Senatvės Ligos: Požymiai, Demencija Ir Prevencija

Senėjimas - natūralus gyvenimo procesas, tačiau kartais jis gali prasidėti anksčiau nei tikėtasi. Svarbu atpažinti ankstyvus senėjimo požymius ir imtis priemonių jiems suvaldyti.

Senilizmas: Kas Tai?

Senilizmas (lot. senilis - senatvinis) - tai senėjimo, senatvės ir senatviškumo požymiai, nuostatos į senatvę ir diskriminacija dėl senatvės. Šis terminas apima:

• Fizinius ir psichinius senėjimo požymius (skausmai, susilpnėjusi jėga ir energija, sveikata, sunykęs raumenų tonusas, sumažėjęs kaulų tankis, atminties spragos, kūno patrauklumo pasikeitimas, draugų ir šeimos praradimas, priklausomybė nuo gydytojų ir vaistų, socialinė izoliacija).
• Senatvės požymių atsiradimą santykinai jauname amžiuje.
• Senatvės ligų ir negalavimų akcentavimą pajuokos ir patyčių prasme (senų žmonių užmaršumas, sumišimas, nedėmesingumas), diskriminacija dėl senatvės.
• Senatvinę silpnaprotystę (senatvinis marazmas, senatvinė demencija) - smegenų degeneracinių (pvz., Alzheimerio, Huntingtono, Picko) ligų sukelti psichikos (pvz., atminties, orientacijos laike ir erdvėje, santykių su kitais žmonėmis) sutrikimai.

Terminas senilizmas retai vartojamas.

Demencija: Kas Tai Ir Kaip Ji Pasireiškia?

Demencija (lot. dementia - „beprotystė“) - tai įgyta silpnaprotystė, klinikinis sindromas, kurį sukelia galvos smegenų liga arba galvos smegenų pažeidimas. Jis dažnai pasireiškia aukštesniųjų smegenų žievės (pažinimo) funkcijų sutrikimu - gana ryškiu, kad sutrikdytų kasdienę veiklą. Demencija - vienas pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimų, kurį neurologija identifikavo dar XIX amžiaus pradžioje.

Demencija serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų, ligą diagnozuoja gydytojas neurologas. Senstant žmonių populiacijai, sergančiųjų skaičius sparčiai auga. Demencijos paplitimas priklauso nuo amžiaus (pagal H. J. Naurath), pavyzdžiui, 60-64 m. amžiaus grupėje sergamumas demencija siekia iki 1 proc. visos populiacijos, o 90+ m. - 30-47 proc.

Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?

Demencijos simptomai ir požymiai:

• Atminties sutrikimai
• Mąstymo sutrikimai
• Orientacijos sutrikimai
• Dėmesio sutrikimai
• Suvokimo sutrikimai
• Skaičiavimo įgūdžių sutrikimai
• Gebėjimo mokytis sutrikimai
• Kalbos sutrikimai
• Protavimo sutrikimai

Seniems žmonėms būdingi tam tikri charakterio ypatumai: sutrinka savęs vertinimas, kamuoja įvairios abejonės, baimės (vienatvės, bejėgiškumo), nuskurdimo jausmas, silpsta domėjimasis išoriniu pasauliu, naujovėmis, jiems viskas nepatinka, tampa irzlūs.

Jeigu vyresnis šeimos narys tampa piktas, kartais net agresyvus, tai ne visada būdinga demencijai, reikia nepamiršti, kad ir kitos neurologinės ligos, tokios kaip depresija ar pasireiškiančios lėtiniu skausmu, taip pat gali keisti žmogaus charakterį, didinti dirglumą. Senyvi žmonės tampa smulkmeniški, šykštūs, konservatyvūs.

Atminties sutrikimai galimi ir esant kepenų, inkstų, skydliaukės veiklos sutrikimui, vitamino B12 trūkumui - taip pat galima demencijos simptomatika, bet, pakoregavus minėtų organų funkciją, neretai demencija išnyksta.

