Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą - svarbus įvykis, formuojantis jo požiūrį į burnos priežiūrą visam gyvenimui. Neretai jaudinasi ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Tačiau, tinkamai pasiruošus, galima užtikrinti, kad vizitas praeis sklandžiai ir be baimės. Jei nuo mažų vaiko dienų remsitės odontologų rekomendacijomis, pirmasis ir visi kiti paskui sekantys vizitai nesukels jokio nerimo ar baimės.
Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip tinkamai paruošti vaiką vizitui pas odontologą, kokios dantų priežiūros priemonės yra svarbios ir kaip spręsti dažniausiai pasitaikančias problemas.
Kodėl Svarbu Vaikų Dantų Priežiūra?
Pieniniai dantys atlieka svarbų vaidmenį vaiko vystymuisi. Jie užtikrina vietą nuolatiniams dantims, padeda tinkamai formuotis žandikauliui ir užtikrina taisyklingą kramtymą bei kalbos raidą. Pieniniai dantys yra jautresni kariesui dėl plonesnės emalio struktūros. Taip, pieniniai dantys reikalauja tokios pačios priežiūros.
Negydytos infekcijos pieniniuose dantyse gali pažeisti po jais besiformuojančius nuolatinius dantis arba apsunkinti jų dygimą. Pažeisti dantys blogina estetiką, tai lemia psichologines problemas (mažina vaiko pasitikėjimą savimi, skatina neigiamą savęs vertinimą bei elgesio problemas).
Kada Kreiptis Į Vaikų Odontologą?
Pirmasis vizitas pas odontologą vaiko dantų priežiūros klausimais turėtų įvykti mamai dar laukiantis. Antras geriausias laikas - išdygus pirmiesiems dantims arba kuo anksčiau, kol burnoje dar nėra problemų. Rekomenduojama apsilankyti kas 6 mėnesius, net jei nėra akivaizdžių problemų. Svarbu niekada nelaukti, kol ims skaudėti. Taigi amžius labai varijuojantis - nuo 1 metukų iki 18-19 metų, kai baigiama mokykla.
Taip pat skaitykite: Privati pensija: ar verta?
Gydytojo odontologo patikra prieš pradedant lankyti ugdymo įstaigą ar sugrįžtant į ją po vasaros atostogų yra privaloma, kaip ir vizitas pas šeimos gydytoją. Vaikų odontologo konsultacijos metu įvertinama vaiko burnos ertmės būklė, dantų sveikata ir sąkandžio formavimasis. Gydytojas kruopščiai apžiūri tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, stebi jų dygimo eigą, emalio ir dantenų būklę, ieško galimų ėduonies požymių ar sąkandžio sutrikimų.
Kiekvieną kartą vykstant pas odontologą tėveliai turėtų paruošti vaiką namuose. Tėvai dažnai nežino, kada pirmą kartą vesti vaiką pas odontologą. Svarbu įsisąmoninti, kad už vaiko dantų priežiūrą atsakingi suaugusieji. Bent iki septynerių-devynerių vaiko gyvenimo metų, o kartais ir dar ilgiau, už dantų valymą turėtų būti atsakingi tėvai. Pasiruošimas labai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Apskritai, pasiruošimas vizitui pas odontologą labai priklauso nuo vaiko asmenybės.
Atkreipkite dėmesį, kaip mažylis geriausiai priima informaciją - ar jam užtenka žodinio papasakojimo, ar jam reikia vizualiai parodyti, kaip viskas vyksta. Juk galite net ir pasižiūrėti vaizdo įrašų, kaip atliekama dantukų patikra.
Patarimai, Kaip Paruošti Vaiką Vizitui
- Skaitykite vaikams skirtas knygas apie vizitą pas odontologą. Tai padeda vaikui susipažinti su aplinka ir procedūromis.
- Vaikai gali turėti daug klausimų apie tai, kas vyksta pas odontologą. Atsakykite į juos ramiai ir suprantamai.
- Jei vaikas dar nebuvo pas odontologą, pirmąjį apsilankymą suplanuokite prevenciniais tikslais, kai dantukai dar sveiki. Tai padės sukurti teigiamą asociaciją su odontologu.
