Patyčios ir smurtas yra rimta problema, veikianti įvairias visuomenės sritis, įskaitant švietimo įstaigas ir darbo vietas. Lietuvoje siekiama užtikrinti veiksmingą patyčių ir smurto prevenciją, remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės teisės aktai ir priemonės, skirtos patyčių ir smurto prevencijai Lietuvoje.
Teisės aktai ir reglamentavimas
Lietuvoje patyčių ir smurto prevencija yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, kurie apibrėžia patyčių sąvoką ir nustato priemones, skirtas užkirsti kelią smurtui ir patyčioms. Svarbiausi teisės aktai, susiję su patyčių ir smurto prevencija:
- Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas: Apibrėžia patyčias kaip psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromus tyčinius pasikartojančius veiksmus, siekiantys jį pažeminti ar kitaip sukelti psichologinę ar fizinę žalą. Taip pat numato, kad švietimo įstaigose turi būti vykdomos patyčių, smurto ir kitos prevencijos programos.
- Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas: Užtikrina vaiko apsaugą nuo visų formų smurto ir numato, kad vaikas ir kiti asmenys turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kai pažeidžiamos vaiko teisės.
- Lietuvos Respublikos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas: Priskiria neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai informaciją, kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys, kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi, niekinant dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais.
- Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija: Nė vienas vaikas neturi patirti neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją.
Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje.
Prevencinės priemonės švietimo įstaigose
Švietimo ir mokslo komitetas stebi, kaip ruošiamasi įgyvendinti patyčių ir smurto prevencijos programas. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymo pataisos numato, kad švietimo įstaigose turi būti vykdomos patyčių, smurto ir kitos prevencijos programos, nuolatos tobulinama pedagoginių darbuotojų kvalifikacija mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje.
Kartu nustatyta, kad patyrus patyčias ar smurtą, turi būti užtikrinta nemokama psichologinė pagalba ne tik smurtą patyrusiam nepilnamečiui ir jį lydintiems tėvams, bet taip pat - smurtavusiam vaikui ir jį lydintiems tėvams, švietimo įstaigos darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Smurto prevencija mokykloje
Siekiant užtikrinti psichologinę pagalbą ir programų tęstinumą, Švietimo ir mokslo komitetas siūlo Vyriausybei numatyti valstybės biudžete išlaidas psichologinės pagalbos užtikrinimui ir programų įgyvendinimui.
Raseinių specialiosios mokyklos smurto ir patyčių prevencijos tvarka
Raseinių specialiojoje mokykloje smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarka parengta vadovaujantis Smurto ir patyčių prevencijos įgyvendinimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu. Mokyklos direktorius, darbuotojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) vykdydami smurto ir patyčių prevenciją mokykloje, vadovaujasi įvairiais teisės aktais ir mokyklos vidaus dokumentais.
Mobingas ir psichologinis smurtas darbe
Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atkreipia dėmesį, kad mobingas ir psichologinis smurtas darbe vis labiau atpažįstamas, tačiau prevencija nepakankamai veiksminga ir nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės. Nors Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų psichologinio smurto, priekabiavimo ir kitų smurtui priskirtinų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, tačiau viešumoje skelbiamos istorijos rodo, kad prevencija šioje srityje yra nepakankamai veiksminga.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė teigia, kad būtina ieškoti, kokie teisiniai, administraciniai ir kitokie pokyčiai prisidėtų prie mobingo prevencijos stiprinimo Lietuvoje.
