Ar Reikia Deklaruoti Globos Išmokas Mokesčių Inspekcijai?

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar globos išmokos turi būti deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių įstatymai ir jų interpretacijos gali būti sudėtingos, svarbu turėti aiškų supratimą apie galiojančias taisykles.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiamos išmokos, priklausančios įtėviams ir globėjams Lietuvoje, taip pat aptariami pajamų deklaravimo klausimai. Straipsnyje remiamasi galiojančiais teisės aktais ir pateikiama informacija apie išmokų dydžius, gavimo sąlygas bei deklaravimo tvarką.

Įvadas

Įvaikinimas ir globa yra svarbios priemonės užtikrinti vaikų, likusių be tėvų globos, gerovę. Valstybė, siekdama skatinti šias formas, teikia įvairias finansines išmokas įtėviams ir globėjams. Tačiau, ar šias išmokas reikia deklaruoti? Siekiant atsakyti į šį klausimą, būtina išanalizuoti galiojančius teisės aktus ir išsiaiškinti, kokios išmokos yra apmokestinamos, o kokios - ne.

Išmokos Įtėviams

Įvaikinant vaiką, įtėviai gauna nemažai išmokų, panašių į tas, kurios mokamos gimus vaikui. Tai apima:

• Tėvystės išmoką: Mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
• Vaiko priežiūros išmoką: Mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Gimus vaikui, vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėn. Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tai reiškia, kad įvaikinus vyresnį vaiką, vienas iš įtėvių gali gauti vaiko priežiūros išmokas 18 arba 24 mėnesius. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
• Vaiko pinigus: Jie yra mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa ir kt.). Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma.
• Vienkartinę išmoką vaikui: Gimus vaikui yra mokama vienkartinė išmoka vaikui. Vaiką įsivaikinus, ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą buvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims. Ši išmoka 2025 metais yra 605 Eur.
• Išmoką įsivaikinus vaiką: Mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau iki vaikui sukaks 18 metų. Išmoka nemokama, kai įtėviai gauna vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”. 2025 metais ši išmoka siekia 560 Eur/mėn.

Išmokos Globėjams

Globojamiems vaikams skiriamų išmokų dydis priklauso nuo vaiko amžiaus. Pagrindinės išmokos globėjams yra:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

• Globos (rūpybos) išmoka: Mokama globos (rūpybos) laikotarpiu vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Pasibaigus vaiko globos (rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama globos (rūpybos) išmoka, jeigu jis mokosi ar studijuoja. Išmokos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus:
  • Vaikui iki 6 m. - 286 Eur/mėn.
  • Vaikui nuo 6 iki 12 m. - 330 Eur/mėn.
  • Vaikui nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia - 357,50 Eur/mėn.
• Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas: Mokamas globos (rūpybos) laikotarpiu vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Pasibaigus vaiko globos (rūpybai), jei vaikas liko gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas, ir dar mokosi mokykloje, buvęs globėjas turi teisę gauti šią išmoką, bet ne ilgiau, iki buvusiam globotiniui sukaks 23 metai. Šios išmokos dydis yra 220 Eur/mėn.
• Vienkartinė išmoka įsikurti: Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais. 2025 metais ši išmoka siekia 4125 Eur.
• Vaiko laikinosios priežiūros išmoka: Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis. Ši išmoka siekia 330 Eur/mėn.

Be to, kai vyresnis nei 18 metų ar emancipuotas asmuo toliau gyvena pas buvusį globėją ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai (nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys) skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (280 Eur) išmoka per mėnesį.

Atsakant į pagrindinį klausimą, ar reikia deklaruoti pinigus už globą, svarbu atsižvelgti į tai, kokios konkrečiai išmokos yra gaunamos. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (GPMĮ), ne visos išmokos yra apmokestinamos.

Pagal GPMĮ, apmokestinamos pajamos yra pajamos, gautos natūra arba pinigais, įskaitant atlygį už darbą, pajamas iš individualios veiklos, dividendus, palūkanas, pajamas iš turto pardavimo ar nuomos ir kitas pajamas, kurios nėra aiškiai išvardintos kaip neapmokestinamos.

Tačiau, socialinės išmokos, tokios kaip vaiko pinigai, globos (rūpybos) išmokos ir vienkartinės išmokos vaikui, paprastai nėra laikomos apmokestinamosiomis pajamomis. Tai reiškia, kad šių išmokų į deklaraciją įtraukti nereikia.

Vis dėlto, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, mokamos iš „Sodros“, yra apmokestinamos pajamos, nes jos yra kompensacija už prarastas pajamas dėl atostogų.

Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos

Kitos Pajamų Deklaravimo Aplinkybės

Be išmokų už globą, gali būti ir kitų situacijų, kai gyventojams reikia deklaruoti pajamas. Pavyzdžiui:

• Gavus pajamų iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kai pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) turi būti perskaičiuotas.
• Perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį turtą (NT), esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (EEE), įskaitant esantį Lietuvoje.
• Perleidus nuosavybėn finansines priemones ar realizuotas išvestines finansines priemones, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė kaip 500 Eur.
• Gavus kitokių pajamų: su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėse; bet kokio dydžio pajamų iš neribotos civilinės atsakomybės vieneto (individualios įmonės, ūkinės bendrijos), įskaitant šio vieneto dalyvio pajamas, pagal GPMĮ 2 straipsnio 34 dalį laikomas su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, bet kokio dydžio pajamų iš mažosios bendrijos, išmokėtų mažosios bendrijos nariui (įskaitant mažosios bendrijos nario pajamas, pagal GPMĮ 2 straipsnio 34 dalį laikomas su darbo santykiais susijusiomis pajamomis); bet kokio dydžio dividendų iš šaltinio užsienio valstybėje; palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius; palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m.

Taip pat, pajamas privalo deklaruoti ūkininkai ir jų partneriai, kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, bei privalantys deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą.

Išmokos Vaikams, Augantiems Užsienyje

Šeimoms, auginančioms vaikus užsienyje, taip pat gali priklausyti vaiko pinigai. Svarbu susipažinti su vietinėmis taisyklėmis, kurios gali būti aktualios Jūsų šeimai. Pavyzdžiui, vaikų pinigai Norvegijoje skiriami atsižvelgiant į vaiko amžių ir mokami tik iki vaikui sukanka 18 metų.

Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė.

Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris nedirba, o kitas iš vaiko tėvų gyvena ir dirba kitoje šalyje, išmoką vaikui turi mokėti ta šalis, kurioje vienas iš vaiko tėvų dirba.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Šeimynos Dalyvių Pajamų Apmokestinimas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), atsižvelgdama į Finansų ministerijos 2011 m. sausio 28 d. pateiktą nuomonę, kuriai, kaip pažymėta, taip pat buvo pritarta ir LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 145-7410), nustatantis naujas iš individualios veiklos gautų pajamų apmokestinimo taisykles, taikytinas už 2010 metus, įsigaliojo jau po to, kai VMI prie FM buvo pateikusi savo paaiškinimą dėl šeimynos dalyvių pajamų apmokestinimo (2010 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (18.18-31-1)-R-8738), papildo minėtą paaiškinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo (Žin., 2010, Nr. 25-1176) 12 straipsnio 1 dalį šeimynos dalyviams garantuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatytos išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir didesnės negu Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Šeimynos dalyviams mokamų išlaikymo pajamų (skirtingai negu globos (rūpybos) išmokos vaikui) panaudojimas nėra detaliai reglamentuotas Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 (Žin., 2006, Nr.

Vertinant šeimynos dalyvių vykdomos veiklos pobūdį, ir atsižvelgiant į tai, kad šeimynos dalyviai nėra šeimynoje įdarbinti pagal darbo sutartį, ir tuo pačiu metu vykdo ilgalaikę tęstinę veiklą, teikdami vaikų priežiūros šeimynoje paslaugas, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą minėti asmenys priskirti savarankiškai dirbantiems asmenims, šeimynos dalyviai prilyginami asmenims, vykdantiems individualią veiklą, su visomis iš to kylančiomis mokestinėmis pasekmėmis ir prievolėmis.

Tai reiškia, kad šeimynų dalyviai visas nuo 2010 m. liepos 1 d. gautas išlaikymo (ne globos (rūpybos) išmokas vaikui) pajamas turi priskirti ir apmokestinti, kaip individualios veiklos pajamas, taikydami 5 procentų pajamų mokesčio tarifą (ne 15 procentų, kaip buvo paaiškinta VMI prie FM 2010 m. rugsėjo 13 d. rašte Nr. (18.18-31-1)-R-8738).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) privalomuoju sveikatos draudimu (toliau - PSD) ir valstybiniu socialiniu draudimu (toliau - VSD) šeimynos dalyviai turi draustis ne kaip vykdantys individualią veiklą, o kaip šeimynos dalyviai, t. y. PSD ir VSD įmokų mokėjimui individualios veiklos įregistravimo faktas neturi įtakos, šeimynos dalyviai iš savivaldybių per mokestinį laikotarpį gautas išlaikymo pajamas turi apmokestinti, kaip individualios veiklos pajamas neatsižvelgdami į tai, kada jie įregistravo individualią veiklą.

Atkreipiame dėmesį, kad, apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, iš jų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau - GPMĮ) 18 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimami su šių pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai.

T. y. arba visos faktiškai patirtos išlaidos, arba pagal GPMĮ 18 straipsnio 12 dalį, gyventojas, apskaičiuodamas individualios veiklos pajamas, leidžiamais atskaitymais gali pasirinkti laikyti sumą, lygią 30 procentų gautų individualios veiklos pajamų, tokiu atveju jis neprivalo turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų ir tvarkyti su veikla susijusių išlaidų apskaitos.

Pavyzdys:

Tarkime, kad šeimynos dalyviai (2) iš savivaldybės per 6 mėnesius gavo po 4 914 Lt (819 x 6) išlaikymo pajamų. Tokiu atveju, kiekvienas iš šeimynos dalyvių, deklaruodamas individualios veiklos pajamas, pajamų mokestį gali mokėti nuo 3 439,80 Lt (4 914 x 70 proc.), kas sudaro 172 Lt (3 439,80 x 5 proc.).

