stažo priklauso pensijos dydis?
Kodėl ilginamas pensinis amžius
„Sodros“ pensijų sistema pagrįsta pinigų perskirstymu, o ne jų kaupimu. Lėšos pensijoms gaunamos iš šiuo metu dirbančių gyventojų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje nuolat mažėjo. Ir toliau mažės, nes vaikų gimsta vis mažiau. Pavyzdžiui, 2012 m., kai buvo pradėtas ilginti pensinį amžius, mūsų šalyje gimė beveik 30 tūkst. vaikų, o pernai - tik 20,6 tūkst. Tiesa, per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą grįžta daugiau emigravusių tautiečių, taip pat imigruoja daugiau užsieniečių. Vis dėlto pensinio amžiaus gyventojų skaičius auga sparčiau. Tad dalijant „Sodros“ surinktų įmokų sumą vis didesniam skaičiui žmonių, kiekvienam iš jų tektų vis mažiau pinigų.
Kad pensininkų skaičius neaugtų taip greitai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų valstybių, buvo nuspręsta palaipsniui ilginti pensinį amžių. Taip žmonės turi ilgiau dirbti, mokėti įmokas, o profesinės karjeros pabaiga ir išmokų gavimas yra atitolinamas.
Kaip didinamas pensinis amžius
2011 m. Lietuvoje vyrų pensinis amžius buvo 62,5 metų, o moterų - 60 metų. Kiekvienais vėlesniais metais vyrų pensinis amžius buvo ilginamas 2 mėnesiais, o moterų - 4 mėnesiais. Tiek pat jis pailgės ir 2025 m. Taigi nuo kitų metų vyrų pensinis amžius bus 64 metai ir 10 mėnesių, o moterų - 64 metai ir 8 mėnesiai. Į pensiją galės išeiti vyrai, kurie gimė nuo 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d., ir moterys, gimusios nuo 1960 m. sausio 1 d. iki 1960 m. rugpjūčio 31 d. Galiausiai 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje susilygins ir pasieks 65 metus.
Tačiau kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje pensinis amžius gali būti vėl ilginamas, nes kitaip senatvės pensijos nesiektų ir trečdalio atlyginimo. Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo siūlymų keisti pensijų sistemą taip, kad pensinis amžius nebūtų toks svarbus. Apsvarstyti šiuos pasiūlymus numato ir naujos Vyriausybės programa.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Kaip ilginamas būtinasis stažas
Jeigu nuo pensinio amžiaus priklauso tai, kada žmogus įgyja teisę į senatvės pensiją, tai būtinasis stažas lemia, kokio dydžio ji bus. Ilgą laiką būtinasis stažas ir moterims, ir vyrams buvo 30 metų. Tačiau nuo 2018 m. jis kasmet ilginamas 6 mėnesiais. Šiemet būtinasis stažas yra 33 metai ir 6 mėnesiai. Nuo 2025 m. būtinasis stažas vyrams ir moterims bus 34 metai. 2026 m. jis toliau bus ilginamas, kol galiausiai 2027 m. pasieks 35 metus.
Kaip minėta, nuo kiekvieno žmogaus sukaupto socialinio draudimo pensijų stažo priklauso, kokio dydžio pensija bus skirta. Jis svarbus skaičiuojant bendrąją pensijos dalį.
Bendroji pensijos dalis ir būtinasis stažas
Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį (šiemet - 269,77 euro, kitąmet - 298,45 euro), atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį. Paprastai kalbant, jeigu žmogus turi visą būtinąjį stažą, tuomet jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Jeigu stažo yra daugiau, tuomet ir bendroji pensija didesnė.
Pavyzdžiui, kitais metais į pensiją išeina Jonas su 34 metų stažu ir Ona su 40 metų stažu. Jono pensijos bendroji dalis bus lygi bazinei pensijai, t.y. 296,45 euro, nes jo stažo ir būtinojo stažo santykis bus lygus 1 (34/34). Onos pensijos bendroji dalis bus atitinkamai didesnė ir sudarys 348,77 euro (40/34x296,45).
