Lietuvoje smarkiai mažėja nepilnamečių mamų. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Daina Urbonaitienė, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurios turi tėvus, tiek pagimdžiusių nepilnamečių, kurioms skirta globa, skaičius mažėja. „2009 m. turime visu 100 mažiau pagimdžiusių nepilnamečių palyginti su 2008-aisiais. Jeigu 2008 m. Vis dėlto, kaip lrt.lt informavo Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė, pastaraisiais metais tuokiasi vis mažiau nepilnamečių. Statistiniai duomenys rodo, jog didžioji dalis santykius įregistravusių nepilnamečių - merginos.
Be to, skirtingai nei įprasta manyti, nepilnametės, kurios augo be tėvų, tesudaro tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių, pastebi lrt.lt pašnekovai. Taip pat pažymima, jog pastaraisiais metais daugėja globos namuose pagalbos ieškančių pilnametystės sulaukusių jaunų mamų, kurios esą augo pilnose ir tvarkingose šeimose.
Institucinė parama jaunoms mamoms ir socialinės atskirties mažinimas
Šių metų liepos mėnesį Vilniuje pradėjo veikti pirmieji Lietuvoje be tėvų globos likusių nepilnamečių mamų globos namai „Užuovėja“. Jie buvo atidaryti siekiant kiek galima labiau sumažinti vaikų iki 3 metų skaičių, kurie patenka į globos įstaigas, t.y, kad kuo daugiau vaikų augtų su savo mamomis. „Užuovėjoje“ gali apsigyventi tos nepilnametės, kurios pačios nori auginti savo vaikus, tačiau neturi galimybių ir vietos, kur gyventi. Iš viso globos namuose „Užuovėja“ vienu metu gali glaustis 15 nepilnamečių mamų su savo atžalomis. Jos čia ne tik apgyvendinamos - jaunosioms mamoms nereikia pergyventi dėl maitinimo išlaidų, joms suteikiamos švietimo, vaiko priežiūros bei medicinos paslaugos. Šiuose globos namuose nepilnametė mama gali gyventi, kol jai sukanka 21 metai.
„Tyrimas parodė, kad Lietuvoje tokios įstaigos reikia. Iš to tyrimo buvo matyti, kad 14 proc. pagimdžiusių nepilnamečių buvo atskiriamos nuo savo kūdikių. Ir atskiriamos buvo tiek šeimose, kuriose augo, tiek globos institucijose, bet vis dėlto dažniau vaikelis būdavo atskiriamas nuo globos institucijoje augančios mamos. Pagrindinės kūdikių atskyrimo nuo motinų priežastys buvo dvi. Pirmoji - vaikų globos namai neturi sąlygų, kad kūdikis galėtų augti kartu su savo mama. Antroji priežastis - daugiau psichologinė. Vaikų globos namuose esant mamai su kūdikiu atsirasdavo negatyvus kitų vaikų požiūris, kad štai jai sudaromos išskirtinės sąlygos, gal ir mums taip reikia padaryti, apie mus daugiau šokinės“, - pasakojo D. Urbonaitienė.
Fox.lt remia SOS vaiku kaima
Šių metų liepos mėnesį Vilniuje atidarytų pirmųjų Lietuvoje nepilnamečių mamų globos namų „Užuovėja“ direktorė Žana Aleksienė sako sulaukianti skambučių iš visos Lietuvos. Jaunosios mamos arba dar tik būsimos mamos atvažiuoja apžiūrėti gyvenamųjų patalpų, pasikalbėti. Anot Ž. Aleksienės, ateityje bus užpildytos visos laisvos gyvenamosios vietos. Nepilnamečių mamų globos namų vadovės teigimu, aplinkinių požiūris į nepilnametes motinas tikrai pozityvus. „Maitinimui, šildymui užtenka, patalpos gražios ir visai kitai priežiūrai lėšų tikrai užtenka. Vienintelis dalykas, dėl kurio tenka „susispausti“, yra rūbai, bet irgi negalime labai skųstis - bendruomenė labai objektyviai vertina mūsų poreikius ir suneša rūbelių. Ištiesta ranka tikrai nevaikštome, labai dažnai bendruomenė atsiliepia, savanorių labai daug.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pagalba vienišoms mamoms
Kaip pastebi „Užuovėjos“ direktorė, ir pačios įstaigoje gyvenančios mamos jaučiasi komfortabiliai. „Tikrai labai puiki iniciatyva įsteigti šituos namus, mamos jaučiasi daug saugiau. Savo akimis matau, kaip auga vaikučiai, mamos meilės apsupti, prieraišumas mamai tikrai vystosi. Anksčiau tokiais atvejais vaikai būdavo atskiriami nuo mamų, nes nebūdavo sąlygų juos auginti - šiai dienai šie globos namai, saugi psichologinė aplinka tapo išeitimi. Nė viena motina nenori atiduoti vaiko, myli, saugoja, globoja ir labai bijo, kad, neduok Dieve, niekas iš jos to kūdikėlio neatimtų“, - kalbėjo Ž.
