Kadangi vis daugiau organizacijų supranta saugios darbo aplinkos svarbą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai tampa būtina profesinio tobulėjimo dalimi tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse - tai išsami ir realiomis situacijomis pagrįsta mokymų programa, skirta visiems, norintiems įgyti kompetencijas darbuotojų saugos valdymo srityje. Šie darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursai suteikia žinių, reikalingų efektyviai organizuoti ir prižiūrėti darbuotojų saugos bei sveikatos sistemą bet kokio tipo įmonėje.
Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Specialisto Mokymai
Pasirinkę darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursus, dalyviai išsamiai susipažįsta su galiojančiais teisės aktais, darbuotojų instruktavimo tvarka, profesinės rizikos vertinimo metodikomis ir nelaimingų atsitikimų tyrimo procedūromis. Šie darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursai padeda dalyviams suprasti, kaip teisingai organizuoti darbuotojų instruktavimą, kaip sudaryti saugos ir sveikatos dokumentus, kaip vykdyti prevencines priemones ir kaip užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai orientuoti į praktinį pritaikymą, todėl įgytos žinios lengvai perkeliamos į kasdienį įmonės darbą.
Mokymų metu analizuojamos tipinės situacijos, su kuriomis susiduria darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai įvairiuose sektoriuose - gamyboje, statyboje, transporte, logistikoje, prekyboje, paslaugų srityje ir administracinėse įstaigose. Todėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai yra ypač naudingi įmonių vadovams, personalo specialistams, darbdavių įgaliotiems asmenims ir visiems, kurie siekia profesionaliai vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas. Be to, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursai suteikia galimybę pasiruošti VDI egzaminui, kurį išlaikius suteikiamas kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas. Tai reiškia, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai ne tik padidina žinių bagažą, bet ir atveria duris savarankiškai veiklai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.
Įmonės, investuojančios į šiuos mokymus, užsitikrina aukštesnį saugos lygį ir sumažina nelaimingų atsitikimų riziką. Kadangi sauga darbe yra vienas svarbiausių šiuolaikinės organizacijos prioritetų, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai tampa nepakeičiama priemone kuriant stiprią, teisiškai pagrįstą ir efektyviai veikiančią darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursai padeda formuoti atsakingą požiūrį į darbuotojų saugą, suteikia praktinių įrankių kasdienėms situacijoms ir paruošia specialistus profesionaliai karjerai saugos srityje.
Papildomai verta pabrėžti, kad darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinius gebėjimus, leidžiančius specialistams savarankiškai prižiūrėti visą darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemą - nuo rizikų analizės iki darbo vietų saugos kultūros formavimo. Dėl šios priežasties darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kursai tampa neatsiejama įmonių investicija į ilgalaikę saugą ir veiklos stabilumą. Įgytos kompetencijos padeda specialistams greitai reaguoti į pokyčius, efektyviai bendrauti su darbuotojais ir vadovybe, užtikrinti nuolatinę prevenciją bei diegti naujus saugos sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai
Štai kodėl tiek smulkios įmonės, tiek dideli verslai vis dažniau renkasi darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymus kaip strateginę priemonę siekiant stiprinti organizacijos saugos kultūrą ir mažinti veiklos rizikas. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas yra pagrindinis asmuo įmonėje, atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos veikimą, jos atitiktį teisės aktams ir nuolatinį tobulinimą. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas organizuoja profesinės rizikos vertinimą, planuoja prevencines priemones ir prižiūri jų įgyvendinimą praktikoje.
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas taip pat rengia ir atnaujina darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentaciją, užtikrina darbuotojų instruktavimą bei mokymą ir konsultuoja darbdavius darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Kiekvienas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas privalo nuolat atnaujinti žinias ir sekti teisės aktų pakeitimus, todėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto mokymai yra būtini profesinei kompetencijai palaikyti. Tinkamai parengtas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas padeda įmonei mažinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, stiprina saugos kultūrą ir užtikrina saugią darbo aplinką. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas dirba glaudžiai bendradarbiaudamas su vadovybe ir darbuotojais, siekdamas efektyviai valdyti darbuotojų saugos ir sveikatos rizikas. Būtent todėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas yra nepakeičiama grandis visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse.
