Jau daugiau kaip 40 metų socialinės teisės yra Europos struktūros dalis ir vienas iš pamatinių Europos kūrimo ramsčių. Socialinės teisės, išreikštos teisinėmis ir kitomis priemonėmis, nusakomos kaip nuostatos, būtinos žmonių socialiniams poreikiams tenkinti ir socialinei sanglaudai bei solidarumui didinti.
Ekonominė ir socialinė sanglauda - tai terminas, apibūdinantis procesus, kurie skatina socialinę lygybę ir ekonominį stabilumą visuomenėje. Šis terminas dažnai taikomas kalbant apie Europos Sąjungos politiką, kurioje akcentuojama socialinė integracija ir ekonominė pusiausvyra tarp valstybių narių. Lietuvių kalboje šis terminas dažnai naudojamas diskusijose apie regioninę plėtrą, darbo rinkos politiką ir socialinę paramą. Jo supratimas ir taikymas gali padėti geriau analizuoti ir vertinti įvairių politinių sprendimų poveikį visuomenei.
Net politiniuose dokumentuose socialinė sanglauda dažniausiai apibrėžiama labai miglotai, dėl socialinės sanglaudos apibrėžimo nesutaria ir mokslininkai. Straipsnyje glaustai apžvelgiama socialinės sanglaudos sampratos interpretacijų įvairovė ir išryškinami tie aspektai, kurie tinkami sociologinei sąvokos interpretacijai daugialypiame politiniame, ekonominiame ir socialiniame kontekste. Straipsnyje taip pat aptariami kokybiniai socialinės sanglaudos dėmenys bei galimybės juos taikyti tiriant Lietuvos socialinį ir ekonominį kontekstą.
Socialinė sanglauda susijusi su socialine integracija ir socialiniu solidarumu, jai būdinga demokratija, nuomonių pliuralizmas, nėra socialinės atskirties, nelygybės. Socialinė sanglauda grindžiama socialinių vertybių bendrumu, pasitikėjimu, glaudžiais socialiniais ryšiais, tapatumu ir tapatinimusi su vieta.
Ekonominė ir socialinė sanglauda - tai viena iš svarbiausių Europos Sąjungos strategijų, kurios tikslas yra sumažinti skirtumus tarp regionų, skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.
Taip pat skaitykite: Inovacijos socialinėje ekonomikoje
ES sanglaudos politikos įgyvendinimo pradžia laikoma 1988, kai buvo atlikta pirmoji svarbi struktūrinės politikos reforma, po kurios sanglaudos politika pradėta formuoti nebe nacionaliniu, o ES lygiu. 1992 Maastrichto sutartimi ekonominė reabilitacija ir socialinė sanglauda įtvirtinta kaip ES vienas pagrindinių tikslų, įkurtas Sanglaudos fondas. Vėliau įkurtas Europos socialinės sanglaudos komitetas. Pabrėžiama, kad socialinė sanglauda yra konkurencingos ir žiniomis pagrįstos ekonomikos pagrindas, socialinę sanglaudą garantuoja užimtumo skatinimas, konkurencingumas, išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijų plėtrai didinimas, aplinkosaugos įsipareigojimai.
Sanglaudos fondas įkurtas 1994 metais, jo tikslas - stiprinti Europos Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, skatinant darnų vystymąsi. Parama skiriama valstybėms, kurių bendrasis nacionalinis produktas (BNP) vienam gyventojui yra mažesnis nei 90 proc. 2021-2027 metų laikotarpiu finansinė parama yra skirta 15 valstybėms, įskaitant Lietuvą. Šiam laikotarpiui Sanglaudos fondui numatyta 42,6 mlrd.
Pažvelkime į skaičius. 2000-2006 m. Sanglaudos fondas Lietuvai skyrė 825,9 mln. eurų, 2007-2013 m. - 2,305,2 mln. eurų, 2014-2020 m. - 2,049 mln. eurų. 2021-2027 m. planuojama skirti 1,469 mlrd. eurų. Tačiau kalbama ne tik apie Lietuvą. Per 30 metų Sanglaudos fondas investavo 179 mlrd. eurų į ES šalių ekonomiką.
Lietuva jau dabar žengia keliu, kuriuo einant netrukus galime tapti viena iš donoro šalių, prisidedančių prie mažiau išsivysčiusių regionų vystymo.
Šiandienos iššūkis politikams - rasti būdą greitai besikeičiančių technologijų aplinkoje užtikrinti Europos turinio įvairovę bei jo prieinamumą, išsaugoti Europos žiniasklaidos įvairovę ir kokybę.
Taip pat skaitykite: Politikos, ekonomikos ir visuomenės sąveika geografijoje
Europos Sąjungos (ES) finansavimo galimybių portalas siūlo daugybę atvirų kvietimų projektų paraiškoms teikti. Šie projektai apima įvairias sritis - nuo mokslo ir inovacijų iki infrastruktūros bei švietimo. Analizuojant paskutinius ES kvietimus teikti paraiškas, matyti aiškios tendencijos: aktyviausios šalys yra tokios, kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Italija bei Ispanija. Šios valstybės išnaudoja tiek tiesioginio finansavimo programas, kaip „Horizontas Europa“, „Erasmus+“, tiek regioninius fondus, tokius kaip Sanglaudos fondas. Lietuva, kaip ES narė, turi visas galimybes prisijungti prie šių programų. Tačiau dažnai šios galimybės lieka neišnaudotos dėl informacijos trūkumo, nepakankamo pasirengimo ar menko bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais.
Faktas: 37 proc. Transporto infrastruktūros modernizacija: Fondo lėšomis buvo finansuojami pagrindinių kelių, pavyzdžiui, „Via Baltica“ magistralės modernizavimas.
Sanglaudos politika nėra vien tik skaičiai ir statistika - tai įrankis, kuris padeda valstybėms ne tik išspręsti problemas, bet ir tapti globalių pokyčių dalimi.
Ir nepamirškime apie tai, kad sanglaudos politika - tai solidarumo pamatas, kuris vienija Europą, kuria stipresnę ekonomiką ir suteikia galimybę kiekvienam regionui siekti geresnės ateities.
ES Sanglaudos fondas 2021-2027 m. laikotarpiui:
Taip pat skaitykite: Rajono padėties analizė
| Šalis | Finansavimas (mlrd. eurų) |
|---|---|
| Lietuva | 1,469 |
| Visos 15 valstybių | 42,6 |
ES kultūros ir kūrybos sektorių ekonominė vertė akivaizdi: juose sukuriama 3,3 proc. BVP ir dirba 6,7 mln. darbuotojų. Skaičiai ne mažiau svarbūs kalbant apie madą ir prabangos prekių pramonę - sritis, kurios iš esmės grindžiamos kultūros ir kūrybos sektorių indėliu. Šiose dviejose pramonės šakose sukuriama po 3 proc. ES BVP ir dirba atitinkamai 5 ir 1 mln. žmonių. 2008-2011 m.
Europos Sąjunga šiandien yra pilna galimybių, o Lietuvai - tai šansas žengti į priekį, investuojant į inovacijas, mokslą bei technologijas.