Lrt.lt kalbinta globos namuose „Užuovėja“ gyvenanti nepilnametė mama nedaugžodžiavo. 2 mėnesių mažylį auginanti 17-metė prisipažino, kad jeigu ne globos įstaiga, kurioje dabar ji gyvena, šiandien ji nematytų, kaip auga jos vaikas - jis būtų buvęs paimtas į kūdikių namus.
Jaunų mamų socialinių įgūdžių profilis: tyrimų duomenys
Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui, ypač vaikams ir paaugliams. Jie padeda bendrauti, užmegzti draugystes, spręsti konfliktus ir sėkmingai funkcionuoti visuomenėje. Mažinant globos namuose gyvenančių vaikų socialinę atskirtį ir padedant jiems sėkmingai adaptuotis socialinėje aplinkoje, svarbu ugdyti jų socialinius įgūdžius. Susiformavę įgūdžiai padeda užtikrinti žmogaus būties kokybę. Vadinasi, socialinių įgūdžių ugdymas išplėtotų asmens socialinio funkcionavimo galias, padidintų jo potencines galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
Šio straipsnio tikslas - atskleisti vaikų, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, socialinių įgūdžių ypatumus. Pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į percepcinius, komunikacinius, interakcinius, veiklos organizavimo, veiklos rezultatų vertinimo ir dalyvavimo grupės veikloje įgūdžius. Taikytas faktorinės analizės pagrindinių komponenčių metodas. Atlikta faktorinė analizė patvirtino pasirinktų įgūdžių reikšmingumą.
Nustatyta, kad vaikų, gyvenančių globos namuose percepciniai, komunikaciniai, interakciniai įgūdžiai menkesni nei vaikų, gyvenančių pilnose šeimose. Be to, abiejų grupių vaikų percepciniai įgūdžiai menkesni nei interakciniai ir komunikaciniai. Tuo tarpu komunikaciniai įgūdžiai geresni nei percepciniai ir interakciniai. Abiejų tiriamųjų grupių vaikų veiklos organizavimo ir dalyvavimo grupės veikloje įgūdžiai geresni nei veiklos rezultatų vertinimo, dalyvavimo grupės veikloje įgūdžiai geresni nei veiklos organizavimo ir veiklos rezultatų vertinimo. Globos namų vaikų veiklos organizavimo, veiklos rezultatų vertinimo ir darbo grupėje įgūdžiai menkesni nei pilnose šeimose gyvenančių vaikų.
Taip pat skaitykite: Integracija į visuomenę
Tyrimų santraukos ir tarptautinis kontekstas
The analysis of factors has validated the importance of these skills. The data of the research shows that the perception, communication and interaction skills of children in residential care are worse than those of children living with two parents; the perception skills of children of both groups are worse than communication and interaction skills, and communication skills are better than interaction and perception skills. The data shows that children of both groups are more successful at the skills in the area of activity organization and cooperation than at the skills in the area of result evaluation. However, the cooperation skills of children of both groups are better than skills of activity organization and result evaluation.