Iki 2022 m. galiojo taisyklė, kad, jeigu žmogaus stažas viršija minimalųjį (15 m.), bet nesiekia būtinojo, tuomet jo pensijos bendroji dalis proporcingai mažinama tokiu pačiu principu, kaip didinama turint daugiau stažo. Tačiau tuometinis Seimas nusprendė, kad trumpesnį laiką dirbę gyventojai turi gauti tiek pat pinigų, kaip ir dirbę ilgesnį laiką. Dabar įstatymas numato, kad, jeigu asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykis yra mažesnis už vienetą, laikoma, kad jis lygus vienetui. Tad, jeigu Jonas bus pradirbęs 15 metų, o Ona - 34 metus, jų bendroji pensijos dalis bus tokia pati - 296,45 euro.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Išankstinė pensija
Su pensiniu amžiumi ir būtinuoju stažu taip pat yra susijęs išankstinės pensijos skyrimas. Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama iki gyventojas sukanka senatvės pensijos amžių. Išankstinės pensijos apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys būna mažinamos 0,32 proc. už visus mėnesius, likusius iki senatvės pensijos. Jeigu žmogus nori išankstinės pensijos, bet iki pensinio amžiaus jam dar liko visi 5 metai, tuomet jo išankstinė pensija bus sumažinta 19,2 proc., palyginti su ta, kurią gautų, jeigu išeitų į pensiją jau sulaukęs pensinio amžiaus. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų 9 mėnesiai šiemet ir 41 metai kitąmet.
Pensijų kaupimas ir ateities perspektyvos
Pensijų mokėjimo tvarka nesikeičia. Dalis gyventojų, kurie pensiją gauna į namus, jas pristatys kitos bendrovės nei pernai. Nuo šių metų „Sodra“ iš savivaldybių perima šalpos pensijų mokėjimą. Šalpos pensijos skiriamos tiems gyventojams, kurie neturi teisės gauti kitų pensijų arba jų suma mažesnė už šalpos pensiją.
Pagrindinės prognozės su kaupimu: Vyriausybė ragina sustiprinti pensijų kaupimą, kad pensija būtų didesnė nei 40 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją gaus 33 proc. vidutinio atlyginimo, jei nekaups II pakopos fonduose; o dalyvaujant II pakopoje pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo.
Šiuo metu į II pakopos pensijų fondus įmokos „ant popieriaus“ sudaro 2 proc. atlyginimo, vidutiniškai po 42 Lt per mėnesį. Prasmingiausia kaupti, kuomet bent 10 proc. atlyginimo skiriama pensijai ateičiai. II pakopos fondų dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga: 2025 m. pradžioje dalyvavo apie 1,045 mln. žmonių, apie 78 proc. dirbančiųjų.
Šiuolaikinės tendencijos ir lyginimas su kitomis šalimis
Danija tapo pirmąja ES šalimi, kur pensinis amžius padidintas iki 70 metų, įgyvendinant etapais iki 2040 metų. Taip siekiama atsižvelgti į augančią vidutinę gyvenimo trukmę ir didėjantį pensijų naštos laiką. Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius kelsis iki 68 metų, o Norvegijoje jis jau dabar yra 67 metai. Prancūzijoje jis pailgintas iki 64 metų. Lietuvoje Lietuvoje 2026 metais tikimasi, kad pensinis amžius visiems susilygins iki 65 metų, o 2030 metais vidutinė senatvės pensija sieks 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Apibendrinti veiksniai, lemiantys pensijų dydį
Senatvės pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys, o jų dydį lemia: visą karjerą sukauptas stažas, bazinės pensijos dydis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir jų vertė tuo laikotarpiu, kai išeinama į pensiją. Bazinės pensijos dydis ir taško vertė kasmet indeksuojami. Taip pat svarbus minimalus darbo stažas - 15 metų - garantuojantis nesumažintą bendrąją pensijos dalį.
Šiandien Lietuvoje vidutinė senatvės pensija siekia apie 667 eurus, o vidutinis darbo užmokestis apie 1424 eurus. Dėl demografinių pokyčių ir kai kurių reformų dauguma prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje pensijų sistema reikalauja tolesnių pokyčių, įskaitant galimus toliau kylančius pensinio amžiaus reikalavimus arba didesnį kaupimą dalyvaujant II pakopos fonduose.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Duomenų įtraukimas ir ateities skaičiavimai
Šiemet per sausį-vasarį į II pakopos pensijų fondus buvo įtraukta apie 10 675 naujos sutartys, nors įmokos sumažintos; II pakopos dalyvių skaičius 2026 metų pradžioje siekė apie 1 045 546, tai apie 78 proc. dirbančiųjų. Tikslūs dydžiai priklauso nuo stažo, būtinojo stažo ir bazinės pensijos dydžio indeksacijų, kurios vyksta kasmet.