Dažnai tai vadinama lengvu pažinimo sutrikimu, nes simptomai nėra pakankamai sunkūs, kad būtų galima diagnozuoti demenciją. Visgi rekomenduojama atkreipti į juos dėmesį ir pasikonsultuoti su specialistais. Privatus neurologas, įprastai per 1 dieną atliks reikalingus tyrimus ir patvirtins arba paneigs diagnozę.

Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?

Dažniausios senatvinės demencijos priežastys:

• Alzheimerio liga: apie 55-70 proc.
• Galvos smegenų kraujotakos ligos sukelia kraujagyslinę demenciją. Apie 15-25 proc. pacientų ji atsiranda patyrus galvos smegenų kraujotakos sutrikimą - insultą arba kartojantis insultams pradeda vystytis praėjus 2-3 mėn.
• Lewy kūnelių liga sukelia demenciją apie 15 proc. pacientų.
• Rečiau pasitaikanti senatvinės demencijos priežastis - frontotemporalinė demencija, dažniau pasireiškianti elgesio ir kalbos sutrikimu.

Pagrindinis tikslas tiriant vyresnio amžiaus žmones, vertinant tam tikrus jų charakterio, elgesio, mąstymo ypatumus - nustatyti, ar tai atitinka amžiaus normas, ar yra demencijos pradžia. Todėl itin svarbi savalaikė gydytojo neurologo konsultacija ir ištyrimas.

Senatvinės demencijos tipai:

• Pirminės degeneracinės demencijos (Alzheimerio liga).
• Kraujagyslinės demencijos (galvos smegenų kraujotakos ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimai).
• Infekcinės kilmės demencijos.
• Tūrinių procesų sukeltos demencijos.

Visų demencijų eiga yra progresuojanti, tik vienos progresuoja greičiau, kitos - kiek lėčiau. Greičiausiai progresuoja fronto temporalinė demencija. Jeigu išsivystė kraujagyslinė demencija po įvykusio insulto ir jeigu kurį laiką jis nesikartos, galime tikėtis kiek lėtesnio progresavimo. Alzheimerio ligos demencija neretai diagnozuojama, kai asmuo ja serga kelerius metus ir jau nustatoma ne pradinėje ligos stadijoje.

Visada atliekami neurovizualiniai galvos smegenų tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, taip pat atliekami testai, siekiant įvertinti pažinimo funkcijos sutrikimą, bei laboratoriniai kraujo tyrimai.

Atrodytų, kad senatvinė demencija yra neišvengiama ilgėjant gyvenimo trukmei, nes pagrindinis nemodifikuojamas rizikos veiksnys yra amžius. Tačiau ne visi suserga demencija pasiekę garbingą amžių. Vyresnių nei 90 m. asmenų amžiaus grupėje trečdalis neturės demencijos simptomų.

Labai svarbu genetika, genetinė predispozicija ligai, bet demencija nėra paveldima. Kaip ir minėjau, pagrindinis rizikos veiksnys yra amžius. Jeigu jūsų tėvai ar seneliai susirgo Alzheimerio liga būdami 70-80 m., rizika susirgti demencija jums nepadidėja. Bet jeigu tėvai susirgo Alzheimerio liga dar nepasiekę 60 m., ir jums didėja rizika sirgti Alzheimerio liga.

Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis

Nors atminties praradimas yra dažnas demencijos simptomas, ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Problemos dėl atminties gali būti normalaus amžėjimo dalis. Agresija yra dažnas simptomas, galintis pasireikšti bet kurioje demencijos stadijoje. Bet tikrai ne visiems šia liga sergantiems pasireiškia agresyvumas. Sergantys demencija agresiją patiriantys žmonės gali būti sutrikę, gali nesuprasti, kas vyksta. Jie gali turėti iliuzijų ar haliucinacijų, kuriuos artimieji suvokia kaip grėsmę.

Svarbu parinkti tokį psichotropinį vaistą, kurio indikacijų spektras būtų platesnis, pvz.: miego, nerimo ir elgesio sutrikimų gydymas, o šalutinių reiškinių rizika mažesnė. Taip pat svarbu, kad vaistas nepablogintų kognityvinių funkcijų. Pacientams visada patariu konsultuotis su gydytoju specialistu.

