Socialinio Ugdymo Naujovės Lietuvoje: Iššūkiai ir Galimybės

Šiandien mokytojas nebeapsiriboja vien mokyklos sienomis. Dauguma mokytojų žengia koja kojon su technologijomis ir globalaus pasaulio iššūkiais. Apskritai reikia pažymėti itin stiprią mūsų didaktikos studijų orientaciją į praktinių įgūdžių ugdymą.

Mokytojas klasėje

Nauji Vėjai Švietimo Sistemoje

Prieš kelerius metus pasirinkote mokytojo profesiją ir istorijos bakalauro studijos, kurios truko ketverius metus. Studijų metais labiausiai įsiminė praktika. Džiaugiausi, kad tuometinis mano Lietuvos edukologijos universitetas (dabar - Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) suteikė daug praktikų - tai, manau, buvo mūsų studijų stiprybė. Būtent po antro kurso praktikos aš supratau, jog mano kelias - mokytojauti.

Atėjusi į ketvirto kurso praktiką, gavau savo srities profesionalą, gerą mentorių - VDU Švietimo akademijos dėstytoją, istorijos mokytoją dr. Mindaugą Nefą. Tuomet supratau, kad mano įsivaizdavimas apie tai, kaip reikia vesti pamokas, yra nieko vertas. Tačiau tai buvo geras spyris stengtis, mokytis ir svarbiausia - mokytis iš geriausių, todėl visą ketvirto kurso praktiką atlikau tik pas dr. Mindaugą, nekeičiau praktikos mentoriaus.

Socialinius tinklus išnaudojote kaip mokymosi priemonę. Šių dienų būviui tiesiog nebetinka vien vadovėlinis mokymas, nori ar nenori, turi prisitaikyti prie šiuolaikininių tendencijų, tad tinklalaidės ir socialiniai tinklai, tapę mūsų kasdienybe, turi tapti ir mokymosi kasdienybe. Man apmaudu, jog mokykla vis dar atsilieka kokiais penkiais stipriais žingsniais nuo viso mus supančio pasaulio.

Vienas didžiausių - įtikinti kolegas patikėti, jog siūlomos naujovės atneš naudos ne tik direktorei, bet ir visam kolektyvui. Prieš ketverius metus šios įstaigos direktore tapusi Snieguolė neslėpė, jog atėjo turėdama aiškų tikslą - atnešti pokyčių. O pasiekti juos tikėjosi pritaikiusi inovatyvius metodus.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

„Apie LEAN vadybos sistemą ir metodus pirmą kartą išgirdau prieš keletą metų, kai su Kretingos rajono ugdymo įstaigų vadovais lankiausi vienoje iš įmonių. Ji savo darbą organizavo vadovaudamasi LEAN principais, t. y. struktūruota, disciplinuota, gerai suplanuota veikla, darbuotojų įsitraukimas į problemų sprendimą, pasiskirstymas atsakomybėmis, susikoncentravimas į tikslą, vertės kūrimas klientui, gerai organizuotas komandinis darbas. Visi šie principai mane įkvėpė avantiūrai - kodėl gi jų nepritaikius ugdymo įstaigoje? Pradėjau domėtis, tačiau darželių ar mokyklų, kuriose jau būtų dirbama pagal LEAN metodus, neradau.

Kas ieško, tas randa - būtent taip nutiko ir mokyklos-darželio „Žibutė“ kolektyvui. Sulaukus pasiūlymo dalyvauti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamame projekte „Lean modelio diegimas Kretingos rajono ikimokyklinėse įstaigose“ ugdymo įstaigos darbuotojai dalyvavo LEAN vadybos sistemos mokymuose.

„Buvo labai sunku, nes tuo pačiu metu turėjome atlikti kasdienius darbus, taip pat dalyvauti kituose mokymuose, pvz., STEAM. Tad darbuotojai turėjo tikrai nemažą krūvį. Man, kaip projekto vadovei, reikėjo palaikyti ir šimtus kartų savo įstaigos darbuotojams įrodinėti, kad mūsų įstaigai LEAN tikrai reikia, kad jie su didesne atsakomybe ir motyvacija įsitrauktų į mokymus.