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse mokymų trukmė yra 40 valandų. Šios 40 valandų mokymų programos metu dalyviai nuosekliai supažindinami su pagrindiniais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, rizikos vertinimo principais, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka, profesinių ligų prevencija, įmonės saugos dokumentacijos rengimu ir kitomis specialistui būtinos kompetencijomis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto, dirbančio visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse kursai vykdomi moodle aplinkoje. Mokymai yra organizuojami taip, kad dalyvis galėtų mokytis savarankiškai pasirinktu tempu ir patogiu metu. Moodle platformoje pateikiamos visos reikalingos mokymosi medžiagos: teisės aktai, pateiktys, papildomi informaciniai šaltiniai bei praktinės užduotys. Dalyviams suteikiama galimybė savarankiškai ruoštis atestacijai - reikia išspręsti testo tipo užduotis, atlikti pateiktas praktines užduotis ir susipažinti su mokymų programa.
Pabaigus visų veiklos sričių įmonėse dirbančio darbo saugos ir sveikatos specialisto mokymus yra reikalinga egzaminą (testą) laikyti VDI (Valstybinėje Darbo Inspekcijoje). Egzamino tikslas - įvertinti, ar dalyvis įgijo pakankamai teorinių ir praktinių žinių, reikalingų savarankiškai vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto funkcijas. Testo metu tikrinamas teisės aktų išmanymas, rizikos veiksnių vertinimas, nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarka, prevencijos priemonės ir kitos kompetencijos, būtinos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui. Egzaminas laikomas nuotoliniu būdu, todėl dalyviams nereikia vykti į VDI padalinį - tereikia kompiuterio ir stabilaus interneto ryšio.
Taip pat skaitykite: Vertybių svarba socialiniame darbe
Ši DSS specialisto mokymo programa taikoma visų dydžių ir visų ekonominės veiklos rūšių įmonėms - nuo mažų iki didelių, taip pat visoms trijoms ekonominės veiklos rizikos (EVR) grupėms: I, II ir III. Tai reiškia, kad mokymų metu įgytos žinios ir kompetencijos yra universaliai pritaikomos tiek mažo rizikingumo administracinėse ar paslaugų įmonėse, tiek vidutinio rizikingumo sektoriuose, tiek aukštesnės rizikos veiklose, tokiose kaip gamyba, statyba ar pramonė.
Darbdavys gali pats organizuoti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas įmonėje, tačiau tai leidžiama tik tam tikromis sąlygomis. Darbdavys gali pats vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijas arba pavesti jas įgaliotam darbuotojui, jei įmonėje dirba nedidelis darbuotojų skaičius ir veiklos pobūdis nėra priskiriamas didelės profesinės rizikos grupei.
Darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pats atlikti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui darbuotojų saugai ir sveikatai atlikti Įmonės tarnybos funkcijas pagal šiuos nuostatus, kai:
- Įmonė vykdo veiklą, nurodytą šių Nuostatų 1 priede, ir įmonės darbuotojų skaičius neviršija 9;
- Įmonė vykdo veiklą, nurodytą šių Nuostatų 2 priede, ir įmonės darbuotojų skaičius neviršija 19.
Ekonominės veiklos rizikos grupės pagal ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS TARNYBŲ PAVYZDINIUS NUOSTATUS:
- I grupei (didelės profesinės rizikos veiklos) priskiriamos: žemės ūkio ir miškininkystės veiklos (išskyrus bitininkystę, sraiges, sliekus, medžioklę ir pan.), kasyba ir karjerų eksploatavimas, aukštos rizikos gamyba - maisto ir tabako gamyba, odų, medienos ir popieriaus pramonė, naftos produktų, chemikalų ir vaistų gamyba, plastiko, gumos ir statybinių medžiagų gamyba, metalų ir metalo gaminių gamyba, mašinų, įrangos ir elektronikos gamyba, transporto priemonių gamyba, baldų gamyba bei įrenginių remontas. Taip pat šiai grupei priskiriamas elektros, dujų ir garo tiekimas, vandentvarka ir atliekų tvarkymas, statyba, automobilių techninė priežiūra ir remontas, skalbyklų ir sauso valymo veikla.