Kadangi liga progresuoja, nėra vienos priežasties, kuri gali sąlygoti ligos vystymąsi, tačiau labai svarbu propaguoti sveiką gyvenimo būdą.

Jeigu nutiko taip, kad turime slaugyti artimąjį, sergantį demencija, neretai kyla klausimas, kas labiau pavargsta - sergantysis ar jį slaugantis asmuo. Deja, didesnis krūvis, emocinė įtampa užgula slaugančiojo pečius, todėl labai svarbu psichologo pagalba šeimai, slaugančiojo reabilitacija, dienos centrai sergančiajam ir užimtumo terapija.

Laiku pradėtas gydymas - išeitis ligai suvaldyti.

Normaliam žmogaus funkcionavimui yra būtinas gebėjimas per tam tikrą laiką gauti informaciją, ją išlaikyti ir atgaminti. Taip veikia kognityvinės funkcijos, kurioms priklauso dėmesys, atmintis, kalba, planavimas, skaičiavimas, netgi erdvinio išsidėstymo suvokimas, orientacija ir t.t. Kai šių funkcijų sutrikimas pradeda trukdyti kasdienei žmogaus veiklai, jau galime įtarti ligą.

Šiandien iš 10-15 lengvą kognityvinį sutrikimą turinčių žmonių, 10-15 procentų po metų prognozuojama Alzheimerio liga. O jau po 5 metų suserga maždaug 60-80 procentų. Laiku pastebėjus sutrikimus, jiems esant dar ankstyvoje stadijoje, spartų ligos progresą galima suvaldyti.

Žmogus, kuriam pradeda vystytis kognityviniai sutrikimai, palaipsniui pradeda užmiršti švaraus rūbo pojūtį, vandens sukeliamas emocijas, jam viskas yra gerai, jis nenori persirengti, jis nenori praustis, pradeda valgyti bet kaip, trupina, ima su rankom iš puodo. Jam darosi nesvarbu ir nebeaktualu, nes jis užmiršo, ką reiškia švaraus rūbo ar vandens prisilietimas prie kūno, etiketas.

Kalbėdami su vyresniu žmogumi, taip pat jo prašome atkreipti dėmesį, kur padeda daiktus: ar jų neieško, ar nepradeda pykti, kad neranda, ar neatsiranda liūdesys, kad visada kažko ieško ir ieško? Jeigu, sakykim, jis vis užmiršta, kur padėjo akinius - tai nejuokai. Reikėtų pagalvoti „kodėl aš pamirštu?“. Gal tai ne atminties sutrikimas, o dėmesio nesukaupimas?

Dar vienas ryškus ir ligą padėsiantis įtarti požymis - ilgalaikių pomėgių atsisakymas. Jeigu ilgus metus mezgusi senolė sakosi nebeatsimenanti, kaip tai daryti - tai jau gali būti ligos požymis. Kaip ir nenoras žaisti anksčiau labai mėgtą šachmatų žaidimą. Namiškiai, pasak neurologės, turėtų stengtis pomėgius priminti ir skirti jiems laiko drauge.

Jie atsisako ankstesnių pomėgių, nes jiems atrodo „nesąmonė“, nebeišeina. O kodėl neišeina? Todėl kad nebėra mąstymo sekos, žmonės užmiršta. Labai svarbu, kad namiškiai kalbėtųsi su jais, nepaliktų jų „ramybėje“, nes kitu atveju jie tiesiog pasmerkiami ligai.

Didelė dalis situacijos pagerėjimo priklauso nuo artimųjų įsitraukimo. Tai reikalauja ir kantrybės, ir kūrybiškumo, bet minimalus dėmesys padės žmogui nepasimesti ir ilgiau išlikti sąmoningesniam. Artimųjų dėmesio dėka žmogus nebus paliktas visiškoje nežinioje, nes vienatvėje sparčiau pasiduodama ligai.