Socialinis pedagogas atlieka esminį vaidmenį mokykloje, ypač darant didelį poveikį jauniausiems moksleiviams. Socialinio pedagogo darbas su moksleiviais reikalauja unikalios nuovokos ir sąmoningumo dėl šių moksleivių specifinių poreikių. Šiandien socialiniai pedagogai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos lemia besikeičianti visuomenė ir mokyklų aplinka.

Siekiant tobulinti socialinio pedagogo veiklą, būtina aktyviai ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir skatinti bendradarbiavimą visoje mokyklos bendruomenėje.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Čia turbūt vienas ryškiausių pavyzdžių - Jazzu, kai dainininkė nusiskuto plaukus, o ją ėmė įžeidinėti pašaliniai žmonės, jos nė nepažįstantys. O jeigu vyras nusiskuta plaukus? Juk jo nekeikiame už tai. Tad dar turime kur padirbėti.

Lyčių Stereotipai Mokykloje

Labiausiai vyrauja kūno stereotipizavimas, ypač tarp paauglių vyrukų, mat vis dar gajus stereotipas, kad vyriškumas įrodomas per jėgą. Tad įsivaizduokite, kaip jaučiasi apkūnesnio sudėjimo paauglys prieš atletišką klasės draugą. Ne visada, bet dažnai dar tie atletiškieji jaučiasi telpantys į visuomenės rėmus, todėl tarsi įgyja galią šaipytis iš kito. O tarp paauglių berniukų sakyti: „Elkis kaip tikras vyras arba nebūk, kaip mergaitė“ - norma.

Lyčių stereotipų plitimą padėtų sustabdyti mokytojų sąmoningumas. Deja, bet nemažai mokytojų (kalbu bendrai apie Lietuvos mokyklas) patys gyvena vadovaudamiesi stereotipais, todėl kartais gali net pastiprinti tas klišes, girdimas iš paauglių lūpų. Pavyzdžiui, išgirdus sakant, kad „mergaitės šitaip nesielgia“ arba „mergaitės šitaip nekalba ar nesikeikia“, siūlau paklausti, ar berniukams gražu keiktis. Dar vienas aspektas: nederėtų akcentuoti tik mergaičių išvaizdos, ypač giriant kaip pasiekimą, nebent ji pati pasisiuvo suknelę ar sijoną - tada pagirti reikia būtent už darbą, pasiekimą, bet ne išvaizdą. Matau, kaip mergaitės yra gerokai per daug susitelkusios tik į savo išvaizdą. Joms kartais atrodo, kad būti gražiai yra viskas, ko reikia šiame gyvenime.

Taip, matome vis daugiau moterų, užimančių iš tiesų aukštas pozicijas, matome daugiau aktyvių, veikiančių moterų ir tai džiugina. Kita vertus, šalia turime tyvuliuojančią kultūrą, kurią kuria ne kas kitas, o kita dalis visuomenės. Čia moterys vis dar susiduria su diskriminacija, kuri gali būti net ne akivaizdi. Pavyzdžiui, moteris gali būti nepriimta į bet kokį darbą, kad ir į vadovaujančią poziciją, dėl to, kad ji vaisingo amžiaus. Pastebiu, kad vis dar norima moterį „pastatyti į vietą“, turima galvoje, „į virtuvę“.

Moterims taip pat taikomi daug aukštesni išvaizdos standartai. Tai, kaip jos atrodo, dažnai aptarinėjama. Neseniai mūsų vienos ministrės išvaizda buvo išnagrinėta per kone visus portalus, televizijos laidas. Norisi paklausti: „Ar aptarinėjame taip stipriai vyrų išvaizdą?“ Regis, ne. Tai tik parodo, kad mūsų visuomenėje dominuoja kritika moters išvaizdai. Būtent šios lyties atstovės turi apgalvoti visus įmanomus scenarijus, jeigu pasirodys vienaip ar kitaip apsirengusi, jeigu vienaip ar kitaip nusikirps plaukus.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Socialinio pedagogo vaidmuo ir iššūkiai

Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria socialinis pedagogas, tai moksleivio susikaupimo ir dėmesio trūkumas. Pradinių klasių moksleiviai gali patirti sunkumų išlaikyti susikaupimą ir dėmesį, o tai gali trukdyti efektyviam mokymuisi ir socialiniam bendravimui.

