Laukinių paukščių, ypač migruojančių vandens paukščių - žąsų, gervių ir gulbių - daroma žala žemės ūkio pasėliams pastaraisiais metais Lietuvoje ryškiai išaugo, todėl diskutuojama apie kompensacijų mechanizmų sukūrimą ir įgyvendinimą. Kai viename lauke kelioms valandoms nusileidžia keli tūkstančiai migruojančių paukščių, jų padaryta žala gali siekti tūkstančius eurų.
Esama teisinė ir administracinė bazė
Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą. Laisvėje gyvenančių saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.
18 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Naujos metodikos ir pakeitimai
Dar praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtinta naujoji Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodika. Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį.
Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą - 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles.
Taip pat skaitykite: Kompensuojamųjų vaistų tvarkos apžvalga
Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos.
Kas naujo žalos atlyginimo tvarkoje
Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos organizuotas nuotolinis seminaras subūrė apie 300 dalyvių aptarti esminius pokyčius, susijusius su medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu. Svarbūs pokyčiai: Bitynus: žalą, padarytą bičių aviliams ar šeimoms, nuo šiol bus kompensuojama. Smarkiai išplėstas gyvūnų, už kurių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams atlyginama, sąrašas. Radikaliai keičiasi žalos registravimo tvarka. Nuo šiol prašymus dėl žalos atlyginimo reikia teikti nebe seniūnijoms, o duomenis pateikti tiesiogiai per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS).
Naujoji metodika geriau atspindi faktinę žalą. Dabar atlyginimą sudaro ne tik einamaisiais, bet ir anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, jei jie turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui. Kompensuojamųjų žalos kategorijų sąrašas buvo papildytas. Į jį dabar įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai.
Prevencinės priemonės ir ūkininko pareigos
Žala pasėliams, pievoms, sodams, miškui, bitynams ar ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu jų savininkai ar naudotojai vykdo pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje. Prevencinės priemonės - tai paukščių baidymas nuo pasėlių, specialių „mitybos“ plotų paukščiams skyrimas, pasėlių draudimas ir pan.
Metodikoje nurodyta, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių.
Taip pat skaitykite: Kada negauti išmokos?
Praktiniai patarimai ūkininkams
- Laiku imtis pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemonių.
- Laikytis agrotechninių reikalavimų.
- Nuimti derlių laiku pagal Metodiką.
- Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai arba per Biologinės įvairovės informacinę sistemą ten, kur tai reikalaujama.
- Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą (antstolio ar savo turimos įrangos pagalba).
Teisinės problemos ir ginčai
Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala. Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.
Medžioklės įstatymas bei Metodika numato, jog medžiojamųjų plotų naudotojui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu žala padaryta žemės sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti. Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą.
Lietuvos institucijų diskusijos ir planai
Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą ūkininkams, o kompensacijos galėtų būti mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos fondo lėšų. Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, jos galėtų siekti 3,6 mln. eurų. Žalą patyręs ūkininkas kreiptųsi į Aplinkos ministeriją su prašymu gauti išmoką iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Tačiau Aplinkos ministerija kelia pastabas: Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų neužtenka, todėl ŽŪM siūlymui ir nepritarta. Pasak AM atstovų, reikia turėti tikslius tyrimus, kuriuos atlieka Lietuvos ornitologų draugija kartu su mokslininkais. Mokslinė studija turės išaiškinti praktines kompensavimo mechanizmo detales. Iki šių metų pabaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministerijos turi parengti su minėtais įstatymo pakeitimais susijusius teisės aktus, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d.
Užsienio patirtys: Lenkija ir Vokietija
Lenkijos ūkininkai taip pat susiduria su iššūkiais dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti. Lenkijos Nacionalinė žemės ūkio rūmų taryba (KRIR) akcentuoja, jog apie nuolat daromą žalą kalba įvairių regionų ūkininkai.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Vokietijos pavyzdys rodo, jog teismų keliu kompensacijos už žąsų padarytą žalą yra įmanomos: vokiečių ūkininkas Hero Schulte iš Weener vietovės Rytų Fryzijoje laimėjo ieškinį prieš Žemutinės Saksonijos žemę ir gavo 75 000 eurų kompensaciją už žąsų padarytą žalą.
Ūkininkų protesta ir socialinė dimensija
Ūkininkai ragina institucijas imtis sprendimų - vietoj nuolatinių diskusijų jie prašo konkrečių mechanizmų ir greitų sprendimų. Žemdirbiai pateikia rimtus skaičius apie pasėlių sunaikinimą, pranešdami apie didelius plotus, kuriuos kasmet tenka atsėti arba parduoti gyvulius dėl pašarų stygiaus. Asociacijų atstovai siūlo remtis užsienio praktikomis ir greičiau priimti sprendimus.
Paukščių valdymas ir galimos alternatyvos
Prevenciniai sprendimai, kuriuos siūlo ministerijos ir ekspertai: aitvarai didesniais atstumais, garsinės patrankos, garsinės užtvaros, specialių mitybos plotų įrengimas saugomose teritorijose. Kiti siūlo įtraukti kai kurias rūšis į medžiojamųjų sąrašą, tačiau tai susiduria su teisinėmis ir saugomų rūšių apsaugos nuostatomis.
Praktiniai scenarijai kompensavimo taikymo
Susisiekus su Aplinkos ministerijos atsakingais asmenimis žurnalas išsiaiškino, kad įstatymų pakeitimų projektais siūloma kompensuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytą žalą ūkininkų pasėliams. Poreikis priimti tokius pakeitimus iškilo, nes ūkininkai kasmet skundžiasi dėl šių paukščių daromos žalos, todėl ministerija mano, jog ši problema yra aktuali ir reikia ją spręsti.
Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti laukinių paukščių daromą žalą ūkininkams. Kompensacijas galėtų gauti tik laukuose įsirengę paukščius baidančias apsaugos priemones. Jei ministerijos siūlymus patvirtins Seimas, pirmiausia ketinama kompensuoti gervių, laukinių žąsų, gulbių padarytą žalą pasėliams.
Rekomenduojama ūkininko eiga žalos atveju
- Nufotografuoti ir užfiksuoti pažeidimus, gyvūnų pėdsakus ar kitus įrodymus.
- Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai arba pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą, jei taikoma.
- Dalyvauti komisijos apžiūroje ir, jei įmanoma, fiksuoti komisijos darbą.
- Jeigu komisija padarė klaidų, surinkti papildomus įrodymus ir, esant poreikiui, kreiptis į teismą.
Unikalus migruojančių paukščių pasaulis Ventės rage dabar dar patrauklesnis
Apibendrinimas
Kompensacijos už laukinių gyvūnų, įskaitant saugomas paukščių rūšis, padarytą žalą yra aktuali ir sudėtinga problema, reikalaujanti teisinių pakeitimų, aiškių metodikų ir finansinių sprendimų. Lietuvoje vyksta intensyvios diskusijos tarp Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, mokslininkų ir žemdirbių dėl to, kaip tiksliau matuoti žalą, kokias rūšis įtraukti į kompensavimo mechanizmus ir iš kokių šaltinių finansuoti kompensacijas. Ūkininkams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, operatyviai taikyti prevencines priemones ir tinkamai fiksuoti žalą, kad vėliau galėtų sėkmingai kreiptis dėl atlyginimo.
tags: #kompensacijos #uz #isskirtines #saugomos #raudonosios #knygos