- Po vizito padėkokite vaikui už drąsą ir pasiūlykite nedidelį atlygį, pvz., lipduką ar mėgstamą užsiėmimą. Tai sustiprins teigiamą patirtį.
- Venkite detalių apie sudėtingas procedūras ar galimus nemalonumus. Tai gali sukelti nereikalingą baimę.
- Neperduokite vaikui savo baimių ir nemeluokite. Jeigu žinote, jog teks gydyti dantuką, nesakykite „Tau nieko nedarys“, nes daryti teks.
Geriausia visų procedūrų pristatymus palikti patiems vaikų odontologams ir tėveliams bei kuo mažiau pasakoti apie laukiančių procedūrų detales, nes vaikui kils tik dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakyti gali pritrūkti žinių ar vaizduotės. Iš anksto negalite žinoti, kokios procedūros bus atliekamos vaikui, išgirdęs įvairiausius įrankių pavadinimus jis gali pats daug visko prisigalvoti ir veltui bijoti. Taip pat kaip ir nerekomenduojame sakyti vaikui, kad neskaudės. Nors tai ir teisingas faktas, dauguma procedūrų atliekamos nesukeliant skausmo, tačiau jis gali užfiksuoti tik žodį „skausmas“ ir galvoti, kad odontologinės procedūros gali sukelti skausmą.
Jeigu neišsisukate nuo vaiko noro sužinoti, kas vyks pas odontologą, sakykite, kad gydytojas paprašys jo išsižioti ir suskaičiuoti, kiek dantukų jis turi. O apie konkrečias procedūras papasakos pats odontologas vizito metu. Daugelis vaikų odontologų turi specialų žodyną vaikų kalba, apibūdinantį visas gydymo procedūras.
Taip pat skaitykite: Pensijos kaupimas: patarimai
Pirmoji baimės profilaktika - kuo ankstesni vizitai pas odontologą. Nuo mažų dienų leiskite suprasti, kad odontologas - būtinybė, ne pasirinkimas. Dažnai pastebima tėvelių klaida yra vaikų gąsdinimai: „jeigu nesivalysi dantų, jie visi iškris“, „jeigu neleisi pažiūrėti dantų, iškviesim policiją“. Tokiais pasakymais tik dar labiau išgąsdinsite vaiką.
Ruošdamiesi vizitui, nepasakokite vaikui, kad gali skaudėti, bet taip pat ir nekalbėkite pernelyg pozityviai, jeigu vis dėlto vaikui reikės gydymo ir jis pajus skausmą - galite prarasti jo pasitikėjimą. Geriausia apie gydymą kalbėti vaikų odontologui, jis žino, ką pasakyti vaikui ir kaip atsakyti į kiekvieną jo klausimą. Pasakymas „nebijok, tau nieko nedarys“ vaiką taip pat gali bauginti ir gluminti, nes jis tik labiau susimąstys, kas ten vyksta pas odontologą kabinete, kad turėčiau to bijoti. Geriausia, jog į tokį vizitą mažąjį atvestų mažiausiai stresą jaučiantis šeimos narys, kuris neperduotų savo nerimo vaikui.
Ką Daryti Vizito Metu?
Apžiūra - dažniausiai pirmą kartą atvykus pas odontologą vyksta psichologinis vaiko paruošimas. Vaikas supažindinamas su aplinka, instrumentais, gydytoja, aptarnaujančiu personalu. Tėveliai apmokomi vaikų dantų priežiūros ypatumų primenant, kad neretai tenka padėti vaikams valytis dantis iki 7-8 metų amžiaus.
Gydytojas apžiūrės vaiko burną, pakonsultuos burnos higienos priemonių klausimais, sveikos mitybos dantims aspektais, kurie gali padėti apsaugoti vaiko dantis nuo ėduonies. Pamokys, kaip geriau išvalyti vaiko burną. Jei bus reikalinga, kartu su gydytoju aptarsite galimą dantų ėduonies profilaktikos planą: suplanuosite dantų higienos vizitus, aptarsite dantų fluoravimo ir/ar silantavimo klausimus. Konsultacijos metu tėvai gauna išsamias rekomendacijas apie kasdienę dantų priežiūrą, mitybos įtaką burnos sveikatai, fluoridavimo ir silantų naudą.