Atkreipsiu dėmesį į tris esminius iššūkius, su kuriais susiduria socialiniai pedagogai ugdymo įstaigose:

  • Socialinių įgūdžių formavimas: vaikai nuo pirmos klasės dažnai tik pradeda kurti savo socialinius įgūdžius, o tai gali sukelti iššūkių kurti sveikus santykius su bendraamžiais.
  • Požiūris į Specialiuosius reikalavimus: mokykloje susiduriama su įvairių specialiųjų poreikių mokiniais, reikalaujančiais unikalaus dėmesio ir palaikymo.
  • Šeimos dalyvavimas ir pagalba: gerai suderinti ryšį su moksleivių šeimomis yra svarbu, bet kartu sudėtinga, ypač kai mokiniai yra mažo amžiaus.

Kiti iššūkiai:

  • Mentalinės sveikatos problemos: suaugusieji ir vaikai visame pasaulyje vis labiau susiduria su mentalinėmis sveikatos problemomis.
  • Nacionalinės ir kultūrinės įvairovės valdymas: globalizacija ir migracija kelia iššūkių susijusių su įvairių kultūrų ir kalbų įvairove mokyklose.
  • Virtuali erdvė ir technologinės pažangos: vaikai ir paaugliai vis labiau priklauso nuo technologijų, o tai gali turėti įtakos jų socialiniam bendravimui ir emocinei gerovei.
  • Inovacijos ir moksliniai tyrimai: būtina nuolat stebėti naujoves ir keletą žingsnių priešakyje įgyvendinti inovacijas.
  • Bendradarbiavimas ir partnerystė: socialiniai pedagogai turi aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomene, tėvais, globėjais/rūpintojais (įtėviais), specialiaisiais poreikiais besirūpinančiais specialistais ir kitomis organizacijomis, socialiniais partneriais.
  • Profesinės kompetencijos tobulinimas: nuolatinis mokymasis ir savo profesinių įgūdžių tobulinimas yra būtini socialinio pedagogo sėkmei.

Socialinio pedagogo įnašas yra neatsiejamas, sprendžiant iššūkius, susijusius su moksleivių dėmesio stoka, specialiųjų poreikių ugdymu, šeimos dalyvavimu, mentalinėmis sveikatos problemomis, kultūrine įvairove ir technologinėmis pažangomis. Akcentuojama, kad mokymosi aplinka turi būti saugi, skatinanti emocinį saugumą ir tarpusavio supratimą.

Naujos studijų programos VDU Švietimo akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje nuo rugsėjo bus pradedama vykdyti nauja, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) akredituota bakalauro studijų programa - „Specialioji pedagoginė pagalba“. Į ją, su aukščiausiais balais įstojusiems studentams, bus skiriamos universiteto finansuojamos studijų vietos ir 300 eur.

Pasak programos vadovės prof. dr. S., „Ypatingas dėmesys bus skiriamas specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų, t.y. logopedų ir specialiųjų pedagogų vertybiniam ugdymui, siekiant lygių galimybių užtikrinimo ir pagarbos žmogaus teisėms nuostatų ir principų taikymo savo profesinėje veikloje, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ir jų šeimos interesų atstovavimo švietimo ir kitose bendruomenėse“.

VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė, prof. dr. Lina Kaminskienė tikina, kad pagal šią naują studijų programą bus rengiami ypač reikalingi specialistai, kurių Lietuvoje labai trūksta.

Prof. dr. L. Kaminskienė pasakoja, kad studijų programa „Specialioji pedagoginė pagalba“ yra holistinė, orientuota į bendradarbiavimu bei darbu interprofesinėje specialistų komandoje grįstą pagalbą vaikui, jo šeimai ir pedagogams.