Programos ir metodikos socialinių įgūdžių stiprinimui
Programos tikslas - išmokyti vaikus ir paauglius efektyviai bendrauti, suprasti savo ir kitų jausmus, spręsti problemas ir konfliktus bei pasitikėti savimi. Mokymų metu remiamasi patyriminio ugdymo metodika. Pasak Deltuvos (2008), tai yra mokymosi procesas, vykstantis per asmeninę patirtį, kai žmogus įgyja žinių, lavina įgūdžius ir formuoja vertybes. Ši programa grindžiama patyriminio ugdymo metodika, kurios pagrindiniai principai yra šie: Kiekvienas asmuo patiria ir suvokia pasaulį individualiai - niekas negali matyti jo visiškai taip pat, kaip kitas. Todėl pažinimas tampa turtingesnis, kai dalijamės savo asmeninėmis patirtimis ir supratimu. Dėl savo subjektyvaus požiūrio kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi absoliučią laisvę - jokia situacija negali atimti jo teisės rinktis ar priimti sprendimus. Todėl patyriminis ugdymas akcentuoja dalyvių galimybę patiems atrasti jiems reikšmingas išvadas ir sprendimus. Jokia patirtis savaime nėra nei gera, nei bloga - jos reikšmė priklauso nuo žmogaus interpretacijos. Asmenybė grindžiama kūrybine jėga, leidžiančia žmonėms savarankiškai tobulėti, kurti geresnius bendradarbiavimo ir gyvenimo būdus. Pagrindinis patyriminio ugdymo bruožas - dalyvis traktuojamas ne kaip pasyvus mokymo objektas, o kaip aktyvus mokymosi subjektas. Seminarų vadovai atsakingi už mokymosi proceso organizavimą, o dalyviai - už savo mokymosi rezultatus, atradimus ir išvadas.
Taikomi metodai: savianalizės užduotys, motyvuojantys pokalbiai, praktiniai uždaviniai, diskusijos, komandiniai žaidimai, istorijų pasakojimas, interpretacinių kortelių ir situacijų analizė, minčių lietus, dailės terapijos technikos. Patyriminio metodo dėka yra sukuriama saugi aplinka, kuri skatina aktyviu ieškoti naujų sprendimų, elgesio būdų, taip pat padeda išsiketi aktualius tikslus ir įgalina jų siekti. Šio metodo dėka dalyviai įgyja naujų įgūdžių ir išmoksta prisiimti atsakomybę kasdieniame gyvenime (Gurova, Godvadas, 2015). Šio metodo dėka gerėja: Savęs priėmimas (gebėjimas suvokti, kad esi vertingas toks, koks esi, be būtinybės siekti tobulumo).
Teminės programos ir amžiaus grupės
Kviečiame į 10-ies susitikimų programą 5-6 bei 7-10 ir 11-15 metų amžiaus vaikams. SKELBIAME registraciją į EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo programas Vilniuje ir Kaune! 10-ies užsiėmimų soc. įgūdžių ir emocinio intelekto lavinimo programa 7-10 m. SKELBIAME registraciją į atnaujintas EMOCINIO INTELEKTO IR SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ lavinimo bei PASITIKĖJIMO SAVIMI STIPRINIMO programas Vilniuje ir Kaune! „JAUSTI LEGALU” - edukacija skirta plėsti jausmų žodyną, mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo bei kitų jausmus, formuoti tinkamas nuostatas apie jausmus. Edukacijoje mokiniai kurs klasės jausmų žodyną (kuris liks klasėje), mokysis atpažinki kitų jausmus ir praktiškai išsakyti savuosius.
Jaunų mamų skaičiaus mažėjimo veiksniai: švietimas ir kontracepcija
„Mus pasiekė moderni kontracepcija. Visiškai aišku, kad jaunos merginos turi galimybę ir naudojasi tuo. Nebesame tokie, kurie vos paminėjus kontraceptikus - susigūžtų. Galime pažiūrėti į abortų statistiką. Jų smarkiai mažėja. Ir tai vėl ta pati priežastis - modernių kontraceptinių priemonių naudojimas“, - nepilnamečių mamų bei santuokų su nepilnamečiais asmenimis skaičiaus mažėjimą aiškino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja demografė Vladislava Stankūnienė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė mano, jog džiuginanti statistika didele dalimi yra lytinio švietimo mokyklose ir kitose jaunimui skirtose įstaigose pasekmė.