Svarbūs patarimai naujiems tėvams Vaikų dantų sveikatos mėnesyje
Dantų Gydymo Ypatumai Vaikams
Vaikų dantų gydymas skiriasi nuo suaugusių dantų gydymo, nes svarbiausias tikslas yra neišgąsdinti vaiko. Šiuolaikinėje odontologijoje pasitelkus įvairias modernias technologijas ir medžiagas, iš tiesų, yra įmanomas vaikų dantų gydymas be skausmo ir baimės. Skausmo valdymui labai svarbi yra efektyvi vietinė nejautra, kuri atliekama visų galimai nemalonių procedūrų metu.
Taip pat skaitykite: Stambioji motorika vaikams
Gyd. Dantų gydymas - kai pieninis dantis yra nesmarkiai pažeistas ėduonies, per vieną vizitą išvalomi audiniai ir vainikas atkuriamas plombine medžiaga. Vaikams labai patinka įvairių spalvų užpildai (pvz., žalios, mėlynės, rožinės). Esant komplikuotam pieninio danties ėduonies gydymui, vieno vizito nepakanka.
Priežiūra - gydymo procedūrų metu yra aptariami pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti norint išsaugoti sveikus vaikučių dantis: geros burnos higienos įtaka, fluoridų nauda, dantų vystymosi etapai, tinkama subalansuota mityba. Pastaruoju metu padaugėjo klaidingų siuntimų dėl dantų šaknų kanalų gydymo (endodontijos). Pieninio danties kanalai gydomi retais atvejais, kai yra rimtas uždegimas ar infekcija, bet dantį vis dar būtina išsaugoti.
Klinikoje konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos dėl ankstyvos vaikystės dantų ėduonies, sudėtingų dantų traumų, nekariozinės kilmės dantų kietųjų audinių susirgimų, sergantys periodonto, burnos gleivinės ligomis. Taip pat konsultuojami pacientai, turintys retas genetines ligas, kurių išraiška burnoje pasireiškia įgimtomis dantų anomalijomis. Konsultuojami ir gydomi pacientai, sergantys sunkiomis bendrinėmis ligomis ir turintys burnos sveikatos sutrikimų.
Dantų Priežiūros Priemonės Vaikams
- Dantų šepetėlis. Šepetėlis turi būti minkštas, ne per didelis, patogiai tilpti vaiko burnoje.
- Dantų pasta. Dantys turėtų būti valomi nuo pirmo dantuko su dantų šepetėliu ir pasta, kurią jums paskiria odontologas. Pagal Lietuvos Odontologų Rūmų rekomendacijas, vaikams nuo 0 metų iki 3 metų, esant sveikiems dantukams, reikėtų juos valyti dantų pasta su fluoru, kurio turi būti 500 ppmF-.
- Dantų siūlas. Būtina dantų priežiūros priemonė netgi vaikams, kadangi dantų šepetėlis niekaip neišvalo tarpdančių.
- Silantavimas. Apie šeštuosius vaiko gyvenimo metus pradeda dygti pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Tai yra dantys, kurie lieka visam gyvenimui. Dažnai tėvai net nežino, jog pas vaiką išdygo nuolatinis krūminis dantis, nes joks pieninis dantis vietoj jo neiškrenta. Tik ką išdygusio nuolatinio danties paviršiuje gausu vagelių, griovelių - vietų, kuriose lengvai gali pradėti kauptis maistas ir prasidėti danties gedimas. Todėl labai rekomenduojama atvykti šių dantų silantavimui. Silantas - lyg labai skysta plomba, kuri padengia vageles, griovelius ir sukietėjusi sudaro mechaninį barjerą, neleidžia kauptis maistui. Krūminių dantų dengimas silantais - tai neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra.
Traumos
Įvykus bet kokiai traumai burnos srityje yra būtina pasirodyti gydytojui odontologui, tai galioja tiek pieniniams, tiek nuolatiniams dantims. Svarbu tai padaryti kaip įmanoma greičiau, nes kai kurių traumų atvejais nuo to, kaip greitai pavyks gauti odontologinę pagalbą, priklauso ir pačio danties likimas. Gydytojas odontologas apžiūrės traumuotą dantį, pagal galimybes atliks rentgeno nuotrauką, paskirs gydymą, papasakos apie potrauminį režimą ir stebėjimą.