- II grupei (vidutinės profesinės rizikos veiklos) priskiriamos: bitininkystė ir medžioklė, vidutinės rizikos gamyba - gėrimų, tekstilės, drabužių, lagaminų ir avalynės gamyba, spausdinimas bei kita lengvoji gamyba. Taip pat automobilių dalių prekyba, motociklų prekyba ir remontas, didmeninė prekyba, degalų mažmeninė prekyba, vaistinių veikla, specializuota kuro (dujų balionų, anglių, malkų) prekyba.
Socialinė Partnerystė Darbuotojų Saugos ir Sveikatos srityje
Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Lietuvoje, vadovaujantis Europos Sąjungos valstybių patirtimi, stengiamasi socialiniams partneriams suteikti kuo didesnį vaidmenį reguliuojant darbo santykius ir mažinti valstybės galimybę imperatyviai reguliuoti šiuos santykius. Socialinis dialogas - tai labai svarbi ir efektyvi priemonė sprendžiant socialinius visuomenės ginčus, kurie labai dažni valstybės socialinės ir ekonominės pertvarkos procese. Šis dialogas padeda sumažinti įtampą tarp atskirų visuomenės sluoksnių, o Vyriausybei sudaromos sąlygos išklausyti suinteresuotų darbo rinkos dalyvių pozicijas ir rasti visiems priimtiniausią sprendimą su mažiausiomis neigiamų pasekmių atsiradimo galimybėmis.
Trišalis bendradarbiavimas Lietuvoje labai paplitęs trišaliu lygiu sprendžiant užimtumo, darbo apmokėjimo, darbuotojų socialinių garantijų ir kt. klausimus. Socialinės partnerystės šalimis socialiniais partneriais yra laikomi darbuotojų ir darbdavių atstovai bei jų organizacijos. Trišalės socialinės partnerystės atveju lygiais pagrindais šioje partnerystėje kartu su darbuotojų ir darbdavių atstovais bei jų organizacijomis dalyvauja ir Vyriausybė bei savivaldybių institucijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo iššūkiai ir transformacijos
Socialinė partnerystė apima:
- įmonių, įstaigų ar organizacijų ir jų struktūrinių padalinių lygmenį;
- kai darbuotojai dalyvauja valdant įmonę;
- kitos trišalės ir dvišalės tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos įstatymų ar kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka.
Socialinės Partnerystės Istorija ir Raida
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Europos tautos ėmė ieškoti būdų, kaip stiprinti taiką, derinti įvairių socialinių sluoksnių interesus, spręsti ekonominius ir socialinius konfliktus. 1919 metais Paryžiuje Versalio taikos konferencijos metu buvo įkurta Tarptautinė darbo organizacija (TDO), kuri 1946 m. tapo specializuota, trišaliu principu veikianti Jungtinių Tautų Organizacijos agentūra. Lietuva TDO nare tapo 1921 metais. Atgavus nepriklausomybę mūsų šalies narystė ššioje organizacijoje buvo atnaujinta 1991 m. spalio 4 d. Lietuvos interesams joje atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Po antro pasaulinio karo tripartizmas daugelyje Europos valstybių tapo visuomenės demokratinės gyvensenos norma.
Lietuvoje 1991 metais buvo įsteigtos trišalės komisijos prie teritorinių darbo biržų. Taip pat buvo įsteigtos: Užimtumo taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos saugos darbe komisija, Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba, Trišalė komisija prie Respublikinės darbo biržos, Vilniaus miesto trišalė taryba ir kt. Vienas reikšmingiausių dokumentų, kuriuo grindžiamas trišalis bendradarbiavimas - 1976 m. birželio 2 d. Ženevoje priimta TDO 144 konvencija, kurią 1994 m. birželio 23 d. nutarimu Nr.I-507 ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.