Taip pat skaitykite: Parama vienišoms mamoms Lietuvoje
Nepilnamečių mamų šeiminis statusas ir partnerystės
Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. šalyje buvo 200 susituokusių nepilnamečių (11 vyrų, 189 moterys), 2007 m. - 205 (11 vyrų, 194 moterys), 2008 m. - 203 (9 vyrai, 194 moterys), tuo metu 2009 m. D. Urbonaitienės teigimu, 2009 m. atliktas tyrimas parodė, jog iš pagimdžiusių nepilnamečių apie 17 proc. vaikus augina vienos, t. y. „Tai galime pasakyti, kad vis dėlto dažniau yra tėvelis, kad jis padeda nepilnametei mamai auginti judviejų atžalą“, - pažymėjo D. Urbonaitienė.
| Rodiklis | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 |
|---|---|---|---|---|
| Susituokusių nepilnamečių skaičius (viso) | 200 | 205 | 203 | - |
| Merginų dalis tarp susituokusių nepilnamečių | 189 | 194 | 194 | - |
| Nepilnamečių mamų, auginančių vienos, dalis | - | - | - | ~17% |
| Nepilnamečių mamų, užaugusių be tėvų, dalis | - | - | - | 2,8% |
Socialinių įgūdžių mokymo technologijos ASS kontekste: pamokos jaunų mamų programoms
Socialiniai įgūdžiai ir jų svarba: kaip mokyti, kada mokyti ir kaip pagelbėti autistiškam vaikui įgyti būtinus įgūdžius, o mokymo įstaigoms bei vaiko tėvams sukurti tinkamiausias tam programas. Žemiau pateikiamos Kanadoje atliktos bendruomeninės apklausos, sudarytos Ontarijo provincijos „Bendruomenės galimybių programos“ darbuotojų. Klausimynus peržiūrėjo ekspertai dr. Šiame tyrime dalyvavo 80 organizacjų iš visos Ontarijo provincijos (tiek visuomeninių, tiek privačių, teikiančių socialinių įgūdžių lavinimo paslaugas ASS ir kitų raidos sutrikimų turintiems žmonėms). Apie pusė socialinių įgūdžių lavinimo programas siūlančių organizacijų turėjo grupes vaikams nuo 6 iki 18 metų amžiaus, mažiau nei 25 proc. jų turėjo grupes suaugusiems ir tik apie 10 proc. Praktiškai visos 80 tyrime dalyvavusių organizacijų savo socialinių įgūdžių lavinimo grupėse teikė paslaugas ASS turintiems žmonėms. Tačiau tuo pat metu jie į savo grupes priimdavo žmones, turinčius kitas diagnozes bei ASS turinčius žmones, kuriems taip pat nustatyti ir kiti sutrikimai. Apie 45 proc. teikė paslaugas mokymosi sunkumų, kognityvinių sutrikimų bei dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turintiems asmenims. Dauguma tyrime dalyvavusių programų organizatorių teigė tiesiogiai mokantys taisyklių bei papročių (pavyzdžiui, kaip pasisveikinti su kitu žmogumi) ir ugdantys įgūdžius (atitinkamai 78 proc. ir 68 proc.). Tiesiogiai mokant taisyklių buvo naudojami tokie mokymo būdai: vizualinė pagalba (64 proc.), videomodelingas (64 proc.), gyvas pavyzdys (91 proc.), bendraamžių mokymas (68 proc.) ir tėvų mokymas (10-30 proc. sesijos laiko).
Remiantis šiomis apžvalgomis tik vieno tipo programos, t.y. videomodelingas, atitiko griežtus Chambless ir Hollon (1998) išskirtus EPP kriterijus. Tai būdas, kai mokoma rodant vaizdo įrašą, kuriame demonstruojami vienokie ar kitokie socialiniai įgūdžiai ir pasižiūrėjęs medžiagą asmuo bando atkartoti parodytą elgesį. Mokant ASS turinčius žmones tyrimai rodo, kad videomodelingas veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius: žaidimo, bendravimo, pokalbio užmezgimo ir įsijautimo kitą žmogų. Keliuose tyrimuose bei apžvalgoje buvo siekta išsiaiškinti videomodelingo, kaip socialinių įgūdžių lavinimo priemonės, veiksmingumą dirbant su ASS turinčiais žmonėmis. Tyrimai parodė, jog videomodleingas yra veiksminga priemonė.