„Studijų programa orientuota į rengimą specialiųjų pedagogų ir logopedų su specializacijomis, kurie dirbs įvairiose švietimo ir ugdymo sektoriui priklausančiose institucijose, tokiose kaip bendrojo ugdymo ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose bei bendrojo ugdymo įstaigose, teikiančiose specialųjį ugdymą, taip pat švietimo pagalbos ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose ar sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms priklausančiose įstaigose, tokiose kaip ankstyvosios reabilitacijos centruose, vaikų raidos centruose, klinikose ir kitur, taip pat savivaldybės tarpinstitucinio koordinavimo tarnybose ar nevyriausybinėse organizacijose, kur teiks specialiąją pedagoginę pagalbą vaikui ir šeimai namuose“ - konkrečias darbo vietas vardina Vytauto Didžiojo universiteto edukologė prof. dr. L.

Programos rengimo grupės teigimu, atsižvelgiant į nacionalinį poreikį ir remiantis tarptautine praktika, studijuojant šioje studijų programoje bus galima rinktis specializaciją - logopedo, atsakingo už kalbos ir kalbėjimo sutrikimų turinčių asmenų ugdymą; specialiojo pedagogo, atsakingo už įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymą.

Programos vadovė prof. dr. S. Ališauskienė teigia, kad studijų metu su studentais dirbs geriausi Lietuvos edukologai ir specialistai, taip pat į studijų veiklą bus įtraukta ir remiamasi tarptautine praktika.

„Dalį studijų dalykų dėstys užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai (pvz., autizmo spektro sutrikimų ekspertės iš Izraelio dr. Yael Kimhi, dr. Orly Hebel, dr. Mona Julius). Taip pat Erasmus+ tarptautinių mainų programa bus panaudota kaip viena svarbiausių studijų tarptautiškumo užtikrinimo platforma, įgalinanti dėstytojų mainus bei Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių dėstytojų įtraukimą į studijų procesą, taip pat sudaranti galimybes ir studentams studijuoti arba atlikti praktiką ES ir kitose užsienio šalyse“, - pasakoja VDU Edukologijos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. S.

Pedagogikos krypties „Specialioji pedagoginė pagalba“ studijos bus vykdomos VDU Švietimo akademijoje.

Pokyčiai ir inovacijos Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“

Prieš ketverius metus pradėjusi vadovauti vienai iš ilgamečių Kretingos ugdymo įstaigų ji turėjo svajonę, kurią ryžosi įgyvendinti nepaisydama išankstinių aplinkinių nuostatų bei kitų iššūkių.

Mokykla-darželis „Žibutė“ veikia jau 42 metus. Šiuo metu darželyje yra 116 vaikų, mokykloje - 95 pradinukai. Be jų, kasdien įstaigoje įvairius darbus atlieka 42 darbuotojai.

Didžiausias iššūkis laukė pasibaigus teorinei daliai, t. y. mokymams. „Darbuotojai, laukę viso to pabaigos, sužinojo, kad jos nebus - nuo šiol „Žibutė“ dirbs pagal LEAN principus ir tai, ką išmoko teoriškai, turės išmokti daryti praktiškai. Neslėpsiu - buvo visko: ir ašarų, ir pykčio. Net mane pačią buvo aplankiusios mintys viską mesti. Tačiau ramiai apsvarsčiusi nutariau išlaukti, kol pasimatys pirmieji rezultatai.

„Nebeleidžiame įsisenėti problemai - pastebėję ją imame spręsti čia ir dabar. Tai darome visi kartu - kaip komanda. Ieškodami variantų, ką daryti, bandome surasti problemos esmę. Pavyzdžiui: mokytoja pastebėjo, kad pradinukas miega per pamokas. Ką tai reiškia? Kad jis nepakankamai miega. Kodėl? Nes ilgai žaidžia telefonu - tėvai nekontroliuoja jo laiko internete. Kodėl? Nes neturi pakankamai žinių apie pavojus (priklausomybę ir pan.).

Dar vienas privalumas - aktyviau įsitraukę darbuotojai. „Kaip būdavo anksčiau: išsikeliame metinį planą, tikslus, du kartus metuose aptariame, kaip sekasi. Visi viską pamiršę, nes viskas surašyta popieriuje, veiklos plane, kurį prisimena gal tik administracija. Tuo metu dabar viskas matyti kur kas aiškiau: kaip judame, kur ir kam reikia palaikymo, kokios pagalbos ir pan.