Konvencijos antrame straipsnyje nurodoma, kad kiekviena TDO narė, kuri ratifikuoja šią konvenciją, įsipareigoja įgyvendinti procedūras, garantuojančias efektyvias vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų konsultacijas TDO veiklos klausimais. Po intensyvių vyriausybės, darbdavių, profsąjungų, politinių partijų diskusijų, 2002 m. buvo priimtas LLietuvos Respublikos Darbo kodeksas, apjungęs į vientisą dokumentą iki tol galiojusius atskirus įstatymus.
Išskirtinis Darbo kodekso bruožas yra tai, kad, reglamentavęs bendruosius profesinės saugos ir sveikatos (Occupational Safety and Health) principus, konkrečią jų reglamentaciją paliko profesinės saugos ir sveikatos įstatymui. Darbo kodekse apibrėžta socialinės partnerystės sąvoka, socialinės partnerystės lygiai, formos, sistema. Darbuotojams suteikiama teisė į informavimą ir konsultavimą, t. y. visą informaciją, susijusią su darbo santykiais, darbdavys turi pateikti darbuotojų atstovams ir jų organizacijoms.
Profesinės saugos ir sveikatos įstatymas detalizuoja Darbo kodekso teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti, profesinės saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises ir garantijas užtikrinant saugą ir sveikatą darbe.
Lietuvoje veikia 4 Profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai ir 4 darbdavių organizacijų nacionaliniai susivienijimai. Socialinis dialogas nacionaliniu lygiu vystomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimais dėl trišalio bendradarbiavimo. Trišaliame bendradarbiavime dalyvaujantys socialiniai partneriai, nors ir atstovauja skirtingus interesus, keisdamiesi informacija, diskutuodami pasiekia interesų balansą.
Socialinės partnerystės formos:
- įmonių darbo tarybos (darbuotojų atstovas).
Lietuvos Respublikos trišalė taryba buvo įsteigta 1995 m.gegužės 5 d. Šios aukščiausio lygmens socialinio dialogo institucijos Lietuvoje nuostatuose nurodyta, kad ”Taryba yra lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu sudarytas organas, kuris tarpusavio susitarimais sprendžia socialines, ekonomines ir darbo problemas, tuo siekdamas palaikyti socialinę taiką visuomenėje.” . Trišalė taryba yra lygiateisės partnerystės pagrindu sudaryta struktūra, kuri svarsto aktualiausius darbo, socialinius ir su jais susijusius ekonominius klausimus. Trišalė komisija sudaryta pariteto pagrindu iš 15 narių (po 5 narius iš profesinių sąjungų ir darbdavių nacionalinių susivienijimų ir LR Vyriausybės deleguotų atstovų).
Profesinės ssaugos ir sveikatos srityje valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu 1994 metais įsteigta Lietuvos Respublikos profesinės saugos ir sveikatos komisija. Komisija sudaroma iš 15 narių: po 5 atstovus iš darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovų. Komisija analizuoja profesinės saugos ir sveikatos būklę ir siūlo priemones jai gerinti, rengia atitinkamas rekomendacijas bei priemonių projektus, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugos ir sveikatos darbe klausimus ir kt. Komisijos darbe dalyvauja ir Darbo inspekcijos atstovai. Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos komisija įsteigta 1994 metais įgyvendinant tuo metu galiojusio Žmonių saugos darbe įstatymo nuostatas.
Bendras Apskrities komisijos narių skaičius ne mažiau kaip 9 asmenys (po 3 atstovus iš kiekvienos šalies). Apskrities komisija sudaroma iš vienodo valstybės institucijų ir įstaigų, darbdavių ir darbuotojų bei jų organizacijų atstovų skaičiaus.