Socialinių įgūdžių grupėse instrukcijos pateikiamos nedidelėms ASS turinčių dalyvių grupelėms, kuriose sudėtingas socialinis elgesys ar tam tikri socialiniai įgūdžiai išskaidomi į atskirus komponentus ir jų mokoma žingsnis po žingsnio, dažnai taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA, Applied Behavioral Analysis) principus. Šiuose užsiėmimuose derinamos įvairios elgesio mokymo technikos, tokios kaip elgesio pastiprinimas, elgesio keitimas, motyvavimo strategijos bei manipuliavimas aplinkos veiksniais, kad būtų skatinamas sisteminis tikslinių įgūdžių išmokimas, taigi gali būti naudojamos labai įvairios technikos bei metodai. Tikslinis elgesys paprastai būna bendravimo užmezgimas, atsiliepimas į kito iniciatyvą užmegzti pokalbį, tarpusavio žaidimo įgūdžiai, empatija ir sugebėjimas įsijausti į kito padėtį, konfliktų sprendimas bei draugystės užmezgimas.
Mokant ASS turinčius asmenis socialinių įgūdžių, kognityvinės elgesio terapijos (CBT, Cognitive Begavioral Therapy) tikslas yra plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį, ir tuo pat metu padėti jam suprasti mintis bei jausmus, kurie slypi už netinkamo elgesio. Kalbant apie žmonių su ASS socialinių įgūdžių mokymą, tyrimai rodo, kad CBT gali būti naudingas gerinant įsijautimo į kitus, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius. Deja, kol kas atlikti tyrimai neatitinka aukščiausių reikalavimų, taigi CBT neatitinka EPP kriterijų kaip veiksminga priemonė mokant socialinių įgūdžių ASS turinčius žmones.
Mokyklų ir bendruomenių vaidmuo: barjerai ir instrumentai
Šiuo tyrimu siekiama atskleisti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo inovacijų taikymo Lietuvos mokyklose barjerus ir jų mažinimo sprendinius. Tyrimui atlikti pasirenkama mišri tyrimo strategija. Pirmojo tyrimo etapo metu bus siekiama pagrįsti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo inovacijų taikymo mokyklose barjerų tyrimo metodologiją. Šio etapo metu bus kuriamas naujas tyrimo instrumentas (klausimynas preliminariu pavadinimu) „BAISEL“ (angl. Barriers to Application of Innovation in Social Emotional Learning) siekiant atskleisti socialinių emocinių įgūdžių ugdymo inovacijų taikymo barjerus. Šis instrumentas bus validuojamas apklausiant miesto ir kaimo bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus, socialinius pedagogus ir psichologus, kurie 2019-2020 metais dalyvavo akredituotose šalies prevencinėse programose, kurios tiesiogiai orientuotos į mokinių socialinių emocinių įgūdžių ugdymą ir patys vykdė socialinių emocinių įgūdžių ugdymą mokyklose. Antrame etape atliekama akredituotų socialinių emocinių įgūdžių ugdymo prevencinių programų dokumentų analizė, kuri leis atskleisti atliekamo tyrimo kontekstą. Taip pat atliekamas kiekybinis empirinis tyrimas, taikant apklausos raštu metodą. Projekto finansavimas: ES struktūrinių fondų projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr.
Bendruomeninės pagalbos tendencijos ir poreikiai
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namų vadovė Vida Neverovič sako, jog vis daugiau pilnamečių motinų, augusių pilnose šeimose, kreipiasi į ją pagalbos. „Jeigu prieš dvejus metus būčiau tikrai galėjusi pasakyti, kad didesnioji dalis besikreipiančių - merginos augusios globos namuose, tai apie paskutinių metų statistiką to negalėčiau pasakyti. Pusė ateina iš globos namuose augusių, pusė iš savo šeimose užaugusių, gal netgi daugiau savo šeimose augusių. V. Neverovič nuomone, tėvai per mažai dėmesio skiria savo vaikams. „Tai ir socialinių įgūdžių neturėjimas, ir elementariausių savitvarkos įgūdžių neturėjimas. Pavyzdžiui, ateina mergaitės iš šeimos ir nemoka susitvarkyti kambario, išsiplauti kokio koridoriaus.