Tiesa, pasak jos, kol kas žmonės nėra įpratę dalintis sumanymais. „Tenka užvesti tą mechanizmą - esame sutarę, kad kiekvienas darbuotojas per metus turi pasiūlyti nors vieną idėją, susijusią su mokyklos-darželio tobulinimu.

„Kas geriausiai mato, ko reikia kasdienei darbo aplinkai? Tikrai ne vadovas. Būtent darbuotojas, dirbdamas su vaikais ir tėvais, geriausiai mato, kaip gali patobulinti veiklą, kad pasiektų geriausius rezultatus“, - įsitikinusi Snieguolė, paminėjusi ir keletą idėjų, kurių autoriai - įstaigos darbuotojai ir mokiniai: įrengti lauko bibliotekėlę, nupirkti grupėms planšetes, pakviesti šachmatais žaisti mokančius tėvelius ar senelius pasidalinti žiniomis su vaikais (įstaigoje yra lauko šachmatų erdvė), atskirti darželio ir mokyklos sporto inventorių, papildyti jį traukimo virve ir švilpukais, skirtais grupių ir klasių mokytojams, įrengti lauko pavėsines, sudaryti sutartis dėl grupių telefono numerių.

„Tai - paprasti, bet labai svarbūs darbai, kurie anksčiau kasdienybėje „pradingdavo“ ir taip ir likdavo neįgyvendinti. Iš viso nuo kovo mėnesio, kai pradėjome taikyti LEAN metodiką, sulaukėme 37 idėjų. Visos idėjos užrašomos specialioje Kaizen Tajen lentoje. Ten pažymima ir kita konkreti informacija, pvz., kada ši idėja turi būti įgyvendinta, kas už tai atsakingas.

„Kaizen Tajen metodas numato ir tai, jog įgyvendintą idėją reikia atšvęsti. Todėl ateityje planuojame daryti renginius, kuriuose apdovanotume žmones, kurie prisidėjo. Sausį Snieguolė baigs pirmąją, kaip pati juokauja „ketverių metų mokyklos-darželio vadovės kadenciją“.

Tačiau tikisi, jog darbą šioje įstaigoje galės tęsti, nes idėjų ir suplanuotų veiklų - daugybė. „Jie turi savo susirinkimus, diskutuoja, siūlo idėjas, kelia problemas - visus įtraukėme“, - sakė pašnekovė. Pasak jos, tai ir buvo jos svajonė - pasiekti, kad Kaizen šūkis „Visi, visur, visada“ virstų realybe.

„Atrodo, kad pradžią jau padariau. Snieguolė dalyvavo Europos socialinio fondo lėšomis finansuotame projekte „Lean modelio diegimas Kretingos rajono ikimokyklinėse įstaigose“. Projekto vykdytojas - Kretingos mokykla-darželis „Žibutė“, partneriai: Kretingos Simono Daukanto progimnazija, Kretingos lopšelis-darželis „Pasaka“, Kretingos rajono Darbėnų gimnazija, Kretingos rajono Kurmaičių pradinė mokykla.

Pagrindiniai LEAN principai Kretingos mokykloje-darželyje „Žibutė“

Principas Aprašymas
Struktūruota veikla Aiškus darbo organizavimas ir procesų apibrėžimas.
Disciplinuota veikla Tvarkos ir taisyklių laikymasis.
Gerai suplanuota veikla Išankstinis veiksmų numatymas ir pasiruošimas.
Darbuotojų įsitraukimas Aktyvus darbuotojų dalyvavimas problemų sprendime.
Atsakomybių pasiskirstymas Aiškus atsakomybių paskirstymas kiekvienam darbuotojui.
Susikoncentravimas į tikslą Dėmesio sutelkimas į pagrindinius tikslus.
Vertės kūrimas klientui Pastangos kurti kuo didesnę vertę mokiniams ir jų tėvams.
Gerai organizuotas komandinis darbas Efektyvus komandinis darbas siekiant bendrų tikslų.

tags: #socialinio #ugdymo #naujoves