Lietuvoje socialinė parama yra svarbi pagalbos priemonė tiems, kurie susiduria su finansiniais sunkumais. Socialinės pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybė. Taigi prieiname prie to, kad jusu niekas uz pasalpos gavimą dirbti neverčia, su botagu vergvaldys uz nugaros nestovi - jus galite i pasalpa nepretenduoti ir jos neimti (o jos moketi jums savivaldybė pareigos neturi).
Kokios pašalpos egzistuoja ir kas jas moka
Socialinė pasalpa yra kiekvienos valstybes ar administracinio vieneto reikalas ir jokiu prievoliu valstybe moketi socialines pasalpas neturi. Kol asmuo yra nedirbantis, jei atitinka visas salygas ir normaliai mokejo nustatytus mokescius - jam yra mokama bedarbio pasalpa. Uz bedarbio pasalpas atidirbti nereikia ir niekada nereikejo. Socialines pasalpos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų.
Mažiausias išmokamas jos dydis - 1,45 euro. Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė pridūrė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų, pirmus 6 mėn. mokama 246,40 euro socialinė pašalpa, kitus 6 mėn. - 211,20 euro, o vėliau - jau 193,60 euro.
Daugelis turbūt žino, kad mirus artimajam gali gauti vienkartinę laidojimo pašalpą. Nuo metų 2026 m. pradžios 8 bazinių socialinių išmokų dydžių laidojimo pašalpos dydis padidėjo iki 592 eurų. Šią išmoką gali gauti įmonė arba asmuo, kuris organizavo mirusiojo laidotuves.
Kam skiriama materialinė pašalpa darbdavio lygiu
Teisės aktų normose numatytas materialinės pašalpos mokėjimas mirus darbuotojui ir jo šeimos nariui, jei dirbama biudžetinėje įstaigoje. Pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio materialinė pašalpa. Dėl konkretaus išmokamos materialinės pašalpos dydžio sprendžia įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į darbuotojo materialinę padėtį, įstaigos finansines galimybes, konkrečias faktines aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: esminiai aspektai
Kiek kitokia situacija yra privačiame sektoriuje. Teisės aktuose nenumatyta darbdavio pareiga mokėti pašalpą, jei mirė darbuotojas ar jo šeimos narys. Privataus sektoriaus darbdaviai tokias pašalpas skiria, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar vietiniuose norminiuose teisės aktuose. Materialinės pašalpos nurodytais atvejais gali būti skiriamos įmonės vadovo sprendimu.
Visuomenei naudingos veiklos (VNV) institutas
Nuo rugsėjo 1 d. 2012 metais pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą prasidėjo visuomenei naudinga veikla. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad parama būtų naudojama efektyviai ir skatintų žmones integruotis į darbo rinką, įgyvendinama visuomenei naudingos veiklos atlikimo praktika. SADM keičia tvarką, kad aplinkai tvarkyti ir kitiems nuolatinio pobūdžio darbams savivaldybės žmonių už pašalpas pasitelkti negalės.
Visuomenei Naudinga Veikla Seniūnijose: Seniūnijose kone ištisus metus visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami pašalpos gavėjai, kurie žiemą kasa sniegą, kerta krūmus, moterys ravi ir laisto gėlynus, atlieka kitus darbus, kuriuos nurodo seniūnai. Atidirbančių už pašalpas žmonių rankos ypač reikalingos seniūnijose nudirbant svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus, atsisakius šių asmenų darbo, seniūnai pripažįsta, trūktų dirbančiųjų.
D. Pilypaitytė įsitikinusi, kad veiklos pašalpų gavėjams kaimo teritorijose tikrai galima atrasti, seniūnijose yra nemažai pagyvenusių žmonių, gausu aplinkos tvarkymo darbų. Ji pasakojo, kad atidirbdami už paramą žmonės kartais suranda nuolatinius darbus, pasikelia kvalifikaciją, iškrenta iš nuolatinių pašalpų gavėjų tarpo. Ji įsitikinusi, kad su pašalpų gavėjais reikia kalbėtis, daugiau bendrauti, taip galima juos integruoti į darbo rinką.
Ką veikia žmonės, atidirbantys už pašalpą
Anot klaipėdiečių, visuomenei naudinga veikla gali būti aplinkos teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams, tvarkymas ir kita specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui. Kauno miesto savivaldybės atstovė įvardijo, kad taip pat tai gali būti parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra, pagalba socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, taip pat organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.
