Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) buvo įkurta 1945 m., pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Pirminis tikslas buvo stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Jungtinės Tautos tapo ne tik globalinių pokyčių liudininkėmis, bet ir šių pokyčių skatintojomis bei daugelio taikių idėjų įkvėpėjomis ir vykdytojomis.
Jungtinės Tautos vaidina svarbų vaidmenį siekiant tarptautinio stabilumo, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo. Terminą „Jungtinės Tautos“ sugalvojo JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas. Pirmą kartą oficialiai šis terminas buvo pavartotas 1942 m. sausio 1 d. dokumente „Jungtinių Tautų Deklaracija“.
1945 m. spalio 24 d. 51 valstybė įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją, kurios pagrindinis tikslas - taikos išsaugojimas ir kolektyvinis saugumas. Šiandieną į šios tarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės - 185 šalys.
JTO valdo šeši pagrindiniai valdymo organai:
- Generalinė Asamblėja
- Saugumo Taryba
- Ekonominė ir Socialinė Taryba
- Globos Taryba
- Sekretoriatas
- Tarptautinis Teisingumo Teismas
Penki iš jų - Generalinė asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba ir Sekretoriatas - yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke. Tarptautinis Teisingumo Teismas įsikūręs Hagoje.
Taip pat skaitykite: Inovacijos socialinėje ekonomikoje
The Global Economy and the Global Goals
Generalinė Asamblėja
Generalinė Asamblėja yra pagrindinis svarstymo organas. Visos JTO narės yra atstovaujamos Generalinėje Asamblėjoje ir turi po vieną balsą. Norint priimti nutarimus svarbiausiais klausimais reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Generalinei asamblėjai suteikta teisė nagrinėti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautinę taiką ir saugumą principus, įskaitant nusiginklavimo bei ginkluotės reguliavimo principus, ir teikti su šiais principais susijusias rekomendacijas narėms arba / ir Saugumo tarybai. Pagal Chartijos 13 straipsnį Generalinė asamblėja įpareigota pradėti tyrimus ir teikti rekomendacijas, siekdama prisidėti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatindama tarptautinės teisės plėtrą bei jos kodifikavimą, remdama tarptautinį bendradarbiavimą ekonominėje, socialinėje, kultūros, švietimo bei sveikatos apsaugos srityse ir padėdama naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ir religijos.
Generalinę asamblėją sudaro visos 193 Jungtinių Tautų narės, kurioms kiekvienai gali atstovauti ne daugiau kaip penki atstovai, tačiau valstybė narė vis tiek turi tik vieną balsą. Priimant sprendimus pačiais svarbiausiais klausimais - sprendžiant tarptautinius konfliktus, priimant naujus narius, tvirtinant Jungtinių Tautų biudžetą bei taikos palaikymo pajėgų biudžetą - reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma.
Jungtinių Tautų darbą visus metus daugiausiai lemia Generalinės asamblėjos sprendimai, t. y. daugumos narių valia, išreikšta rezoliucijose.
Saugumo Taryba
Vadovaujantis JTO Chartija, pirminis Saugumo Tarybos uždavinys yra tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.
Taip pat skaitykite: Kas yra ekonominė ir socialinė sanglauda?
Saugumo tarybą sudaro 15 narių. Penkios valstybės - Kinijos Liaudies Respublika, Prancūzija, Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Kiti 10 narių yra Generalinės asamblėjos renkami dvejų metų kadencijai. Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo taryboje pakeitimus siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandieninę pasaulio politinę ir ekonominę realybę.
Tam, kad būtų priimtas sprendimas, balsuojant reikalingas mažiausiai 9 narių sutikimas. Priimant sprendimus esminiais klausimais, rezoliucija patvirtinama tik tuomet, kai nei viena valstybė, nuolatinė Saugumo tarybos narė, nepasinaudoja veto teise.
Paprastai tokiais atvejais yra siunčiami taikos palaikymo būriai, kurių tikslas būna išskirti konfliktuojančias puses ir padėti susėsti joms prie derybų stalo. Saugumo taryba gali naudoti ir kitus būdus, jeigu konfliktuojančios šalys neatsižvelgia į jos reikalavimus. Dažniausiai tai yra įvairios ekonominės sankcijos arba embargas karinei amunicijai.
Pagal JT Chartiją Saugumo Tarybai tenka pagrindinė atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Ji ragina ginčo šalis jį išspręsti taikiomis priemonėmis ir rekomenduoja susitarimo sąlygas. Kai kuriais atvejais gali leisti naudoti jėgą tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti / atkurti.
Saugumo Tarybą sudaro 15 narių:
Taip pat skaitykite: Politikos, ekonomikos ir visuomenės sąveika geografijoje
- 5 nuolatinės (Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė, JAV)
- 10 renkamų 2 m. kadencijai (Albanija, Brazilija, Ekvadoras, Gabonas, Gana, Japonija, Malta, Mozambikas, Šveicarija, JAE).