Profesinės saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti trišaliu socialinių partnerių bendradarbiavimo principu 2002 m. įsteigtos teritorinės profesinės saugos ir sveikatos komisijos visose apskrityse (10), o šiais metais pradėtos steigti savivaldybių saugos ir sveikatos komisijos. Komisijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendimai priimami šalių atstovų bendru sutarimu, kai jiems pritaria ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos šalies atstovų savivaldybių ir apskričių lygyje ir 3/5 kiekvienos šalies atstovų regioniniame ir respublikos lygyje. Pirmininkas renkamas iš šalių atstovų rotacijos būdu. Savivaldybių ir apskričių lygyje - metams, regioniniame ir respublikos lygyje - pusmečiui.
1989 metais atkurta prieškaryje veikusi sąjunga. Konfederacija yra nepolitinė, visuomeninė organizacija, nepriklausoma nuo valstybės. Vienija 41 šakinę ir 8 regionines asociacijas, jungiančias daugiau negu 2700 įvairaus profilio įmonių. Konfederacija yra asociacijų, įmonių bei fizinių asmenų susivienijimas, atstovaujantis ir ginantis jos narių verslo interesus, pirmiausia atsižvelgiant į smulkų ir vidutinį verslą.
Tai stambiausias profesinis susivienijimas, iš esmės įsisteigęs buvusių tarybinių profsąjungų bazėje. Jungia dvidešimt keturias šakines profesines sąjungas, asociacijas kurios vienija apie 117 000 narių. Lietuvos darbininkų sąjunga susiformavo kaip Lietuvos atgimimo judėjimo ,,Sąjūdis” atšaka. 2002 metais pakeitusi pavadinimą, vienija apie 52 000 narių nepriklausomai nuo jų profesijos. Tai nauja profesinė sąjunga, įsisteigusi jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.. Jungia apie 20 tūkst. narių.
Darbuotojų atstovams profesiniai saugai ir sveikatai taikomos Darbo kodekse numatytos garantijos. Darbo tarybų statusą ir sudarymo tvarką nustato įstatymas. Šiuo metu dar tebevyksta diskusijos apie darbo tarybų įstatymą. Įstatymuose įtvirtinti ddarbuotojų ir darbdavių dialogo teisiniai pagrindai.
Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojų interesus įmonėje atstovauja profesinės sąjungos, tačiau jeigu įmonėje jos nėra ir jeigu kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba. Kaip minėjau, darbo tarybų įstatymas dar nepriimtas, o profesinės sąjungos veikia tik nedaugelyje įmonių, todėl kolektyviniai susitarimai pasirašyti ne daugiau kaip 10 proc.
Sudarant darbo sutartį, darbuotojas, norėdamas gauti darbą, dažniausiai sutinka su darbdavio siūlomomis sąlygomis ir sugeba derėtis tik dėl darbo užmokesčio ir tai tik retais atvejais (aukšta kvalifikacija, sudėtinga programa, projektas ir pan.). Tokioje situacijoje darbuotojas atsiduria akis į akį su darbdaviu ar jį atstovaujančiais asmenimis. Išsilavinimas, teisinės žinios, patirtis deryboms yra aiškiai ne darbuotojo pusėje. Jeigu ir bandoma derėtis minėtais klausimais, tai daugeliu atvejų neduoda darbuotojui norimų rezultatų.
Tokioje situacijoje darbdavys nelabai ir nori derėtis - jam priklauso sprendimo teisė - jis gali pasirinkti kitą darbuotoją, kuris vykdys jo reikalavimus (tarp jų ir neteisėtus). Glazgo universitetas, bendradarbiaudamas su Darbo inspekcijos, Lietuvos darbo medicinos centro tarnybomis atliko tyrimą ,,Požiūriai į profesinę saugą ir sveikatą Lietuvoje”, kurio tikslas įvertinti darbuotojų požiūrį į saugos ir sveikatos problemas darbo vietoje. Tyrimo duomenimis, svarbiausiomis problemomis darbuotojai laiko nedarbą, neišmokamą atlyginimą - rūpestis savo sauga ir sveikata, jų manymu, atsiduria antrame plane. Tačiau alternatyvos socialiniam dialogui nėra - ekonominė veikla Europos Sąjungoje skatina įmonių konkurencingumą, kas tiesiogiai pa.liečia ir profesinės saugos ir sveikatos klausimų, atlyginimo ir kitų socialinių problemų sprendimą.