Taip pat skaitykite: Socialinis modelis Lietuvoje
Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Irena Šatkauskienė aiškino, kad visuomenei naudingai veiklai yra pasitelkiami ilgalaikiai pašalpos gavėjai, kuriems pagal Įstatymą turi būti mažinamas socialinės pašalpos dydis. Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pridūrė, kad šiai veiklai gali būti pasitelkiami ir aukštųjų mokyklų studentai, besimokantys pagal vakarinės, neakivaizdinės ar ištęstinės studijų formos programas, atsižvelgiant į studijų organizavimo procesą.
Kam VNV netaikoma
Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės išskyrė, kad nuo visuomenei naudingos veiklos yra atleidžiami: neįgalūs asmenys; laikino nedarbingumo pažymėjimą turintys asmenys, pateikę gydytojų išvadą, kurioje nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje; asmenys, kurie slaugo ar prižiūri savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (ar suaugusį asmenį), kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje. Taip pat, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros kompensacijos; nėščios moterys; asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus; asmenys, auginantys vaikus iki 3 metų; asmenys, auginantys vaikus iki 8 metų, negalinčius lankyti švietimo įstaigos pagal gydytojų rekomendaciją.
Atstovės pridūrė, kad tie, kurie gauna tik išmokas vaikams, visuomenei naudingoms veikloms taip pat nėra pasitelkiami. Palangos miesto savivaldybės atstovė pridūrė, kad šioms veikloms nepasitelkiami ir tie asmenys, kurių per 3 mėn. iki kreipimosi mėnesio dėl piniginės socialinės paramos jos dydis vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnis negu 35,2 euro. Taip pat tie asmenys, kurie negali atlikti veiklos dėl objektyvių priežasčių.
Atidirbimo trukmė ir praktika skirtingose savivaldybėse
Pašalpų gavėjai turi atidirbti keliasdešimt valandų per mėnesį, kalbėję seniūnai net siūlė padidinti atidirbamų valandų skaičių. Gavę siuntimą atlikti visuomenei naudingą darbą ir be pateisinamos priežasties neatėję dirbti tiek valandų, kiek priklauso, žmonės praranda socialinę pašalpą.
| Savivaldybė | Siuntimų skaičius (2023/2024) | Atidirbimo trukmė |
|---|---|---|
| Kaunas | 600/400 | Nenurodyta |
| Klaipėda | 636/469 | Nenurodyta |
| Palanga | Nenurodyta/31 | 20-40 val. per mėn. |
| Kėdainiai | 370/375 | 32 val. per mėn. |
| Vilniaus rajonas | 288/Nenurodyta | Apie 18 val. per mėn. |
Kaune 2023 m. buvo išduota 600 siuntimų dėl visuomenei naudingos veiklos, per pirmą 2024 m. pusmetį - 400. Tačiau, anot E. Kačiulienės, ne visi asmenys veiklą atlieka. Klaipėdoje per pirmus septynis 2024 m. mėnesius buvo išduoti 469 siuntimai visuomenei naudingai veiklai atlikti 310 asmenų. Per 2023 m. buvo išduoti 636 siuntimai 360 asmenų. „Kai kurie asmenys yra pasitelkiami daugiau nei vieną kartą“, - pridūrė A. Liesytė.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pagalba vienišoms mamoms
Praktinės pasekmės ir seniūnų nuomonės
Seniūnai pripažino, kad pasikeitus tvarkai arba atsisakius pašalpininkų, seniūnijos liks be darbininkų, darbo rankų ypač reikia prižiūrint aplinką. Gyventojai taip pat piktinosi, kodėl vienose savivaldybėse už piniginę paramą tenka atidirbti kartais net visu etatu, kol kiti pinigus gauna už nieką. Dalis skundėsi ir tuo, kad lygiaverčiai pašalpų gavėjai net ir toje pačioje savivaldybėje darbams gali būti pasitelkiami, kol kiti ramiai gali sėdėti namuose ir nieko neveikti.
„Manau, turėtume būti visuomeniški, nes tai yra visų mūsų pinigai. Todėl žmonės, kurie gauna socialinę pašalpą, bent kažkokia dalimi turėtų prisidėti prie mūsų bendruomenės gerovės kūrimo, juk pašalpų gavėjas yra toks pats bendruomenės narys“, - kalbėjo D. Pilypaitytė. „Jei šiuos žmones paliksim nuošalyje, tai jie liks visai užriby. Manau, darbas už pašalpas - vienintelė proga jiems išeiti į visuomenę, nes kai kurie net žmonių bijo. Manau, tai gera žmonių socializacija“, - kalbėjo Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis.