Mobingo ekspertė prof. dr. Jolita Vveinhardt akcentuoja, kad svarbu nepainioti mobingo ir psichologinio smurto, nes mobingas yra sistemingas, ilgalaikis persekiojimas darbe, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui, siekiant, kad šis asmuo išeitų iš darbo. Darbo kodeksas saugo darbuotoją nuo psichologinio smurto, bet negina nuo mobingo. Mobingo aukoms Lietuvoje reikia skubios, kvalifikuotos pagalbos sistemos.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų iššūkiai
Šiuo metu Lietuvos teisėje nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė už mobingą, o vykdoma psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencija daugeliu atvejų yra neefektyvi. Todėl siūlyta remtis užsienio valstybių, kurios taiko baudžiamąją atsakomybę už mobingą ir gina mobingo aukas, patirtimi. Pavyzdžiui, Prancūzijoje teisės aktai numato iki 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą už pakartotinį moralinį priekabiavimą darbe.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovo Daliaus Čepono teigimu, psichologinis smurtas ir kitos smurto ir priekabiavimo darbe formos pastaraisiais metais yra labiau atpažįstamos. 2025 m. I-III ketv. išnagrinėta 318 skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto, iš jų 111 pasitvirtino ar iš dalies pasitvirtino (2024 m. išnagrinėta 367, iš jų pasitvirtino 170 skundų ir pranešimų). Daugiausia skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto Valstybinė darbo inspekcija gauna iš sveikatos priežiūros, socialinio darbo ir švietimo sektorių darbuotojų.
Kita vertus, darbo ginčų komisijoje gautų reikalavimų dėl psichologinio smurto yra nedaug (2025 m. I-III ketv. - 125) ir tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų gautų reikalavimų darbo ginčų komisijoje.
Valstybinė darbo inspekcija 2025 m. I-III ketv. užfiksavo 135 atvejus dėl Darbo kodekso 30 str. pažeidimų, surašė 33 administracinio nusižengimo protokolus, iš jų 9 protokolus - už psichologinio smurto darbe taikymą (2024 m. atitinkamai - 122 pažeidimų atvejai, 55 administracinio nusižengimo protokolai, iš jų 6 - už psichologinio smurto darbe taikymą).
Nereta problema - nevienodos ikiteisminės gynybos galimybės valstybės tarnautojams ir viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Valstybinei darbo inspekcijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti tarnybinius ginčus, todėl valstybės tarnautojams, patiriantiems mobingą ar psichologinį smurtą darbe, yra vienintelė galimybė ginti savo teises - kreiptis į teismą. Pagal darbo sutartį viešajame sektoriuje dirbantys asmenys turi didesnes galimybes - gali ginti savo teises, kreipdamiesi į Valstybinę darbo inspekciją. Tokia pat problema yra su statutiniais valstybės tarnautojais - šių asmenų prašymų dėl tarnyboje patirto psichologinio smurto ir kitų darbo teisės pažeidimų Valstybinė darbo inspekcija nenagrinėja, nes tam neturi įgaliojimų.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaikus nuo patyčių
Komisija siūlys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti tarpinstitucines diskusijas su kitomis ministerijomis, Valstybine darbo inspekcija, valstybės tarnautojus ir statutinius valstybės tarnautojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis ir priimti sprendimus, kurie užtikrintų visų darbuotojų (nepriklausomai nuo jų statuso) vienodas teises į gynybą, patyrus mobingą, psichologinį smurtą, priekabiavimą ir kitas smurto formas.
Posėdyje dalyvavę asociacijos „Lietuvos medikų sąjūdis“ ir Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovai išsakė aktualias problemas, kurias patiria medikų bendruomenė dėl perteklinių reikalavimų darbe, per didelio darbo krūvio ir kitus iššūkius. Akcentuota, kad sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantys asmenys vis dar sunkiai atpažįsta psichologinį smurtą ir mobingą. Atkreiptas dėmesys, kad universitetuose nėra ugdomas medicinos srities studentų emocinis raštingumas, atsparumas kitų asmenų toksiškam elgesiui. Siūlyta Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsvarstyti galimybę į medikų rengimo universitetuose programas įtraukti patyčių, psichologinio smurto, priekabiavimo atpažinimo ir prevencijos, atsparumo toksiškam elgesiui, konfliktinių situacijų sprendimo mokomuosius dalykus.