Namiškiai neturi informacijos kaip elgtis, todėl dažnai pasimetusį žmogų palieka vieną. Bendravimas, aiškinimas, kalbėjimas padeda orientuotis laike ir vietoje. Tai labai svarbu, nes kitu atveju situacija labai sparčiai veda į demenciją ir į ligą. Blėstančius įgūdžius reikia aktyvinti, padedant žmogui: paserviruojant maistą, padedant šaukštą, šakutę, peilį, servetėlę, kad pasišluostytų. Jį reikia nuolat kalbinti.

Galima suteikti žmogui laimę simuliuojant situacijas ir parodant, kad ne jis vienas pamiršta, o ir aš užmirštu. Pavyzdžiui, paklausti „seneli, o kokia šiandien diena?“, tada jis nueis prie kalendoriaus, atsakys ir bus „palepintas“, jog ne jis vienas pamiršta tam tikrus dalykus ir kad jam buvo suteiktas šansas atsakyti.

Labai rekomenduojame drauge užsiimti fizine veikla: daryti mankštą, eiti pasivaiščioti, maudytis upėje. Stengtis sugalvoti kuo įvairesnių pojūčių lavinimo aplinkybių. Visa tai skatina energiją, džiaugsmą ir gerus išgyvenimus bei atitolina ligos eigą.

Visame pasaulyje vykdomi įvairūs tyrimai ieškant Alzheimerio ligos priežasčių. Pasak gydytojos, plėtojamos teorijos apie amiloido apykaitą, virusus, kraujotakos sutrikimus ar netgi nesteroidinių vaistų poveikį. Tačiau priežastys vis dar nėra žinomos. Ligos diagnostikai šiandien labiausiai padeda artimųjų drąsa kreiptis į specialistus konsultacijai ir ilgas pokalbis su pacientu.

Gydytojai turi įvairias metodikas, kurių dėka gali įvertinti sutrikimo laipsnį ir nustatyti ligos sunkumą bei paskirti reikalingą gydymą, pakonsultuoti artimuosius, juos informuoti, kaip reikėtų elgtis esamoje situacijoje.

Delsti nereikėtų, nes „pagavus“ kognityvinius sutrikimus dar lengvoje fazėje, juos galima atstatyti. Kai jie jau taps demencijos sindromu - nieko nebegalėsime padaryti. Situaciją įvertinti padeda ilgas pokalbis su pacientu, todėl konsultacijos neturėtų būti greitos. Specialistui reikia nemažai laiko tam, kad iš pokalbio įvertintų paciento būklę. Susitikimo metu atliekami įvairūs orientacijos sutrikimus įvertinantys, skaičiavimo, skaitymo, ilgalaikės atminties, ligonio veiklos analizės, testai. Išklausomi artimųjų pasakojimai. Gydymui naudojami vaistai sulėtina ligos progresavimą. Todėl norint, kad žmogus galėtų pilnaverčiu gyvenimu džiaugtis kuo ilgiau, labai svarbu „pagauti“ ligonį ir padėti jam laiku, nenuleidžiant rankų.

Ankstyvojo Senėjimo Požymiai

Nepaisant to, kad yra kai kurių negalavimų, atsirandančių kartu su senatve, keletas iš jų gali pasirodyti kiek anksčiau ir įspėti apie ankstyvą senėjimą.

Pasak „The Daily Net“, tokios problemos iškyla dėl blogų gyvenimo būdo ir mitybos įpročių ar hormonų gamybos sutrikimo. Šis senėjimo procesas gali atrodyti sunkiai suvaldomas, tačiau kontroliuodami sveiką gyvenseną, padėsite sau atrodyti sveikesniais ir jaunesniais.

