Daugelis dar nepamiršo, kokias nuoskaudas buvo sukėlęs valdžios sprendimas dirbantiems pensininkams nebeduoti visos priklausančios pensijos, o tiktai jos dalį.
Trejus metus truko dirbančio pensininko kova su įstatymų nepaisiusia valdžia. Kas žino, ar reikalai būtų pajudėję iš mirties taško, jei ne žmogaus užsispyrimas.
Ši tvarka galiojo gana ilgai, kol Konstitucinis Teismas nepripažino jos neteisėta. Kai kuriems pensininkams nusavinti pinigai buvo grąžinti, bet krizė sustabdė šiuos veiksmus, ir savo pinigų žmonės vis dar tebelaukia.
Nors kalbama apie jų grąžinimą, pažadais nusivylusieji abejoja ar vėl nebus apgauti.
Daugiau nei 10 tūkstančių litų neišmokėtos pensijos susigrąžinęs vilnietis šiandien groja pergalės maršą, tačiau kartu ir liūdi, jog Lietuvoje nėra įstatymo, kuris įpareigotų atsakyti ir pačius aukščiausiuosius.
Taip pat skaitykite: Pensijos po krizės Lietuvoje
Prieštaravo Konstitucijai
Nuo 2010 m. sausio 1 dienos įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui visiems pensininkams valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta, o dirbantiems pensininkams nurėžta du kartus - pagal atskirus Laikinojo įstatymo straipsnius.
Dirbantiems pensininkams neproporcingai sumažinta pensijos dalis praėjusių metų Konstitucinio Teismo sprendimu pripažinta prieštaraujančia aukščiausiam Lietuvos įstatymui.
„Visiems pensininkams pensijos buvo sumažintos pagal jos dydį, tačiau dirbantiems pensininkams buvo sumažinta daug labiau. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad negalima taip grubiai mažinti, kad tai turi vykti proporcingai, nesvarbu, tu dirbi ar ne, nustatyta, jog buvo pažeistas proporcingumo principas.
Šiuo atveju teismai negali taikyti tokių nuostatų, įstatymas yra antikonstitucinis“, - aiškino Kauno apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėja Rūta Norkienė.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Įrodė tiesą
2010-ųjų vasarį 66-erių dirbantis pensininkas Aleksandras M. pirmą kartą gavęs sumažintą pensiją nepagailėjo savo laiko mindant Lietuvos teismų slenksčius ir po trejų metų bylinėjimosi jam buvo grąžinta daugiau nei 10 tūkst. neišmokėtos pensijos dalies.
„Pirmą kartą sumažino proporcingai kaip ir visiems pensininkams, o antrą kartą pagal pridėtą priedą kaip dirbančiam pensininkui nurėžė dar 70 procentų. Per dvejus metus aš negavau daugiau nei 10 tūkst. litų“, - teigė Aleksandras.
Pensininkas pripažino, kad suprasti, jog čia antikonstitucinis įstatymas, buvo nesunku, mat čia kartojosi 1998-ųjų pensijų mažinimo istorija.
„Pirmą kartą man pensija buvo sumažinta 100 litų, o vėliau kaip dirbančiam pensininkui dar 500 litų. Ėjau į „Sodrą” ir reikalavau paaiškinimo, kodėl man buvo taip nurėžta pensija. Taip pat išreiškiau nuomonę, jog sumažinimas buvo neteisėtas ir prašiau pensiją atstatyti.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
„Sodra” 2010-ųjų balandį man atrašė, jog tai buvo padaryta remiantis Laikinuoju įstatymu. Tada aš parašiau pareiškimą į pirmos instancijos teismą“, - pasakojo Aleksandras.
Po metų svarstymo, pensininkas bylą pralaimėjo, tačiau rankų nenuleido. Teismui neatsakius į vyriškio argumentus, jis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir padavė prašymą peržiūrėti sprendimą.
Po kelių posėdžių Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, jog 8.1 Laikinojo įstatymo punktas galimai prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo aiškinimas buvo perduotas Konstituciniam Teismui.
Po metų 2012-ųjų vasario 6-ąją teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, jog minėtas punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Ir tik šių metų sausio mėnesį buvo priimtas nuosprendis Aleksandrui išmokėti neišmokėtos pensijos dalį. Tą patį mėnesį su teismo sprendimu pensininkui buvo išmokėta per 10 tūkst. litų.
„Mano byla yra baigta, esu patenkintas, tačiau taip pat esu ir nepatenkintas, kad tie pinigai, kuriuos aš atgavau, yra iš mokesčių mokėtojų pinigų, o ne iš tų politinių vagių, kurie priėmė tą įstatymą ir liko nenubausti“, - valdžios atsakomybės trūkumą pabrėžė pensininkas.
Pasak Aleksandro, susiklosčius tokiai situacijai savo ruožtu turėjo atsiprašyti ir Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.
„Prezidentės parašas puošia Laikinąjį įstatymą. Mano nuomone, ji turėjo bent atsiprašyti“, - apgailestavo pensininkas.
Aleksandro teigimu, žmonės buvo apvogti vidury dienos.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Pasipylė bylos
„Vakaro žinios“ jau rašė (2013 04 18), jog neišmokėtą pensijos dalį - 5800 litų taip pat pavyko prisiteisti pensininkui iš Kauno.
Teisme įrodytas pensininko A.G. prašymo pagrįstumas, lėmęs vyriškiui palankų konstitucinę teisę užtikrinantį Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, paskelbė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo A.G. skundą, ir priteisė jam neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus. Jam valstybė privalės išmokėti 5800 litų.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjos padėjėjos R.Norkienės teigimu, tokių bylų jau yra nemažai, o po šio sprendimo, tikėtina, dar padaugės.