Nuo gegužės 1 dienos, Lietuvai tapus ES nare, tam tikra darbuotojų dalis išvyksta dirbti į senąsias ES nares, todėl Lietuvos darbdaviai priversti ir jau pradėjo didinti darbuotojams atlyginimus, atsižvelgti į darbuotojų siūlymus vertinant profesinę riziką ir imantis priemonių jai mažinti. Užmezgant socialiniams partneriams ryšį, jiems prisiimant įsipareigojimus ir atsakomybę už profesinės saugos ir sveikatos gerinimą, Darbo inspekcija tampa aktyvia besikeičiančių procesų dalyve. Čia stengiamasi išnaudoti visas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo inspekcijos galimybes.
Darbo inspekcija yra pasirašiusi specialias bendradarbiavimo sutartis su trimis profesinių sąjungų bei dviem darbdavių organizacijų susivienijimais. Tai vykdoma įvairiomis formomis: inspektuojant įmones, tiriant socialinių partnerių prašymus, konsultuojant raštu ir žodžiu. Darbo inspekcija vykdo Agentūros Lietuvos ryšių punkto (Focal Point) veiklos organizavimo funkciją. Ryšių punkto nariais yra 26 valstybinių, mokymo ir mokslo įstaigų, darbuotojų bei darbdavių organizacijų atstovai.
Būtina pažymėti, kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja išgyvendinant tokią negatyvią ne tik ekonominiu požiūriu, bet ir profesinės saugos ir sveikatos prasme tendenciją, kaip nelegalus darbas. Lietuvos Vyriausybė dar prieš 3 metus pavedė Darbo inspekcijai analizuoti įvairias nelegalaus darbo apraiškas ir koordinuoti jo kontrolę, kurią vykdo Darbo inspekcija, Sodra, policija, mokesčių inspekcija, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bei rengti atitinkamos teisės bazės tobulinimą. Sudaryta speciali centrinė koordinavimo grupė, tokios grupės įsteigtos ir apskrityse. Iš esmės, mūsų šalyje įdiegtas Prancūzijos nelegalaus darbo kontrolės modelis.
Vyriausybės sprendimu kontrolės koordinavimas plečiamas. Šiuo metu vyksta baigiamasis diskusijų etapas su atitinkamomis ministerijomis bei kitomis inspekcijomis bei tarnybomis, vienaip ar kitaip turinčiomis sąsajas su neteisėtos veiklos kontrole, dėl jos koordinavimo tarp 12-14 įvairių žinybų. Europos Sąjungos strategijoje socialiniam dialogui taip pat skiriamas didelis dėmesys. Vienas iš šios veiklos akcentų ir keliamų uždavinių - naujos prevencinės kultūros ugdymas per informavimą, rizikų vertinimo gerinimą, aktyvų dalyvavimą skatinant socialinį dialogą visuose lygiuose, - visų pirma įmonių lygmenyje.
Lietuvoje veikiantys teisės aktai įteisina tik vieną galimą organizuoto darbuotojų atstovavimo formą - profesines sąjungas. Lietuvos darbininkų sąjunga - susiformavo kaip „Lietuvos atgimimo sąjūdžio“ atšaka. PPirmoji Darbininkų sąjungos grupė įsikūrė 1988 metais Kaune, o jau 1989 metų vasarą įvyko pirmasis suvažiavimas, kuriame buvo iškelti politiniai ir ekonominiai reikalavimai. Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 metų liepos 1 d. įvykusiame suvažiavime buvo atsisakyta politinių uždavinių ir Lietuvos darbininkų sąjunga buvo paskelbta profesinės sąjungos organizacija. Šiuo metu Lietuvos darbininkų sąjunga jungia 25 miestų/rajonų, t.y. teritorines darbininkų sąjungas ir 12 gamybinių-profesinių federacijų ir vienija iš viso apie 52 tūkst.
tags: #darbuotoju #saugos #ir #sveikatos #valdymas #kontrole