8 socialinio darbo interviu klausimai, į kuriuos turėtumėte būti pasiruošę atsakyti
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Jei netenkinate nustatytu reikalavimu socialinei pasalpai gauti, jos tiesiog negausite. Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite, nes atidirbimas reglamentuotas teises aktuose, o ne isgalvotas ir vykdomas neteisiniu keliu. Del darbo sutarties sudarymo - cia jau kiti klausimai, susije su mokesciais uz darbuotoja, reikalavimais patiems norintiems dirbti ir eile kitu dalyku. Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus i laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ji laimejus busite idarbintas. Taciau idarbinimas ir socialines pasalpos nera tapatus dalykas.
SADM taip pat planuoja perpus - iki 20 - mažinti visuomenei naudingos veiklos valandų skaičių, kurių neatlikus pašalpa gali būti atimama. Kaip ministerija kontroliuos, kada tai visuomenei naudinga veikla, o kada jau darbas, viceministras sako dar nežinantis.
Statistika: pašalpų gavėjų skaičius ir vidutiniai dydžiai
Kiek gyventojų ir kokias pašalpas gauna? Kaune šiuo metu socialinę pašalpą gauna 4 379 asmenys (3 053 šeimos). Vidutinis gaunamos išmokos dydis - 162 eurai. Klaipėdoje socialines pašalpas gauna 1 456 gyventojai, vidutinis jų dydis - 147,91 euro. Vilniaus rajono savivaldybėje yra 2 369 išmokų gavėjai, o jų dydis siekia apie 160,44 euro.
Palangoje už 2024 m. birželį pašalpas gavo 150 asmenų (113 šeimų), vidutinis dydis asmeniui - 168 eurai. Kėdainių rajono savivaldybėje 2024 m. birželio mėn. pašalpą gavo 1 149 asmenys, kurios vidutinis dydis buvo 132,49 euro.
Efektyvumo ir socialinės politikos aspektai
D. Pilypaitytė norėjo iš seniūnų išgirsti, ką šie mano apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. „Manau, turėtume nepritarti kai kuriems tokiems siūlomiems pakeitimams, kad pašalpų gavėjams visuomenei naudingos veiklos nereiktų atlikti. Man dar norisi iš ministerijos platesnės diskusijos šiuo klausimu dėl siūlomų pakeitimų, kažkokių pavyzdžių“, - teigė D. Pilypaitytė.
Ji pabrėžė, kad gaunantys piniginę socialinę paramą gyventojai per karantiną buvo atleidžiami nuo visuomenei naudingos veiklos. „Visi einam į darbus, žmonės kepa duoną. O šituos, dažniausiai ūkinius darbus galima dirbti išlaikant atstumą, darbai daugiausiai vyksta lauke“, - svarstė D. Pilypaitytė. Ji taip pat pabrėžė, kad atidirbdami už paramą žmonės kartais suranda nuolatinius darbus, pasikelia kvalifikaciją, iškrenta iš nuolatinių pašalpų gavėjų tarpo.
Labai dziaugiuosi, kad socialiniu pasalpu tvarka yra sugrieztina ir mokama puse metu be jokio atidirbimo, o paskui reikia atidirbineti arba ji yra mazinama arba nutraukiama. Puse metu mokama bedarbio pasalpa + puse metu socialine pasalpa = per vienerius metus darba tikrai imanoma susirasti.
Praktiniai patarimai pareiškėjams
- Susipažinkite su savo savivaldybės socialinės paramos tvarka: Socialinės pasalpos skyrimo tvarka nustato kiekviena savivaldybė.
- Jei netenkinate nustatytu reikalavimu - pasalpos negausite: Jei yra nustatyta tokia tvarka, teisinio pagrindo reikalauti pasalpos jus neturite.
- Apsvarstykite darbo paieškos išmoką kaip alternatyvą: Socialinių pašalpų gavėjai, turėdavę už pašalpas atidirbti, mieliau rinkosi gauti darbo paieškos išmoką, už kurią nereikia atidirbti.
- Jeigu galite dirbti - dalyvaukite visuomenei naudingose veiklose: tai gali padėti įgyti darbo patirties ir integruotis į darbo rinką.
- Jei manote, kad galite įsidarbinti - dalyvaukite atrankose: Jei manote, kad atitinkate visus reikalavimus i laisva darbo vieta - galite dalyvauti konkurse ir ją laimėję būsite įdarbintas.
Taigi, socialinės pašalpos skyrimas ir visuomenei naudingos veiklos praktika Lietuvoje apima teisinių normų nustatytas taisykles, savivaldybių administravimo praktiką ir diskusijas apie efektyvią paramos taikymą bei integraciją į darbo rinką.
tags: #istatymai #del #materialines #pasalpos