Socialine ekonomine plėtra yra siekiama kartu skatinti ekonominį augimą ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę. Tai apima įvairias sritis - nuo verslo aplinkos formavimo iki aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės.
Ekonominės Plėtros Strategijos
Miesto plėtros ekonominė dimensija strategiškai sutelkiama į:
- Ekonominės bazės ir ekonominių gebėjimų stiprinimą.
- Naujų ekonominių galimybių sukūrimą.
- Ekonominės rizikos sumažinimą.
- Gyvenimo kokybės pagerinimą.
- Kūrybinių industrijų įnašo į ekonomiką didinimą.
Svarbu tiek skatinti verslą, tiek vilioti užsienio investuotojus. Tam reikia gerinti miesto infrastruktūrą ir verslo sąlygas. Svarbu sustiprinti gebėjimus išradingai naudoti miesto išskirtinumus naujoms verslo galimybėms sukurti.
Smulkus ir Vidutinis Verslas
Smulkus ir vidutinis verslas - dinamiškiausia, nuolat besikeičianti verslo subjektų grupė, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Greta ekonominių problemų smulkus ir vidutinis verslas sprendžia ir daugybę socialinių klausimų. Visų pirma tai nedarbo problemos, gyventojų pajamų augimas. Savivaldybė remia smulkų ir vidutinį verslą - renka ir teikia verslui aktualią informaciją, taiko mokesčių lengvatas. Savivaldybė stengiasi mažinti mokesčių našta smulkiam ir vidutiniam verslui, pasinaudodama Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta savivaldybės teise priimti sprendimus dėl šių mokesčių tarifų, deda pastangas palengvinti patalpų, žemės, komunikacijų ir kt.
Kauno smulkaus ir vidutinio verslo vystymo pagrindinės strateginės kryptys yra šios: palankių ekonominių, infrastruktūros ir kt.
Taip pat skaitykite: Skurdo mažinimas kaimo vietovėse
Miesto Įvaizdis ir Investicijos
Didėjant konkurencijai dėl užsienio investicijų pritraukimo, formuojant palankią nuomonę apie miestą tiek viešajame, tiek verslo sektoriuose užsienyje ir stengiantis pritraukti turistus, labai svarbu, kad miestas taptų patrauklus ir kuo plačiau žinomas, o tam padėtų tinkamai suformuotas ir pateiktas miesto įvaizdis.
Socialinis Aspektas ir Solidarumas
Gamybos ir verslo vertinimas tik pelno bei konkurencijos požiūriu yra rizikingas. Ekonominė pažanga pirmiausia turi tarnauti žmogui. Bažnyčios socialinis mokymas teigia, jog bendrasis gėris kuriamas tada, kai visuomenė vadovaujasi nuostata, vadinama solidarumu. Solidarus žmogus neapsiriboja vien rūpinimusi savimi, jis išmoksta dalytis, dovanoti. Socialinės rinkos ekonomika reikalauja valdžios, taip pat ir vietinės, socialinio jautrumo ir atsakomybės, daro visuomenę labiau solidarią, bet nesumažina aktyvumo versle ir darbo rinkoje.
Brother ir žiedinė ekonomika
Žiedinė Ekonomika ir Aplinkosauga
Žiedine ekonomika siekiama kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą.
Šiuo metu pasaulyje įsitvirtinusi linijinė ekonomika, kurios modelis „imk - gamink - išmesk“. Žiedinė ekonomika - tai galimybė spręsti globalias klimato kaitos problemas. Šia tema siekiama, kad mokiniai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą tausojant mūsų gamtą (aplinkosaugos tikslas). Skirtų sąvokas žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, tvarus vartojimas, rūšiavimas ir pan. Įvardintų sėkmingus žiedinės ekonomikos pavyzdžius ir naudą gamtai bei žmogui.
