Vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaigos, kuriose ilgesniam ar trumpesniam laikui apgyvendinami ir globojami be tėvų globos likę vaikai. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos namų standartai Lietuvoje, įskaitant finansavimą, socialines paslaugas ir teisinį reglamentavimą.
Teisinis reglamentavimas
Vaikų teisių apsauga Lietuvoje nustatyta 1996 m. kovo 14 d. LR Seime priimtame LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234. Šis įstatymas nustato teisinę apsaugą šalyje, suderinus su 1992 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencija.
Valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų tikslus ir uždavinius, globos namų teises, darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, darbo apmokėjimo tvarką, finansavimą, vaiko apgyvendinimą, jo laikiną išleidimą ir išvykimą bei globos namų likvidavimą, reorganizavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Bendrieji valstybės ir savivaldybių vaikų globos namų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A1-68.
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu bei užtikrinant ir pripažįstant asmens teises į privatumą.
Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo nedarbingumo
Socialinės globos gavėjai: be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia. Vaikams su negalia globos paslaugos teikiamos socialinės globos namuose vaikams su negalia, socialinės globos namuose vaikams ir jaunimui su negalia.
Finansavimas
Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžetų) finansuojami VGN, o ne vaikui teikiamos socialinės paslaugos.
Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Svarbu suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.
Šis bei savivaldybių vaikų globos namuose, svarbu įvesti paslaugos krepšelį vaikui, kuriuo būtų vadovaujamasi nustatant globos įstaigoms vienodas asignavimų lėšas.
Valstybė turėtų nustatyti fiksuotą mėnesinį ar metinį finansavimą vieno vaiko išlaikymui, nes kitaip neužtikrinamas tolygus finansavimas valstybėje. Įvedus "paslaugos krepšelį vaikui", atsiras galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.
Taip pat skaitykite: Socialinis aprūpinimas vs. socialinė šalpa: kas tai?
Šis vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui.
Remiantis 12 pav. duomenimis, didžiausias finansavimas 2001-2005 metais buvo skirtas vaikų globos namams "Gilė".
Išlaidos komunalinėms paslaugoms, transportui, ryšiams, mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams ir personalo kvalifikacijos kėlimui sudaro 30,5 proc., savivaldybėse atitinkamai - 63,4 proc. ir 36,2 proc.
Socialinės paslaugos
Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas. Tai valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos VGN.
Socialinės globos paslaugas dažniausiai teikia socialiniai darbuotojai, kurie patys yra šios paslaugos organizatoriai bei koordinatoriai. Teikdami socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai bendradarbiauja su kitų profesijų specialistais.
Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos stabilumas
Socialinis darbas, jo teikiamos paslaugos turi turėti kokybės standartus ir jų siekti. Tačiau socialinio darbo kokybė nėra objektyvus, nekintantis dydis. Kokybė, kokybės standartai yra susitarimo dalykas, todėl socialinio darbo kokybės samprata nebus ta pati įvairiose valstybėse.
Socialinio darbo klientams norisi gerų santykių, supratimo, saugumo, pagarbos, užuojautos. Galimybė išmatuoti socialinio darbo poveikį globos namų ugdytiniams yra labai ribota. Kaip išmatuoti socialinio darbuotojo ir globotinio santykių intensyvumą, pasitikėjimą vienas kitu, atvirumą?
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 patvirtintame "Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų apraše" socialinis darbas apibūdinamas kaip "profesinė socialinio darbuotojo veikla, nukreipta ryšių tarp žmonių ir jų aplinkos pagerinimui, siekiant sustiprinti asmens ar jų bendruomenės prisitaikymo prie aplinkos galimybes bei padėti jiems integruotis visuomenėje.
Socialinė globa apibrėžiama kaip visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinė specialistų pagalba, apgyvendinimas ir priežiūra, užtikrinant asmens saugumą ir tenkinant jo socialinius, asmeninius, higienos ir kitus poreikius.
Tyrimai ir analizė
Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. H. Fajolis akcentavo, kad siekiant organizacijoje gero administravimo, svarbų vaidmenį atlieka idealus, kompetentingas vadovas, turintis reikiamas žinias, kad galėtų spręsti vadovavimo, techninius, komercinius, finansinius klausimus.
Klausimu, kokia vadovų vadovavimo patirtis, buvo siekiama išsiaiškinti, ar globos namų vadovai disponuoja vadovavimo patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais bei kompetencija kryptingo, kokybiško administravimo užtikrinimui globos namuose.
Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmų planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.
Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu. Jei prieš tai buvusiais metais, vadovai kartu su Vaikų globos namų taryba nustatė, kad trūko finansinių išteklių, jei globos įstaigos neišvengė skolų, tokiu atveju kitais metais siekiama gauti didesnį finansavimą. Parengiamas projektas, kuriame numatytas didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, nurodomos priežastys, kodėl reikia didesnio finansavimo.
Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.
Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.
Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovai teigė, kad vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi. Kišenpinigiai jiems - kaip paskatinimo priemonė. Kišenpinigių skyrimas atlieka svarbią funkciją kaip paskatinimo priemonė. Kita svarbi jų skyrimo vaikams pusė ta, kad vaikai išmoksta taupyti pinigus.
Pagrindinė globos nustatymo priežastis vaikams - tėvų nesidomėjimas vaikais, jų nepriežiūra, netinkamas auklėjimas, fizinio ar psichologinio smurto naudojimas. Be tėvų globos likusio vaiko apgyvendinimas globos įstaigoje - tarpinė ir laikina priemonė, ieškant ilgalaikio sprendimo, t.y. grąžinimo į biologinę šeimą ar įvaikinimo.
2006 m. sausio 19 d. priimtas LR Socialinių paslaugų įstatymas Nr.X-493 (Žin., 1996, Nr.X-493) sukuria prielaidas naujos - socialinio darbo - profesijos tapsmui. Socialinis darbas, kaip profesinė veikla, yra pripažintas visame pasaulyje.
Vaikų globos namų skaičius Lietuvoje
Šis vaikų globos namų skaičius buvo 30, o 2005 metais trimis globos namais daugiau - 33 globos namai. Didėjantį globos įstaigų poreikį įtakoja socialinės ir ekonominės sąlygos: bedarbystė, didėjanti gyventojų emigracija. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatytos šios priežastys, dėl kurių vaikams nustatoma laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba): tėvams neterminuotai ribota tėvų valdžia, tėvai nesirūpina vaiku, netinkamai auklėja, tėvams apribota tėvų valdžia, tėvai mirę, skurdas šeimoje, tėvų liga, smurtas šeimoje, tėvai dingę, atlieka bausmę, tėvai išvykę į užsienį.
„Lietuvos ryto“ žaidėjai nudžiugino „Spenglos“ vaikų globos namų auklėtinius
tags: #aprupinimas #vaiku #namuose