Socialinis darbas yra sritis, kurioje itin svarbu suprasti žmogaus patirtis, elgesį ir socialines problemas. Kokybiniai tyrimai yra vienas iš pagrindinių įrankių, leidžiančių giliau pažvelgti į šiuos aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime kokybinių tyrimų metodus, jų taikymą socialiniame darbe ir pateiksime pavyzdžių, kaip jie gali būti naudojami.
Nagrinėjant agresijos problemą, šiame darbe vartojami du terminai „agresija“ ir „smurtas“. Mokslinėje literatūroje agresijos terminas apibūdinamas įvairiai. V. Vaitkevičiūtė „Tarptautiniame žodžių žodyne“ (2007, p. 46) pateikia tokį agresijos termino apibrėžimą, agresija - tai priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlumas ar jėgos naudojimas kito žmogaus atžvilgiu. Psichologijos žodyne agresija apibūdinama, kaip priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlumo demonstravimas ar jėgos panaudojimas (1993, p. 9-10). Sociologijos žodyne pateiktas toks agresijos apibrėžimas: agresija tai žmogaus reakcija į tam tikrą ar tariamą grėsmę (1993, p. 9).
L. Jovaiša „Enciklopediniame edukologijos žodyne“ ( 2007, p. 12) agresiją apibrėžia trimis aspektais: Apžvelgus įvairią mokslinę literatūrą, straipsnius matyti, kad agresijos formų yra gana daug ir skirtingi autoriai išskiria savas agresijos klasifikacijas. Pavyzdžiui, vieni jų skiria žodinę (priešiškas nusistatymas, įžeidinėjimai), fizinę (fizinis smurtas), tiesioginę (nukreipta į nepasitenkinimo, priešiškumo objektą), perkeltinę (gali būti nukreipta į save).
Paauglystė - tai pats sudėtingiausias amžiaus tarpsnis, pasireiškiantis įvairiais fiziniais, emociniais pokyčiais. Tačiau kiekvienas vaikas šį amžių išgyvena skirtingai. Kai kurie iš jų šiame tarpsnyje neišgyvena jokių krizių ar sunkumų, kiti, nesusidorodami su naujais pokyčiais jų gyvenime, pradeda maištauti ar delinkventiškai elgtis.
Mokslininkas V. J. Černius (2006, p. 199-200) pateikia tokią paauglių charakteristiką:( labai rimtai ieškantys savojo „aš“.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Kokybinio Tyrimo Tipai ir Metodai
Tyrimo tipas: Aprašomasis - aprašyti situaciją, įvykį, fenomeną: kas?, koks? Pagal savo tikslus ir uždavinius skirtas gauti empirinius duomenis, suteikiančius platesnį tiriamų reiškinių, jų struktūrinių elementų vaizdą, norima gauti kuo platesnę informaciją. Naudojami, kai analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti charakterizuojama įvairiais požiūriais.
Kokybiniai tyrimai socialiniame darbe apima įvairius metodus, kurie leidžia tyrėjams giliau suprasti socialinius reiškinius. Dažniausiai naudojami metodai:
- Interviu
- Stebėjimas
- Dokumentų analizė
- Grupių diskusijos
Duomenų rinkimo instrumentas
- Anketa Ar vaikų dienos centruose susiduriate su vaikų agresyviu elgesiu.
- Kokia dažniausia agresijos rūšys.
- Ar vaikų šeimos nariai smurtauja pieš vaikus.
- Dažniausiai vaikai patiria agresija iš. ?
- Ar teko naudoti agresiją prieš kitą.
- Dėl kokių priežasčių dažniausiai tarp vaikų kyla agresija.
- Kas dažniausiai smurtauja prieš vaikus.
- Kam dažniausiai vaikas pasakoja apie smurto atvejus.
- Ar vaikai žino , kur gali kreiptis , esant smurto prieš jį atvėji.
- Ar keistumete kanors savo darbe , kad mažiau būtų smurto tarp vaikų.
Šie metodai leidžia surinkti duomenis apie žmonių patirtis, nuomones ir elgesį natūralioje aplinkoje.
Atvejo Vadyba Socialiniame Darbe
LTAtvejo vadyba, sprendžiant socialinius iššūkius ir siekiant užtikrinti vaiko gerovę bei teigiamus pokyčius šeimoje, vis dažniau įvardijama kaip efektyvus metodas, nors Lietuvoje atsirado ir pakankamai neseniai - nuo 2018 m. Atvejo vadybininkas koordinuoja pagalbą šeimai, patiriančiai riziką, dirba komandoje su socialiniu darbuotoju bei skirtingų institucijų specialistais.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
Pastebima, kad tiek klientai, tiek ir specialistai vis dar ne visada supranta šio specialisto veiklos specifiką, darbą sunkina nuolat keičiami įstatymai. Tai gali turėti įtakos specialistų emocinei savijautai, savo veiklos efektyvumo vertinimui, motyvacijai ir pasitenkinimui profesine veikla. Manoma, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų, tarp jų ir socialinio darbo srityje, nėra patenkinti savo darbu, turi žemą motyvaciją ir išgyvena neigiamus jausmus.
Lietuvoje stinga tyrimų apie atvejo vadybos sritį socialiniame darbe, todėl šio tyrimo metu stengiamasi analizuoti, kas skatina bei demotyvuoja atvejo vadybininkus jų veikloje. Buvo atliktas kokybinis tyrimas, o rezultatų analizei naudota turinio analizė. Tyrimo rezultatai parodė, jog atvejo vadybininkus labiausiai profesinėje veikloje skatina noras padėti sunkumų patiriančioms šeimoms, siekis realizuoti asmeninius tikslus, akivaizdūs teigiami veiklos rezultatai bei pasitenkinimas profesine veikla, darbo užmokestis.
Motyvaciją didina geri profesiniai santykiai su kolegomis, moralinis vadovo ir kolegų palaikymas, rutinos ir monotonijos nebuvimas profesinėje veikloje, stebimi klientų gyvenimo pokyčiai ir jų dėkingumas, sukurti geri santykiai ir sėkmingas bendradarbiavimas su kitais specialistais, materialinis paskatinimas.
Motyvaciją mažina profesinės veiklos sudėtingumas ir specifika, bendravimo ir bendradarbiavimo su klientais bei kitais specialistais sunkumai, nemotyvuoti, pagalbos nepriimantys klientai, didelė teisės aktų kaita, neigiama informacija ir įvykiai, emocinis fonas bei per mažas atvejo vadybininko pareigybės žinomumas.
Reikšminiai žodžiai: atvejo vadybininkas, veiklos motyvacija, išoriniai ir vidiniai motyvai, veiklos motyvaciją didinantys ir mažinantys veiksniai.
Taip pat skaitykite: Smurto tyrimai Lietuvoje
Veiksniai, Skatinantys ir Mažinantys Atvejo Vadybininkų Motyvaciją
Atvejo vadybininkų motyvacija yra svarbus veiksnys, lemiantis jų darbo efektyvumą. Tyrimai rodo, kad motyvaciją veikia įvairūs veiksniai, tiek teigiami, tiek neigiami. Štai keletas iš jų:
| Veiksniai, Skatinantys Motyvaciją | Veiksniai, Mažinantys Motyvaciją |
|---|---|
|
|
Šių veiksnių supratimas gali padėti organizacijoms kurti palankesnę darbo aplinką ir didinti darbuotojų motyvaciją.
tags: #kokybiniai #tyrimai #socialiniame #darbe