Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus globos tipus, sąlygas, kuriomis skiriama išskirtinė globa, ir kitus svarbius aspektus. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.
Ką reiškia tėvų valdžia ir teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“
Tėvų valdžia reiškia globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus. Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui.
Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa). Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi. Globos teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui.
Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku. Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo. Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš teisės aktų numatyta tvarka nustatytos vaiko kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku.
Globa: rūšys, tikslai ir formos
Vaiko globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Taip pat skaitykite: Globos teisės Lietuvoje
Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko.
Globos rūšys: vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje; vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Globos formos: globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) natūralioje šeimos aplinkoje; globa (rūpyba) šeimynoje - kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų; globa (rūpyba) globos centre - vaiko globėju paskiriamas juridinis asmuo (globos centras); globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai globėju paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Išskirtinė globa: sąvoka ir pagrindinės sąlygos
Šiame kontekste terminas „išskirtinė globa“ gali būti suprantamas kaip situacijos, kai globos teisės ir pareigos vienam iš tėvų suteikiamos arba apribojamos tam tikromis sąlygomis, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl globos, visų pirma atsižvelgia į vaiko interesus. Tai reiškia, kad sprendimas turi būti naudingiausias vaiko fizinei, psichinei ir emocinei gerovei.
Vienas iš svarbiausių faktorių yra tėvų tinkamumas. Tėvai turėtų siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai bei geranoriškai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
Taip pat skaitykite: Saugomų paukščių daroma žala žemės ūkiui ir jos atlyginimas
Laikinoji ir nuolatinė globa: pagrindiniai skirtumai
- Laikinosios globos tikslas - sugrąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės įsakymu ir dažniausiai trunka apie 1 metus.
- Nuolatinės globos tikslas - užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje būtų tenkinami jo pagrindiniai poreikiai. Nuolatinė globa skiriama teismo nutartimi.
Teismo vaidmuo ir procedūros, susijusios su globos teisėmis
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai. Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo. Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, bylos suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybės, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas.
Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus. Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas. Prašymas ir patvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba. Prašymu pradėstose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinasias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti. Nagrinėjant šeimos bylą pagal prašymą, laikinają teisinę apsaugą gali skirti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma.
Bendravimo su vaiku tvarka ir „50:50“ modelis
Sprendžiant ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, šalys turi atsakyti į keletą esminių klausimų: su kuriuo iš tėvų liks gyventi nepilnametis vaikas; kokia bus nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka; ar gali tėvai susitarti, jog kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia po 50 procentų viso laiko.
Ilgainiui buvo nusistovėjusi tokia teismų praktika dėl vaiko gyvenamosios nustatymo, jog nustatant gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam skyrium gyvenančiam tėvui numatant bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių dienomis ar panašiai, vaikui yra užtikrinamas stabilumas. Tačiau Lietuvos teismai tam tikrais atvejais gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal principą - „50:50 procentų laiko“.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje (Nr. e3K-3-279-969/2019) teismas konstatavo, jog tokia bendravimo tvarka gali būti nustatyta, jeigu būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Bylose, kuriose rėmėsi šiuo principu, motyvuota, kad maksimalus bendravimas su abiem tėvais garantuoja vaikui stabilumą, mažina lojalumo konfliktus ir leidžia vaikui jausti abiejų tėvų meilę bei rūpestį.
Globos procedūros žingsniai norint tapti globėju
- Sprendimo priėmimas: informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Sveikatos pažyma: kreiptis į gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos.
- Dokumentų pateikimas: kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
- Laukimas: dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.
- Kvietimas į mokymus: privalomi mokymai (ne ilgiau nei 3 mėn.).
- Išvados gavimas: per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo globai.
- Laukimas ir sprendimo priėmimas: pasirašius teigiamą išvadą, laukiamas pranešimas iš globos centro.
Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir kiti globos centro specialistai, kurie teiks įvairiapusę pagalbą ir paramą.