Kiek Dantų Turi Vaikas?
Iki 3 m. amžiaus vaikas jau turi pirmuosius 20 pieninių dantukų, kuriais pradeda rūpintis padedamas tėvelių. Apie 6-tus gyvenimo metus vaikams pradeda dygti nuolatiniai dantys.
Narkozė Vaikų Odontologijoje
Vaikų odontologijoje narkozė kartais tampa neišvengiama, ypač, kai dėl specifinių aplinkybių reikia užtikrinti patogumą ir saugumą. Tai yra bendrinė nejautra, kurios metu vaikas užmiega ir nejaučia skausmo ar diskomforto. Pasak gydytojos odontologės Gustės Poliakienės, narkozė vaikų dantų gydyme nėra pirmasis pasirinkimas, tačiau kai kuriais atvejais ji neišvengiama.
Bendroji nejautra taip pat reikalinga vaikams, kuriems dėl amžiaus, emocinių ar elgesio sunkumų keblu bendradarbiauti su gydytoju, taip pat turintiems negalią, kuri apsunkina gydymą. Bendroji nejautra vaikams dažnai taikoma ir tada, kai per vieną vizitą būtina atlikti kompleksinį ar sudėtingą gydymą, apimantį ne vieną procedūrą. Bendrinė nejautra gali būti taikoma vaikams nuo ankstyvos vaikystės, dažniausiai nuo 3 metų amžiaus.
Svarbu, kad sprendimą dėl anestezijos priimtų gydytojas odontologas ir anesteziologas, įvertindami ne tik vaiko dantų būklę, bet ir jo bendrą sveikatą, emocinę būseną bei procedūros sudėtingumą. Tėvų vaidmuo taip pat yra labai reikšmingas - jų pastebėjimai apie vaiko baimes, elgesį ir ankstesnes patirtis padeda gydytojams tinkamai įvertinti situaciją.
Pasiruošimas Procedūrai Ir Trukmė
Prieš dantų gydymą su narkoze reikia pasiruošti ir atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus. Pirmiausia, atliekamas išsamus vaiko sveikatos įvertinimas ir gydytojas su tėvais aptaria detales. Procedūros dieną vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs.
Jei anestezija atliekama ryte, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs nuo praėjusio vakaro. Jei procedūra atliekama dieną, vaikas turi būti nevalgęs ir negėręs bent 6 val., likus ne mažiau kaip 2 val. iki anestezijos leidžiama išgerti nedidelį kiekį vandens. Jei reikalingas papildomas pasiruošimas, jis aptariamas individualiai. Vaikas turi būti sveikas bent 3-4 savaites prieš procedūrą ir jos metu neturėtų karščiuoti, kosėti, sloguoti ar jausti kitų peršalimo simptomų.
Svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kaip vyks gydymas, pabrėžiant, jog gydytojai padės sutaisyti dantukus, kol jis sapnuos gražius sapnus. Toks pasiruošimas padeda vaikui jaustis ramiau ir mažina nerimą. Bendrosios nejautros procedūros trukmė priklauso nuo gydymo sudėtingumo ir paprastai užtrunka nuo 1 iki 3 valandų. Procedūros pradžioje tėvai gali būti šalia, padėti vaikui nusiraminti - laikyti už rankos, paglostyti galvą, švelniai kalbėti. Tėvų artumas labai svarbus, nes suteikia vaikui didesnį saugumo jausmą.
Dažniausiai Užduodami Tėvų Klausimai
Tėvai dažnai klausia gydytojų, ar vaikų dantų gydymas taikant narkozę yra saugus. Šiuolaikinė anestezija vaikams odontologinių procedūrų metu paprastai laikoma saugia, jei ją atlieka kvalifikuota medikų komanda, laikydamasi griežtų standartų. Vis dėlto, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, ji turi tam tikrų rizikų, kurias svarbu aptarti su specialistu. Procedūros metu vaiko gyvybiniai rodikliai nuolat stebimi, o moderni įranga leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius. Prieš anesteziją pokalbio su tėvais metu įvertinama vaiko sveikatos būklė.