Jeigu 2010 metais šeimynos, kaip išmokas išmokantys vienetai, išmokėdamos šeimynos dalyviams iš savivaldybių gautas išlaikymo pajamas, išskaičiavo ir sumokėjo 15 procentų pajamų mokestį, šis išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti deklaruotas šeimynos dalyvių pateikiamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 V priedo V11 laukelyje ir bus įskaitytas šeimynos dalyvių nuo deklaruojamų individualios veiklos pajamų mokėtinam pajamų mokesčiui užskaityti, o susidariusi permoka (jei tokia susidarys) bus grąžinta dalyviams.

Šeimynos dalyviai, norėdami informuoti mokesčių administratorių apie vykdomą individualią veiklą turi pateikti Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą FR0792 formą, patvirtintą VMI prie FM viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356; 2009, Nr. 117-5064, toliau - FR0792 prašymas).

VMI prie FM nuomone, šeimynų dalyviai, FR0792 prašyme nurodydami vykdomos veiklos rūšį, pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), turėtų įrašyti EVRK 87.90 klasę (,,kita stacionarinė globos veikla“).

Pažymėtina, kad šeimynos, kaip išmokas išmokantys vienetai, turi mokesčių administratoriui pateikti duomenis apie šeimynos dalyviams išmokėtas išlaikymo pajamas. Tuo tikslu šeimynos turi pateikti Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238 (Žin., 2003, Nr.

Socialinio Draudimo Įmokos

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Nuo pajamų, deklaruotų VMI, reikia taip pat sumokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“.

Įmokos „Sodrai“ mokamos nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Įprastai gyventojai, kurie vykdo tik savarankišką veiklą ir nedirba samdomo darbo, kiekvieną mėnesį turi mokėti einamąsias PSD įmokas. Minimali einamoji mėnesio PSD įmoka - 6,98 proc.

Paramos Skyrimas

Gyventojai gali paskirti 2 procentus nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio pasirinktai organizacijai. Norint tai padaryti, reikia užpildyti Paramai skirti prašymą, pagal formą FR0512 ir pateikti apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo sausio 1 d.

Paskirti 2 procentus nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio: Šis paramos teikimo būdas nereikalauja papildomų materialinių išlaidų. Tereikia užpildyti Paramai skirti prašymą, pagal formą FR0512, kurią spausdami čia galite atsispausdinti ir užpildyti patys. (Atsisiuntus šią formą reikės užpildyti tik Jūsų asmeninius duomenis laukeliuose (1, 2, 3V, 3P, 4), mūsų įstaigos rekvizitai jau yra užpildyti). Apačioje šios formos pasirašo asmuo pateikęs prašymą. Pateikti šį Prašymą apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Prašymą į mokesčių inspekciją gyventojas gali pristatyti ar atsiųsti paštu pats arba per įgaliotą asmenį.

Tais atvejais, kai gyventojas privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, Prašymas turi būti pateikiamas kartu su deklaracija. Jeigu gyventojas neprivalo teikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos, Prašymą jis turi pateikti pats arba per savo darbdavį, jeigu pastarasis sutinka. Tokiu atveju Prašymą reikia įdėti į voką, užklijuoti ir pasirašyti ant voko užklijuotos linijos taip, kad voko nebūtų įmanoma atplėšti nepažeidus parašo vientisumo. Voką taip pat galite siųsti paštu adresu iki šių metų gegužės 1 d.

1. Pažymėkite 6S laukelį.
2. E1 Gavėjo tipas. Pasirinkite laukelį 2.
3. E2 laukelyje įrašykite paramos gavėjo kodą : 302612351.
4. E4 laukelyje reikia įrašyti prašomą pervesti pajamų mokesčio dalį 2,00 proc.
5. E5 -į šį laukelį įrašykite, kiek metų norite skirti paramą globos namams. Tai galite daryti iki penkių metų t.y. iki 2019. Jei visus šiuos metus norite remti globos namus, tai įrašykite 2019.
6. Spauskite viršuje dešiniame kampe „Pateikti deklaraciją“.

Pateikti šį Prašymą apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nuo sausio 1 d. iki gegužės 1 d. Prašymą į mokesčių inspekciją gyventojas gali pristatyti ar atsiųsti paštu pats arba per įgaliotą asmenį. Tais atvejais, kai gyventojas privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, Prašymas turi būti pateikiamas kartu su deklaracija. Jeigu gyventojas neprivalo teikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos, Prašymą jis turi pateikti pats arba per savo darbdavį, jeigu pastarasis sutinka.

Jūsų patogumui, taupant Jūsų brangų laiką, jei norite paskirti 2 procentus nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio, kviečiame užsukti pas mus, į VšĮ „Pimonovų fondo globos namus” adresu R.Kalantos g. Dėkojame, kad prisidedate prie mūsų globotinių šviesesnio gyvenimo saulėlydžio. mob.

tags: #ar #reikia #deklaruoti #globos #ismoks