Svarbu diskutuoti apie gamtos saugojimą, paaiškinti, kodėl svarbu racionaliai vartoti išteklius, apibūdinti antrinių žaliavų perdirbimo svarbą ir pateikti konkrečių pavyzdžių. Taip pat svarbu remiantis informacija vertinti priemones, taikomas mažinant plastiko gamybą ir naudojimą. Būtina argumentuotai siūlyti, kaip mažinti vartojimo apimtis, vengti vienkartinių daiktų, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinė Ekonomika ir Inovacijos
Nuo 20 a. Spalio 30 d. įvyko pirmoji Socialinės ekonomikos diena, subūrusi socialinių verslų atstovus, inovacijų kūrėjus ir politikos formuotojus. Dalyviai, susirinkę iš visos Lietuvos, diskutavo apie tvaresnės ekonomikos kūrimą ir gerąsias praktikas, kūrė naujas partnerystes.
Socialinis verslas yra svarbi ekonomikos dalis, nes jungia inovacijas ir socialinę atsakomybę. Tokie renginiai kaip Socialinės ekonomikos diena parodo, kad bendruomenę jungia ne tik iššūkiai, bet ir bendras tikslas - toliau kurti prasmingus pokyčius. Renginio metu skambėjo įkvepiantys pranešimai apie socialinės ekonomikos plėtrą, finansinių instrumentų vaidmenį ir inovacijų poveikį bendruomenėms.
Pažangios technologijos ir inovacijos yra svarbus veiksnys, kuris padeda įgyvendinti tvaraus ir protingo vystymosi tikslus visame pasaulyje.
Darnus Vystymasis ir Žmonių Gerovė
Pasaulis be skurdo ir bado - tikslas, kad visi žmonės turėtų galimybę tenkinti savo pagrindinius poreikius: maisto, vandens, būsto, švietimo, sveikatos priežiūros. Skurdo ir bado mažinimas apima įvairius veiksmus ir programas, pavyzdžiui, maisto saugumo užtikrinimą, švietimo ir sveikatos prieinamumo gerinimą, darbo vietų kūrimą, socialinių pašalpų teikimą ir kt. Ši veikla apima tiek skurdo ir bado mažinimą besivystančiose šalyse, tiek socialines programas ir paramą pažeidžiamoms visuomenės grupėms ir skurdžioms šeimoms turtingesnėse šalyse.
Svarbu įvardinti darnaus vystymosi priemones, užtikrinančias žmonių gerovę dabar ir ateityje. Taip pat svarbu suprasti, jog žmonių gyvenimo sąlygos yra įvairios ir ne visada kokybiškos, kas yra kokybiško gyvenimo rodikliai ir kaip jie tarpusavyje susiję.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinė Infrastruktūra ir Gyvenimo Kokybė
Socialinės infrastruktūros plėtra ir efektyvus funkcionavimas, prieinamumas gyventojams yra vienas svarbiausių veiksnių, gerinančių gyvenimo lygį ir kokybę. Socialinė infrastruktūra sudaro sąlygas žmonių sveikatai, kūrybiniam ir darbo potencialui išsaugoti ir pagerinti, fiziškai ir intelektualiai išsivysčiusiems, socialiai aktyviems žmonėms ugdyti, didina darbo jėgos išsilavinimo ir kvalifikacijos lygį, šalies žmogiškąjį kapitalą, todėl jos plėtrą daugiausia finansuoja valstybė ir savivaldybės.
Dirbtinis Intelektas ir Socialinė Ekonominė Plėtra
Dirbtinis intelektas (DI) ir mašininis mokymasis (MM) tampa vis svarbesniais socialinės ekonominės plėtros veiksniais. Svarbu susipažinti su DI sąvoka, raidos istorija, taikymo pavyzdžiais, tokiais kaip balso ir rašto atpažinimas, vaizdo stebėjimas, paieškos ir vertimo sistemos, autonomiškai valdomos mašinos, savaime besimokančios sistemos, virtualiaisiais konsultantais ir kt.
Nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymai duomenims klasifikuoti, atpažinti ir prognozuoti. Aptariamos sprendimų medžio, dirbtinio neuroninio tinklo ir kitos naujausios dirbtinio intelekto technologijos. Taip pat būtina aptarti DI teikiamus privalumus ir galimus pavojus.
| Sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Duomenų klasifikavimas | Gėlių klasifikavimas naudojant "Iris" duomenų rinkinį |
| Duomenų atpažinimas | Tekstų analizė, kalbos, veido atpažinimas |
| Prognozavimas | Oro temperatūros prognozavimas |