Neįgaliųjų įdarbinimo įstatymo naujovės Lietuvoje

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos.

Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.

„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Pažvelkime į garantijas, įtvirtintas neįgaliam darbuotojui Darbo kodekse:

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Garantijos neįgaliesiems darbuotojams pagal Darbo kodeksą

Darbo kodekso 2 ir 26 str. Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).

Teisė į ne visą darbo laiką - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Toks asmuo grįžti dirbti viso darbo laiko sąlygomis gali raštu įspėjęs darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka nesilaikyti šio termino (DK 40 str.

Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.

Teisė nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties pagal Darbo kodekso 56 str. - darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu <...> darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 str.

Ilgesnis įspėjimo terminas, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 str. - darbo sutartis nutraukiama įspėjus neįgalų darbuotoją prieš tris mėnesius, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš šešias savaites.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

Galimybė nutraukti darbo sutartį nesant šalių valios - darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 60 str. 1 d.

Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų (DK 113 str.

Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos - neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.

Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaiga išvada apie jų sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d.

Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Neįgaliųjų užimtumo problemos

Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas: „Neįgaliųjų užimtumo gerinimas - kerpama nepamatavus“2022 m. balandžio 14 d.

Metai iš metų sprendžiamos žmonių su negalia užimtumo problemos nesulaukia reikšmingo postūmio į gera - 2020 m. įsigaliojus Socialinių įmonių įstatymo pataisoms, turėjusioms neigiamą įtaką neįgaliųjų padėčiai darbo rinkoje, jau ruošiamasi šio įstatymo naikinimui.

Nuo 2015 m. įgyvendinant Socialinių įmonių įstatymo pakeitimus neįgaliųjų padėtis darbo rinkoje ne gerėja, o eina blogyn - mažinant žmonių su negalia įdarbinimo rėmimą yra mažinamos ir jų įsidarbinimo galimybės.

2020 m. pradžioje prasidėjusi socialinių įmonių reforma sumažino socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, nuo reformos įgyvendinimo pradžios iki 2021 m. spalio 45-55 proc. Viena iš priežasčių - dėl vykdomos reformos užsidarančios socialinės įmonės.

Nuo 2018 m. iki 2021 m. vidurio šalyje užsidarė apie 70 socialinių įmonių, vien per 4 metus darbo neteko virš 2 tūkst. neįgaliųjų. Nuo 2020-ųjų pradžios iki 2021-ųjų rudens atviroje darbo rinkoje įsidarbino tik 1 proc.

Šiuo metu planuojama dar viena socialinių įmonių reforma kelia klausimą, ar pokyčiai nėra vykdomi skubotai, nepamatavus ankstesnės reformos poveikio neįgaliųjų padėčiai darbo rinkoje - po 2020 m. įsigaliojusių pataisų buvo numatytas Socialinių įmonių įstatymo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas už 2020 m. liepos 1 d. - 2022 m. birželio 30 d.

Apie naują socialinių įmonių reformą pradėta kalbėti dar pernai, nors buvo žinoma, kad pirmiausia reikėtų įvertinti buvusių įstatymo pataisų poveikį neįgaliųjų užimtumui.

Nors skirtingų įstatymų sujungimas į vieną yra sveikintinas, nerimą kelia siūlymai mažinti neįgaliųjų terminuotą rėmimą. Šiuo metu vidutinį negalios lygį turintys neįgalieji turi neterminuotą rėmimą - įgyvendinus socialinių įmonių reformą, jiems siūloma palikti tik 24 mėn. terminuotą rėmimą.

Tuo tarpu lengviausią negalios lygį turintiems asmenims su psichikos ir elgesio sutrikimais siūloma nebetaikyti iki šiol galiojusią išimtį dėl neterminuoto rėmimo - po įgyvendintų pokyčių šiems asmenims būtų taikomas toks pat 6 mėn.

Jau ankstesnės reformos metu buvo žinoma, kad tai itin jautrios neįgaliųjų grupės, kurioms turėtų būti taikomas neterminuotas rėmimas arba išimtinis reglamentavimas dėl F ligos kodo. Lietuvoje jos sudaro didžiausią neįgaliųjų grupę, kuri apima itin platų spektrą negalią turinčių asmenų su labai skirtingais ir individualiais poreikiais.

SADM duomenimis, 2021 m. Lietuvoje vidutinę lygio negalią turėjo virš 67 tūkst., lengvą - 58 tūkst.

Šiuo metu pagal Užimtumo įstatyme numatytas priemones neįgaliųjų rėmimui skiriamos lėšos pasibaigdavo vos per pirmąjį metų pusmetį, ir įmonės, norėdamos įdarbinti asmenis su negalia, nebegalėdavo pasinaudoti joms priklausančia subsidija.

Neįgaliųjų įdarbinimo skatinimas finansinėmis priemonėmis yra neišvengiamas, siekiant palengvinti įmonėms tenkančią naštą. Tik efektyviomis praktiškai, o ne teoriškai veikiančiomis priemonėmis galime išspręsti žmonių su negalia užimtumo problemą.

Apibendrinant, galima pateikti tokią lentelę:

Rodiklis	Duomenys
Vidutinę negalią turinčių asmenų skaičius Lietuvoje (2021 m.)	Virš 67 tūkst.
Lengvą negalią turinčių asmenų skaičius Lietuvoje (2021 m.)	58 tūkst.
Socialinių įmonių, užsidariusių nuo 2018 m. iki 2021 m. vidurio	Apie 70
Neįgaliųjų, netekusių darbo dėl socialinių įmonių uždarymo (2018-2021 m.)	Virš 2 tūkst.
Neįgaliųjų, įsidarbinusių atviroje darbo rinkoje nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. rudens	1 proc.

tags: #neigaliuju #idarbinimo #istatymas