1. Žarnyno pralaidumas: Sisteminiai uždegiminiai ir autoimuniniai sutrikimai, tokie kaip žarnyno pralaidumas, yra ankstyvo senėjimo požymis. Gali atsirasti daugiau odos problemų, pavyzdžiui, spuogai ar žvynelinė, virškinimo sutrikimai bei padidėjęs jautrumas maistui. Norint, kad žarnyne būtų daugiau gerųjų bakterijų, reikia keisti mitybą ir įtraukti į ją produktų, turinčių probiotikų.
2. „Smegenų rūkas“: Jeigu jaučiate nuovargį, dirglumą, galvos skausmą, nerimą nemigą, sutriko atmintis ir koncentracija, tai gali būti, kad pradėjote senti per anksti. Sveikų smegenų ir kūno sveikatai svarbu sutelkti dėmesį į priešuždegiminius maisto produktus, tokius kaip baltymai, sveikieji riebalai ir angliavandeniai.
3. Raumenų masės trūkumas: Jėga yra svarbi tam, kad jūsų kaulai būtų stiprūs ir sveiki. Kardiotreniruotės taip pat yra puikios, tačiau nepamirškite ir raumenų. Su amžiumi silpnėja jėga ir ištvermė, todėl svarbu stiprinti raumenis.
4. Sąnarių skausmas: Sąnarių skausmas nenuslūgsta taip paprastai, o su amžiumi gali tik pablogėti. Norint to išvengti, patartina vartoti priešuždegiminius maisto produktus: imbierą, ciberžolę, vaisius ir daržoves, žuvį, graikinius riešutus ir t. t.
5. Burnos sveikata: Pažvelgus į burną galima daug ką pasakyti apie bendrą organizmo sveikatą. Jei turite burnos problemų, tokių kaip dantenų ligos ar atsiradęs ėduonis, gali kilti uždegimų ir infekcijų kitose organizmo vietose.
6. Energijos trūkumas: Po ilgos ir užimtos savaitės normalu jaustis išsekusiam, tačiau energijos trūkumas, kuris trukdo fiziniam aktyvumui labiau nei įprastai, gali būti problemų, susijusių su amžiumi, požymis. Dėl to kaltas neretai būna ir sutrikęs hormonų balansas.
7. Odos ir plaukų pokyčiai: Moterims, turinčioms hormonų pusiausvyros sutrikimų, pasireiškia ankstyvieji senėjimo požymiai, pavyzdžiui, plaukų retėjimas ar silpni nagai. Skydliaukės hormonas yra labai svarbus medžiagų apykaitai, atminčiai, plaukų augimui, koncentracijai ir odai, todėl hormonų trūkumas gali turėti įtakos tiek dabartinei, tiek būsimai sveikatos būsenai.
8. Pusiausvyros sutrikimas: Su amžiumi kūno balansas gali kisti, todėl vertėtų skirti daugiau dėmesio viso kūno mankštoms: nuo galvos iki kojų.

Demencija: Ne Tik Atminties Silpnėjimas

Demencija - tai ne vien paprastas atminties silpnėjimas ar senėjimo požymis. Tai rimtas sveikatos sutrikimas, kurį sukelia įvairios smegenų ligos. Sergant demencija, pamažu silpnėja tokios svarbios funkcijos kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, gebėjimas priimti sprendimus.

Lietuvoje šiuo metu demencija diagnozuota daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Manoma, kad dar nemaža dalis atvejų lieka nenustatyti. Prognozuojama, kad ateityje sergančiųjų skaičius didės, nes visuomenė sensta. Pastebėta, kad moterys serga dažniau nei vyrai.

Demencija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Alzheimerio liga - tai pati dažniausia demencijos priežastis.

Demencijos požymiai atsiranda pamažu ir laikui bėgant stiprėja.

Kur kreiptis pagalbos?

• Šeimos gydytojas.
• Vaistai ir kitos priemonės.
• Psichologinė pagalba.
• Socialinės paslaugos.

Demencija paliečia ne tik sergantį žmogų, bet ir visą jo šeimą. Todėl svarbiausia - nelikti vieniems.

Naujosios Vilnios poliklinikoje Jums padės šeimos gydytojai ir specialistai, pasirengę atsakyti į klausimus bei suteikti reikiamą pagalbą.

tags: #senatves #ligu #pozymiai