Edvardas ŽAKARIS, Seimo narys:
Pensijos vienareikšmiškai turėjo būti mažinamos proporcingai, tai yra adekvačiai visiems, o ne vieniems daugiau, kitiems - mažiau. Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė, kad mažinant pensijas iš karto turėjo būti numatytas mechanizmas.
Kadangi buvusi Vyriausybė, gavusi konstitucinį išaiškinimą, vis tiek neparengė projekto dėl kompensavimo, žmonės ir kreipėsi. Jeigu būtų parengę iš karto viską - žmonės būtų nesikreipę.
Už atvirą Konstitucijos ne tik pažeidimą, bet ir ignoravimą turėtų asmeniškai atsakyti buvusi Vyriausybė. Deja, teisės aktuose nenumatyta, kaip ta atsakomybė turėtų atrodyti, kaip Vyriausybė ją prisiimtų.
Dabar teks atsakyti dabartiniams valdantiesiems, bet čia nieko nepakeisi. O labiausiai gaila, kad tie, kurie tai padarė, lieka švarūs. Kitaip tariant, tai puikiausias, akivaizdžiausias pavyzdys, kaip išlipti iš balos sausam.
Reikėtų įstatymiškai nustatyti, kaip už tokias kolektyvines klaidas turėtų būti atsakoma. Panašūs dalykai vyksta ne tik Seime, Vyriausybėje, bet ir savivaldybėse. Pridirba, o paskui kaltų nėra.
Taip pat apmaudu, kad šioje vietoje tylėjo ir prezidentė.
Ši situacija, taip pat valstybę labiau klampins į skolas. Tiek Vyriausybės, tiek Seimo užduotis žmones informuoti, kaip toliau vyks pensijų grąžinimas. Žmonėms reikia aiškumo.
Dabar yra ruošiami projektai, kuo ilgiau bus tempiama, tuo labiau bus kaltinama ši Vyriausybė. Nuo pirmadienio vėl bus pradėtos mokėti kompensacijos pensininkams ir neįgaliems asmenims, kurie 1995-2002 m. dirbo ir gavo ne visą pensiją.
Didelė dalis pensininkų, dirbusių 1995-2002 m. ir negavę visos pensijos, jau yra atsiėmę nepriemokas.
„2009 metais iš tos sumos buvo išmokėta 830 litų, o likusi suma dar liko.
Anot „Sodros“ vadovo, asmenys, kuriems priklauso išmokos ir kurie turi banke sąskaitą, kompensacijas pradės gauti jau pirmadienį. Tikimasi su didžiąja dalimi žmonių atsiskaityti per birželį.
„Iš 90 tūkstančių, kurie gaus nepriemokų, yra 1700, kurie yra pateikę senas neveikiančias „Snoro“ banko sąskaitas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad žinotų, kur pervesti, ir kai tik bus atnaujinta, mes iš karto pervesime pinigus per savaitę.
Tai reikia padaryti būtinai šiemet, nes tie visi pinigai bus parvedami tik šiemet. Senatvės ir invalidumo pensijų nepriemokoms prireiks daugiau kaip 260 mln. litų. Jas gaus 88 tūkst.
Šimtai pensininkų taip ir nesulaukė, kada valdžia teiksis sugrąžinti nusavintus pinigus - jie atiteks tik paveldėtojams. Birželį numatoma grąžinti neišmokėtą pensijų dalį 1995-2002 metais dirbusiems pensininkams arba jų turto paveldėtojams.
„Sodros“ Panevėžio skyriaus duomenimis, neišmokėta pensijų dalis bus grąžinama 4783 Panevėžio miesto ir rajono gyventojams.
Pasak vyriausiosios specialistės Vaivos Mockevičienės, į „Sodrą“ šiems žmonėms kreiptis nereikia, pinigai bus pervedami į jų bankų sąskaitas.
V. Vyriausioji specialistė teigia, kad 1995-2002 metais dirbusiems ir ne viso dydžio senatvės ar invalidumo pensiją gaudavusiems pensininkams likusios neišmokėtos pensijos dalies sumos numatomos išmokėti birželio mėnesį.
„Visus reikalingus duomenis „Sodra“ turi, tad žmonėms nereikia dėl to kreiptis ir teikti prašymų. Tačiau jei išmokų gavėjai, kuriems pensijos pristatomos į namus, pakeitė anksčiau pateiktą asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje ar pensijos dalis buvo pervesta į „Snoro“ banke esančią sąskaitą, jie turi pateikti prašymą pervesti likusią neišmokėtą pensijos dalį į kitą atitinkamą sąskaitą.
Tai galima padaryti ir atvykus į skyrių, ir per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą arba kredito įstaigoje, kurioje atidaroma sąskaita. Jeigu asmuo pageidauja, kad pensija ir toliau būtų mokama į namus, prašyme būtina nurodyti, kad nurodytą sąskaitą reikia taikyti tik likusiai neišmokėtai pensijos daliai“, - sako V. Mockevičienė.
Jei asmuo, kuriam buvo neišmokėta pensijos dalis, jau miręs, jam priklausančią išmoką gali atsiimti paveldėtojas. Į „Sodros“ Panevėžio skyrių jau kreipėsi 126 pensijų paveldėtojai ir užpildė prašymus, pateikė reikiamus dokumentus bei sąskaitų numerius.
Neišmokėtos pensijų dalys bus išmokamos ir iki 2008 metų sausio 1 dienos mirusių invalidumo ir senatvės pensijų gavėjų turto paveldėtojams. Pastarieji dėl mirusiajam priklausiusios pensijos dalies išmokėjimo turi kreiptis į „Sodrą“.