Ekonominė ir Socialinė Taryba (ECOSOC)
Ši Taryba buvo įsteigta kaip pagrindinis Jungtinių Tautų organas, skirtas koordinuoti ekonominę ir socialinę veiklą Jungtinių Tautų šeimoje. Pagrindinis Tarybos uždavinys - skatinti tarptautinę kooperaciją ir šalių vystymąsi.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Ekonominė ir socialinė taryba konsultuojasi su nevyriausybinėmis šalių organizacijomis, stiprina ryšius tarp Jungtinių Tautų ir įvairių šalių pilietinės visuomenės. Remdamasi Jungtinių Tautų Chartija, Ekonominė ir socialinė taryba konsultuojasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis su tomis pačiomis problemomis. Dažnai nevyriausybinės organizacijos turi specialios patirties ar techninių žinių, kurios yra ypač vertingos. Taryba konsultuojasi nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios suskirstytos į kategorijas.
Ekonominę ir socialinę tarybą sudaro 54 nariai, Generalinės Asamblėjos metu renkami trejų metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus, 18 narių yra perrenkami. Tarybos sesijos vyksta vieną kartą per metus po vieną mėnesį (visą liepos mėnesį) pamečiui Niujorke ir Ženevoje. Taip pat būna šaukiami ministrų lygio susirinkimai, kuriuose būna svarstomi globaliniai ekonominiai bei socialiniai klausimai. Nuo 1998 m. Taryba diskutuoja ir humanitariniais klausimais.
Pagrindinės Funkcijos ir Įgaliojimai
Pagrindinės Ekonominės ir socialinės tarybos funkcijos ir įgaliojimai yra šie: būti pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobūdžio ekonominiai ir socialiniai klausimai.
Jungtinių Tautų sistemos, kuria siekiama pažangos įgyvendinant 3 tvaraus vystymosi aspektus - ekonominį, socialinį ir aplinkos, - pagrindas. Pagrindinė platforma, skatinanti diskusijas ir novatorišką mąstymą, siekianti sutarimo dėl tolesnių veiksmų. Atsakinga už tolesnius veiksmus, susijusius su pagr. JT konferencijomis ir aukščiausiojo lygio susitikimais. Skatina darnų vystymąsi, taikias, tolerantiškas bendruomenes, teikia humanitarinę pagalbą.
Tvaraus vystymosi tikslai
Globos Taryba
Kuriant tarptautinę globos sistemą, ši Taryba buvo įsteigta siekiant užtikrinti tarptautinę globojamų teritorijų priežiūrą. Tuo metu tai buvo 11 teritorijų, kurias administravo 7 valstybės, Jungtinių Tautų narės. Bendrų pastangų dėka, iki 1994 m. šios teritorijos jau buvo užsitikrinusios savivaldą arba netgi išsikovojusios nepriklausomybę kaip atskiros valstybės arba įsijungusios į kaimyninių nepriklausomų valstybių sudėtį.
Paskutinė tarybos globota teritorija buvo Palau Ramiojo vandenyno salos (Pacific Islands), kurias administravo JAV ir kurios tapo 185-ąja valstybe, Jungtinų Tautų nare. Palau Ramiojo vandenyno saloms tapus nepriklausomoms 1994 m. lapkričio 1 d.
JT Chartija įsteigė Globos Tarybą kaip vieną iš pagrindinių JT organų ir pavedė jai prižiūrėti teritorijas, priskirtas tarptautinei globos sistemai. Tikslas - skatinti teritorijų gyventojų pažangą, laipsnišką vystymąsi, siekiant savivaldos / nepriklausomybės.
Tarptautinis Teisingumo Teismas
Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis teisminis Jungtinių Tautų organas. Jo Statutas yra sudėtinė Jungtinių Tautų Chartijos dalis. Susidedantis iš 15 teisėjų, nepriklausomai viena nuo kitos renkamų Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos, Teismas sprendžia teisminius šalių ginčus.
Negali būti dviejų teisėjų - tos pačios valstybės piliečių. Teisėjų kadencija yra devyneri metai, po kurių jie gali būti perrinkti. Šalies dalyvavimas Teisme yra savanoriškas, tačiau net jeigu šalis ir nedalyvauja teismo posėdžiuose, ji privalo vykdyti Teismo sprendimą.
Taip pat, esant reikalui, Tarptautinis Teisingumo Teismas konsultuoja Generalinę Asamblėją ir Saugumo Tarybą. Teismo jurisdikcijai priklauso visi numatyti Chartijoje arba galiojančiose sutartyse ar konvencijose klausimai, kuriuos jam pateikia valstybės.
Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje
Sekretoriatas
Sekretoriatą sudaro tarptautinis personalas, dirbantis Jungtinių Tautų būstinėse ir vietose. 2012 m. duomenimis, Sekretoriato komandą sudaro per 43000 asmenų, dirbančių visame pasaulyje (Adis Abeboje, Bankoke, Beirute, Ženevoje, Nairobyje, Santjage, Vienoje ir Niujorke).
Generalinis sekretorius yra vyriausiasis Jungtinių Tautų administracijos pareigūnas. Jis yra ir diplomatas, ir visuomenės veikėjas, ir tautų taikytojas, t. y. pasaulio bendruomenės akyse Generalinis sekretorius yra Jungtinių Tautų simbolis.
Jungtinių Tautų sekretoriaus pareigos yra įvairios kaip ir problemos, kurias sprendžia Jungtinės Tautos. Jungtinių Tautų Chartija generalinį sekretorių įgalioja atkreipti dėmesį į kiekvieną faktą, kuris, jo nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.
Veikla
Pagrindiniai Jungtinių Tautų tikslai yra:
- Palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.
- Plėtoti draugiškus tautų santykius.
- Siekti tarptautinio bendradarbiavimo.
Taikos išsaugojimas yra pats svarbiausias JTO uždavinys ir šios organizacijos veiklos prasmė. Kita vertus, šiandien taika ir saugumas nėra tik karinės konfrontacijos ir ginkluoto konflikto nebuvimas. Vis dažniau socialinės ir ekonominės realijos - skurdas ir badas tampa tautinių, regioninių ir netgi tarpvalstybinių įtampų židiniais. Todėl, norint įtvirtinti taiką, reikia visam laikui panaikinti skurdą ir garantuoti geresnį gyvenimą visiems pasaulio gyventojams.
Per visą savo istoriją Jungtinių Tautų pastangos daug kartų užkirto kelią pavojingoms situacijoms, galėjusioms sukelti karinius konfliktus, privertė konfliktuojančias šalis susėsti prie derybų stalo. Vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų tikslų - pasiekti visuotinį nusiginklavimą ir absoliutų masinio naikinimo ginklų uždraudimą.
Užkertant kelią konfliktams arba jų sprendimui taikomi įvairūs metodai. Kai kuriais atvejais siunčiamos taikos palaikymo pajėgos, stebėtojų ar tikrintojų, geros valios misijos, tarpininkai arba specialūs atstovai. Kitais atvejais skatinamos derybos bei dirbama per vadinamuosius tyliuosius diplomatijos kanalus.
Kritiniais atvejais Jungtinės Tautos į konflikto regioną siunčia taikos palaikymo pajėgas su tikslu sustabdyti konflikto gilėjimą ir įmanomą jo sprendimo būdą. Tokios operacijos gali tęstis keletą mėnesių arba metų metus.
Visuotiniam taikos išlaikymui yra būtina garantuoti pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą, šalinti socialines nelygybes, skatinti ekonomiką ir socialinę pažangą besivystančiose šalyse, kuriose skurdo, bado, neraštingumo ir ligų kamuojami gyvena du trečdaliai pasaulio žmonių.
Visos Jungtinių Tautų šeima yra sutelkusi visuotines pastangas ekonominei ir socialinei besivystančių šalių plėtrai remti. Įvairių programų dėka vyksta techninis bendradarbiavimas, inspektavimas, tyrinėjimai, tarptautinių konferencijų sušaukimai, planuojama visapusiška plėtra arba specializuotos sritys kaip pavyzdžiui, prekyba, pramonė, žemės ūkis ir pan.
| Tikslas | Veikla |
|---|---|
| Taikos palaikymas | Diplomatiniai metodai, taikos palaikymo pajėgos, derybos |
| Nusiginklavimas | Masinio naikinimo ginklų uždraudimas, konvencijos |
| Žmogaus teisės | Teisių užtikrinimas, socialinių nelygybių šalinimas |
| Ekonominė plėtra | Techninis bendradarbiavimas, tyrimai, konferencijos |
Lietuva ir Jungtinės Tautos
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva, drauge su Latvija, tapo Jungtinių Tautų narėmis kaip nepriklausomos valstybės. Būdama įkorporuota į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą, Lietuva pagrindine Jungtinių Tautų nare buvo nuo 1945 m. spalio 24 d.
Nuo 1991 m., kai Lietuva tapo savarankiška Jungtinių Tautų nare, Lietuvos Respublikos reikšmė tarptautinėje politikoje smarkiai išaugo. Lietuva remia pastangas sustiprinti Jungtinių Tautų finansinį ir administracinį pajėgumą, nukreipti daugiau Jungtinių Tautų pastangų į socialinių, ekonominių, humanitarinių bei žmogaus teisių, taikos palaikymo, taikos įvedimo ir konfliktinių prevencinių priemonių įtvirtinimo sritis.