Taip pat akcentuota, kad valstybės institucijos negina įstaigų vadovų, patiriančių iš savo pavaldinių mobingą, psichologinį smurtą ir persekiojimą darbe. Kita problema - dar stipresnis psichologinis smurtas, kai darbuotojai kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją ar kitas institucijas dėl darbe patiriamo mobingo ar kitų darbo teisės pažeidimų. Įstaigos vadovas, iš institucijų gavęs prašymą pateikti paaiškinimus dėl galimai taikomo psichologinio smurto ir taip sužinojęs, kad darbuotojas kreipėsi į institucijas, neretai tęsia ir netgi dar labiau sustiprina mobingo veiksmus, siekdamas galutinai psichologiškai palaužti darbuotoją ir jį priversti išeiti iš darbo.
Institucijoms, tiriančios gautus pranešimus dėl psichologinio smurto darbe, reikėtų peržiūrėti darbo metodikas ir kriterijus, kuriais remiantis yra konstatuojama, kad asmens pranešime pateikta informacija, faktiniai įrodymai yra pakankami ir turi būti fiksuojamas psichologinio smurto darbe atvejis. Taip pat siūlyta specialistams, tiriantiems gautus pranešimus dėl psichologinio smurto darbe, peržiūrėti savo veiklos principus ir procesus. Tais atvejais, kai mobingas susijęs su kitais darbo teisės pažeidimais (pvz., darbo laiko apskaita, apmokėjimu už darbą ir pan.), institucijų specialistai turėtų atlikti išsamią analizę, pareikalaudami finansinių ir kitų dokumentų iš įstaigos vadovo, užuot pasikliovę įstaigos vadovo formaliu atsakymu, kuris dažniausiai būna gynybinio pobūdžio ir neatspindi realybės.
Darbdaviams, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas šioje srityje, labai trūksta įgūdžių ir patirties, iškyla įvairių praktinių klausimų, darbovietėse sudarytoms komisijoms tiriant mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejus. Darbdaviai, kuriems svarbu įstaigoje sukurti psichologiškai saugią darbo aplinką, konsultuojasi su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais, remiasi institucijų ir žmogaus teises ginančių organizacijų metodinėmis rekomendacijomis dėl mobingo ir psichologinio smurto darbe atpažinimo bei prevencijos šioje srityje tinkamo taikymo.
Kadangi Darbo kodekso nuostatos dėl psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe galioja vos kelerius metus, akivaizdu, kad turi praeiti daugiau laiko, kad susiformuotų sisteminė psichologinio smurto ir priekabiavimo darbe prevencinių priemonių taikymo praktika, didėtų darbuotojų gebėjimai atpažinti mobingą bei kitas smurto rūšis ir suvokimas, kad šie netinkami reiškiniai darbe yra netoleruotini ir būtina juos stabdyti.
Todėl labai svarbu suvienodinti visų darbuotojų grupių ikiteisminės gynybos galimybes, ieškoti veiksmingų ir efektyvių sprendimų apsaugoti mobingo aukas, vykstant institucijų tyrimams ir teisminiams procesams, siekiant užkirsti kelią itin skaudžioms mobingo pasekmėms (prarasta sveikata, savižudybių atvejai ir kt.). Būtini teisiniai ir administraciniai pokyčiai, kurie užtikrintų visų asmenų teises į saugią darbo aplinką ir skatintų darbuotojus, ginančias savo teises, drąsiai kreiptis į institucijas.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje dedamos pastangos užtikrinti patyčių ir smurto prevenciją tiek švietimo įstaigose, tiek darbo vietose. Tačiau būtina toliau tobulinti teisės aktus, užtikrinti vienodas galimybes ginti savo teises visiems darbuotojams ir stiprinti prevencines priemones, kad būtų sukurta saugi ir pagarbi aplinka kiekvienam asmeniui.
Statistika apie psichologinį smurtą darbe (2024-2025 m.):
| Metai | Išnagrinėta skundų ir pranešimų | Pasitvirtino | DK 30 str. pažeidimai | Administracinio nusižengimo protokolai | Protokolai už psichologinį smurtą |
|---|---|---|---|---|---|
| 2024 | 367 | 170 | 122 | 55 | 6 |
| 2025 (I-III ketv.) | 318 | 111 | 135 | 33 | 9 |
"Patyčių prevencija mokykloje"
tags: #patyciu #ir #smurto #prevencijos #istatymas