Parama globėjams ir finansinės išmokos
Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre ar šeiminiuose namuose globojamiems vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams.
| Amžiaus grupė / poreikis | Gauta išmoka (per mėn.) |
|---|---|
| Vaikams iki 6 metų | 364 eurai |
| Vaikams nuo 6 iki 12 metų | 420 eurų |
| Vaikams nuo 12 iki 18 metų, vaikams su negalia, buvusiems globotiniams iki 24 m., mokantiems/studijuojantiems | 455 eurai |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas (globėjui) | 280 eurų |
Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį; laikinosios priežiūros išmoka siekia 420 eurų per mėnesį už vaiką.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa baigiasi dėl emancipacijos ar santuokos, jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai (galima kreiptis iki 25 metų).
Svarbūs praktiniai aspektai ir etiniai klausimai
Teismus pasiekiančios bylos dėl globos yra išskirtinės tuo, kad visu procesu siekiama užtikrinti vaiko interesus. Labai skaudu pripažinti, kad kartais ir finansiniai dalykai lemia vaikų likimus. Aktuali išlieka ir globėjų asmens duomenų apsauga - ne visada globėjai sutinka, kad tėvai, kuriems apribota tėvų valdžia, žinotų jų duomenis, adresą.
Visuomenės diskusijos apie globos institucijų pertvarką ir su tuo susiję žmogaus teisių klausimai (pvz., pranešimai apie priverstinius veiksmus ar suvaržymus globos įstaigose) kelia poreikį užtikrinti nepriklausomą monitoringą ir aiškias mechanizmus asmenims ar jų artimiesiems kreiptis. Vykdydami žmogaus teisių stebėseną ir lankydamiesi globos institucijose, nevyriausybinių organizacijų atstovai gauna žodinės informacijos apie priverstinius abortus, sterilizaciją, fizinės ir seksualinės prievartos, suvaržymo atvejus. Tačiau šie globos sistemą kompromituojantys faktai nėra visada dokumentuojami, ir dažnam teiginiui apie kankinimus pagrįsti įrodymų trūksta.
Lietuvoje yra nenumatyta nepriklausoma įstaiga, kuri nagrinėtų ar padėtų piliečiams spręsti specifines su žmogaus teisėmis susijusias problemas anapus institucijų sienų, todėl praktikoje piliečiai vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas ir nenori gadinti santykių su įstaigų administracijomis, kuriose gyvena jų artimieji. Fizinio suvaržymo priemonių taikymas asmenims turintiems proto ar psichosocialinę negalią yra aptarinėjamas tarptautiniu mastu žmogaus teises ginančių organizacijų pareiškimuose, įvardijant jį kaip netinkamą priemonę ir siūlant jo apskritai atsisakyti. Kitos institucijos, tokios kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, skatina Lietuvą reguliuoti suvaržymo priemonių naudojimą, siekiant humaniško ir profesionalaus požiūrio.
Tėvų susitarimo reikšmė ir mediacija
Teismai skatina, kad tėvai kuo anksčiau išklausytų suinteresuotąsias šalis ir pasinaudotų šeimos konsultanto pagalba siekiant sudaryti susitarimą dėl vaiko globos ir bendravimo. Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis.
Praktinis pavyzdys: globos sprendimų poveikis šeimai
Kaip pavyzdį galėtume pateikti bylą: šeimoje buvo keli vaikai, kuriuos jau kurį laiką augino močiutė, o mama tiesiog kasdien juos lankydavo. Visiems ši situacija buvo tinkama. Senelė gaudavo pinigų vaikų išlaikymui, vaikai - nejautė atotrūkio nuo mamos, nes kasdien ją matydavo. Teisme buvo pradėta byla dėl nuolatinės vaikų globėjos - močiutės - skyrimo.
Tokie pavyzdžiai iliustruoja, kaip teisinės procedūros ir sprendimai dėl globos gali paveikti šeimos kasdienybę, o sprendimai turi būti orientuoti į vaiko interesus ir gerovę.
Pastaba apie praktikos optimizavimą
Globos sistemoje svarbu kurti aiškius skundu ir priežiūros mechanizmus, užtikrinti dokumentaciją apie galimus žmogaus teisių pažeidimus bei prieinamą teisinę pagalbą globojamiems asmenims ir jų artimiesiems. Taip pat reikalinga tinkama reguliavimo praktika suvaržymo priemonių naudojimui, kad būtų užkirstas kelias žiauriam elgesiui ir kančiai.
tags: #isskirtines #globos #teises