Literatūros atramos: socialinių įgūdžių raiška globos institucijose
Globos institucijų jaunesniųjų paauglių socialinių įgūdžių raiškos ypatumai. Jaunųjų mokslininkų darbai 2011, 2 (31), 31-41. Vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio ir socialinio funkcionavimo sunkumus lemiantys veiksniai: asmenybės savybių ir gyvenimo globos namuose ypatumų sąveika. Specialusis ugdymas 2008, 2 (19), 31-44. The Attitudes towards family, it models and values among children living in residential care institutions and children from biological families. Jaunųjų mokslininkų darbai. priedas 2010, 1 (26), 58-62. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2006. 328 p. Šeima ir tėvų globos netekusio vaiko raida. Vilnius : Vaga, 2007. 104 p.
Jaunų mamų socialiniai ir emociniai įgūdžiai: praktiniai taikymai
Dauguma tėvų priežastimi nurodo susirūpinimą socialine vaiko raida bei gebėjimu palaikyti draugystę. Kartais tėvai tiesiog stengiasi surasti bet kokią programą, kuri padėtų jų vaikui mokytis elgtis socialinėje aplinkoje, todėl negali leisti sau būti išrankiems. Nepaisant riboto pasirinkimo bei įvairių kliūčių sukurti daugiau programų, labai svarbu tėvams bei mokytojams žinoti, kokie programų komponentai tyrimų metu pasirodė esą veiksmingi mokant socialinių įgūdžių.
Neseniai pasiūlyta mintis, kad veikla pagrįstas socialinių įgūdžių mokymas, kuris remiasi ypatingais ASS turinčio žmogaus įgūdžiais arba interesais (pavyzdžiui, žaidimas LEGO kaladėlėmis, kompiuterinių įgūdžių grupė) gali veiksmingai stiprinti mokomus įgūdžius ir slopinti netinkamą elgesį, be to, didinti norą būti su bendraamžiais. Šiuose užsiėmimuose veikla organizuojama remiantis bendrais pomėgiais, ir tos veiklos metu yra mokoma socialinių įgūdžių. Schreiber teigia, kad lavinant įgūdžius tose srityse, kurias vertina bendraamžiai, gali būti svarbiau nei socialinis supratingumas ar socialiniai įgūdžiai.
Didaktiniai elementai ir medžiagos
Tiesiogiai mokant taisyklių buvo naudojami tokie mokymo būdai: vizualinė pagalba, videomodelingas, gyvas pavyzdys, bendraamžių mokymas ir tėvų mokymas. Socialinių įgūdžių grupėse gali būti naudojamos istorijos: Šį metodą sukūrė Carol Gray (2010), jame kuriamos trumpos istorijos, kurios apibūdina tam tikras žmogui sudėtingas socialines situacijas, kokio elgesio tokioje situacijoje tikimasi, kodėl tikimasi būtent tokio elgesio, bei teigiamas poveikis mums ir kitiems situacijos dalyviams, jeigu pasielgiame taip, kaip iš mūsų tikimasi. Supratimui palengvinti istorijas dažnai lydi iliustracijos, ypač jaunesniems ir prastesnių kalbinių gebėjimų vaikams.
Apibendrintos įžvalgos jaunos motinystės ir socialinių įgūdžių sąsajoms
„Nepilnamečių mamų, kurios augo be tėvelių dėmesio ir šilumos, yra tikrai labai nedidelis skaičius - tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių“, - pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos gerovės departamento Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja D. Urbonaitienė. Taip pat pažymima, jog pastaraisiais metais daugėja globos namuose pagalbos ieškančių pilnametystės sulaukusių jaunų mamų, kurios esą augo pilnose ir tvarkingose šeimose. Socialinių įgūdžių ugdymas išplėtotų asmens socialinio funkcionavimo galias, padidintų jo potencines galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #jaunu #mamu #socialiniu #igudziu #statistika