Užmigdymą ir atsibudimą atlieka patyręs anesteziologas-reanimatologas, užtikrinantis sklandžią eigą. Be to, naudojami šiuolaikiniai vaistai, tokie pat kaip ir taikomi universitetinėse ligoninėse, padeda greičiau atsistatyti ir sumažina šalutinį poveikį. Bendrinės nejautros sunkių komplikacijų rizika yra minimali, o dažniausiai pabudus po operacijos pasireiškia trumpalaikis mieguistumas. Taip pat po operacijos su anestezija retai, bet gali pasireikšti pykinimas.
Po anestezijos vaikas kurį laiką gali būti mieguistas ar irzlus. Taip pat gali būti laikinai sutrikusi jo koordinacija, todėl būtina suaugusiojo priežiūra. Anestezijos poveikis palaipsniui silpnėja - jau poanestezinės priežiūros palatoje vaikui leidžiama atsigerti, o kiek vėliau ir pavalgyti. Paprastai vaikai po narkozės greitai atsigauna, tačiau po tokios procedūros reikėtų pailsėti - likti namie, pagulėti, atsisakyti aktyvios fizinės veiklos. Svarbu, kad po procedūros tėvai stebėtų vaiką ir laikytųsi gydytojo nurodymų.
Tėvų Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti
- Per vėlai susirūpinama vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti.
- Naktimis duodami įvairūs saldūs arbatėles arba sultys. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką.
- Manoma, kad pieninių dantukų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai.
Kada Vaikui Taikyti Anestezijos Negalima?
Gydytojai sutinka, kad didžiausia problema vaikų odontologijoje - tai baimė. Anesteziologai, dirbantys su anestezijos aparatu, laikosi aukščiausių saugumo standartų ir niekada nerizikuoja vaiko sveikata. Tačiau tėveliai taip pat privalo laikytis gydytojų nurodymų, pvz., turi pasirūpinti, kad vaikas 6 valandas iki procedūros nieko nevalgytų. Tėvai turėtų bendradarbiauti ir nenutylėti apie neseniai persirgtas kvėpavimo takų ligas, alergijas.
Ortodontinių anomalijų paplitimas tarp Lietuvos moksleivių
Nors gyvename tokiais laikais, kai medicininė pagalba lengvai prieinama kiekvienam, vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai į netaisyklingai augančius vaiko dantis numoja ranka. Tačiau gydytojai perspėja, kad to daryti tikrai nevalia. Netaisyklingas sąkandis gali privesti prie gerokai rimtesnių problemų ateityje ir nulemti sunkiai įveikiamus kompleksus bei nepasitikėjimą savimi.
Tai, kad ortodontinių anomalijų problema mūsų šalyje itin opi įrodo dar 2010 metais atliktas medicinos daktarės D. Baubinienės tyrimas. Jo metu buvo išsiaiškinta, kad ortodontinės anomalijos yra labai paplitusios tarp Lietuvos moksleivių: jos nustatytos 77 proc. 10-11 m. amžiaus ir 61,7 proc. 14-15 m. amžiaus moksleivių. Ortodontinis gydymas reikalingas beveik pusei (49,6 proc.) jaunesniojo amžiaus ir kas trečiam (34,1 proc.) vyresniojo amžiaus moksleiviui. Kad šie skaičiai būtų gerokai mažesni, reikalingas atidesnis tėvų dėmesys vaikų dantų būklei.
Pirmasis vizitas pas gydytoją ortodontą turėtų įvykti jau apie septintus - aštuntus vaiko gyvenimo metus. Kaip teigia J. „Pirmojo vaiko apsilankymo pas ortodontą metu būna vertinamas nuolatinių dantų užuomazgų skaičius, jų padėtis, dantų kaitos eiga, žandikaulių vystymasis, sąkandžio būklė, suplanuojamas reikalingas ortodontinis gydymas. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti ortodontines problemas, kai dar vyksta žandikaulių ir dantų augimas, gydymas būna lengvesnis, efektyvesnis, trumpesnis bei padeda išvengti sudėtingo ortodontinio gydymo ateityje“, - tvirtina J.
