Valstybinė darbo inspekcija prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikia išaiškinimą dėl darbo santykių ekstremaliomis sąlygomis ir paramos darbuotojams bei darbdaviams. Šiame straipsnyje aptarsime įdarbinimo subsidijas, kurios yra viena iš priemonių, skirtų išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams.
Įdarbinimas Subsidijuojant - tai programa, pagal kurią darbo birža gali nukreipti tam tikrus papildomo rėmimo požymius turinčius bedarbius. Darbo birža darbdaviui, įdarbinusiam bedarbį pastoviam darbui, už išdirbtą laiką mokės subsidiją darbo užmokesčiui, nurodytam darbo sutartyje, ir darbdavio sodros įmokoms.
Subsidijos dydis negali viršyti minimalios mėnesinės algos (MMA). Jeigu darbo sutartis neterminuota, subsidija bus mokama 12 mėn. Jeigu su bedarbiu darbdavys sudaro terminuotą darbo sutartį, darbo birža subsidiją mokės tik iki 3 mėn. Jeigu bedarbis turi iki 40 proc. darbingumo lygį, darbo birža mokės subsidiją visą laiką kiek tik žmogus dirbs.
Šiuo atveju subsidija mokama už faktiškai dirbtą laiką pagal minimalų valandinį atlygį. Jokių darbdavio įsipareigojimų išlaikyti darbo vietą dar metus po finansavimo pabaigos neliko.
Darbo Įgūdžių Įgijimo Rėmimas - tai dar viena programa, pagal kurią darbdaviui įdarbinus bedarbį, darbo birža anksčiau minėtą subsidiją (iki tam tikros sumos) gali mokėti iki 6 mėn. Taip pat jeigu darbdavys įsakymu paskiria savo darbuotoją padėti bedarbiui išmokti dirbti ir moka priedą prie atlyginimo, darbo birža kompensuoja šį priedą, tačiau ne daugiau kaip 20 proc. mokamos subsidijos.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų įdarbinimo subsidijos
Subsidijos Darbo Užmokesčiui Dydžiai
Valstybės subsidijų dydžiai:
- 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
- 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).
Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Jeigu užimtam asmeniui prastova bus paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui.
Su bedarbiu sudaroma darbo sutartis, kaip ir su visais darbuotojais ir visi mokesčiai VMI ir Sodrai mokami kaip ir visiems. O pažymas darbo biržai pristatyti reikės prieš pasirašant su darbo birža finansavimo sutartis iš VMI, Sodros ir Registrų centro. Po to kiekvieną mėnesį DLAŽ ir pažymas apie priskaičiuotą darbo užmokestį.
Įdarbinimo procedūra analogiška kaip ir visų kitų darbuotojų.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų įdarbinimo įstatymo naujovės
Darbo Santykiai Ekstremaliomis Sąlygomis
Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Pakeistas Darbo kodeksas, Užimtumo bei Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas. Dėl šių pakeitimų bus lanksčiau reguliuojami darbo teisiniai santykiai, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną.
Nušalinimas nuo darbo. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.
Darbas nuotoliniu būdu. Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Parama darbo vietų išsaugojimui. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Prastova ir Dalinė Prastova
Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius ar darbo valandų per dieną skaičius. Apmokėjimą už prastovą reglamentuoja Darbo kodekso 47 straipsnis.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo Sodrai pavyzdys
Dalinė prastova. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.
Išmoka dirbantiems savarankiškai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo.
Komandiruotės. Darbuotojas gali atsisakyti keliauti į užsienio valstybes, jei toks keliavimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.
Atostogų suteikimas. Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo.
Ne visas darbo laikas. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią.
Darbo sutarties nutraukimas. Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų - prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.
Mokymosi stipendija bedarbiams. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, numatyta, kad jiems mokymo stipendija mokama ir Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.
Profesinis mokymas. Jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti.
Apibendrinant, valstybė siūlo įvairias priemones, skirtas padėti darbdaviams ir darbuotojams išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti socialinę apsaugą ekstremaliomis sąlygomis.
Ši informacija padės jums geriau suprasti įdarbinimo subsidijas ir kitas paramos priemones, kurios gali būti naudingos jūsų įmonei.
Kaip aš gavau darbo vizą Lietuvoje (ir jūs taip pat galite!)
tags: #pasiulymas #del #idarbinimo #subsidijuojant #igyvendinimo #pavyzdys