Specialistas teigia, kad vaikų dantų kreivumą ir netaisyklingą sąkandį gali lemti daug veiksnių. „Netaisyklingam sąkandžiui įtakos gali turėti genetika - jis gali būti paveldimas iš kartos į kartą. Jį nulemti gali ir tam tikri įpročiai: piršto čiulpimas, netaisyklinga liežuvio padėtis, per ilgas čiulptuko naudojimas. Normalų žandikaulių vystymąsi gali trikdyti ir kvėpavimas per burną. Netaisyklingo sąkandžio formavimąsi kartais nulemia ir per anksti iškritę ar pašalinti pieniniai dantys, dėl ko ima trūkti vietos nuolatiniams.
J. „Ėduonis gali stipriai pažeisti danties audinius ar privesti iki visiško danties netekimo. Ėduoniui pažeidus pieninius dantis ar dėl šios priežasties juos pašalinus per anksti, erdvės žandikaulyje sumažėja ir nuolatiniams dantims neužtenka vietos išdygti. Yra keletas požymių, kurie gali išduoti apie ortodontinio gydymo reikalingumą vaikui.
„Požymis, kurį tėvai pastebi pirmiausia, tai yra dantų susigrūdimas ar jų kreivumas. Taip pat aiškiai pastebimos ir sąkandžio problemos. Esant kryžminiam sąkandžiui, apatiniai dantys perdengia viršutinius. Kai sąkandis yra pernelyg gilus - priekiniai viršutiniai dantys uždengia didžiąją dalį apatinių priekinių dantų. Na, o jeigu sąkandis yra atviras, dantys nekontaktuoja tarpusavyje, pastebimas padidėjęs tarpas tarp viršutinių ir apatinių dantų juos visiškai sukandus.
„Vaikystėje negydomos ortodontinės anomalijos gali padaryti tiek fizinę, tiek psichologinę žalą. Anksti neišgydyti fiziniai reiškiniai - dantų padėties anomalijos, netaisyklingas sąkandis gali lemti patologinį dantų dėvėjimąsi, periodonto audinių pažeidimus ar net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario, galvos skausmus. Vėliau ortodontinis gydymas gali būti taikomas ir suaugusiesiems, tačiau jis dažnai tampa sunkesnis, ilgesnis, brangesnis, o visiška korekcija kartais būna net ir neįmanoma. Ką jau bekalbėti apie psichologinę žalą, kuri atsiranda dėl patyčių, turint ortodontinių anomalijų.
Pasiteiravus J. „Vaikų amžiuje stebimas žandikaulių augimas lengvina tam tikrų ortodontinių anomalijų gydymą, leidžia naudoti paprastesnius, mažiau invazyvius ir pigesnius ortodontinius aparatus. Taip pat vaikų žandikauliai ir dantys yra lengviau paveikiami ortodontinių aparatų, todėl gydymas dažnai būna trumpesnis bei paprastesnis. Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko dantų ir periodonto audinių ligų, kurios turėtų būti adresuojamos pirmiau nei ortodontinis gydymas - net ir išgydytos ar stabilizuotos, šios ligos gali apsunkinti ortodontinį gydymą“, - tvirtina J.
„Pradedant nuo žalingų įpročių šalinimo, miofunkcinės terapijos, tęsiant išimamais ortodontiniais aparatais ir baigiant fiksuotais ortodontiniais aparatais. Paskyrus ortodontinį gydymą - breketais ar išimamais aparatais - svarbu skirti ypatingą dėmesį taisyklingai jų priežiūrai.
J. Sutkus teigia, kad dantis ir ortodontinius aparatus būtina valyti tris kartus per dieną. Ryte, po pietų ir vakare po valgio minkštu šepetuku ir pasta su fluoru turėtų būti kruopščiai nuvalomi visi dantų bei ortodontinio aparato paviršiai, nepaliekant apnašų likučių. Jis pabrėžia, kad papildomai dantų bei aparato valymui gali būti naudojami ir specialūs vieno danties šepetėliai, tarpdančių siūlai bei skalavimo skysčiai.
Kai kuriuos išimamus aparatus reguliariai reikia mirkyti specialiame dezinfekuojančių tablečių tirpale, o aparatui esant ne burnoje - jį laikyti specialioje dėžutėje.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Lietuvos moksleivių ortodontinių anomalijų paplitimo tyrimo duomenys
| Amžiaus grupė | Ortodontinių anomalijų paplitimas | Reikalingas ortodontinis gydymas |
|---|---|---|
| 10-11 m. | 77% | 49,6% |
| 14-15 m. | 61,7% | 34,1% |