Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.
Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi mokslininkė Ieva Kerulienė.
I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3-6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
„Mes klaidingai galvojame, kad patyčios - paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliname amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos“ pasekmes, o ne priežastis“, - tvirtina tyrėja.
Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Dėstytoja sako, jog nuo to, kokias ugdymo(si) sąlygas sudarome ikimokyklinio amžiaus vaikui, labai priklauso visas tolesnis jo gyvenimas.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
„Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose“, - pasakoja ji.
Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas - kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys.
Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas.
Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2-4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.
I. Kerulienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pedagogai ir tėvai dažnai netoleruoja fizinės agresijos, tačiau žodinė vis dar laikoma norma („Nieko tokio…“, „Tai tik žaidimas…“, „Aš tik juokavau…“).
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius.
Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą. Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes.
„Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių“, - aiškina I. Kerulienė.
Ką daryti, jei Jūsų vaikas priekabiauja prie kitų vaikų? Išlikite ramūs kalbėdami su vaiku ir ramiai išsiaiškinkite tokio vaiko elgesio priežastis. Nesitikėkite greito rezultato.
Jei pasielgėte netinkamai, suklydote atsiprašykite ir paaiškinkite, kodėl poelgis buvo blogas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias? Raskite laiko ramiai pasikalbėti su vaiku, paskatinkite papasakoti apie tai, ką matė.
Veiksniai, skatinantys agresiją bei patyčias: Vaikai ir televizija, kompiuteris. Domėkitės, tuo, ką jūsų vaikas žiūri per televizorių. Domėkitės kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia jūsų vaikai. Domėkitės kokiose internetinėse svetainėse lankosi jūsų vaikai.
Tėvai neprivalo pasiduoti vaiko norui pirkti tokius žaislus, kurie skirti ir gali sužeisti kitus. Ugdytojams siūlome su vaikais žaisti įvairius Draugystės žaidimus: „Lina liepia“, „Įsiverk į ratą“, „Taikos kilimas“, Susitikimas ant tilto“, „Netikėti paveikslėliai“, „Siamo dvyniai“ ir kt. Šie žaidimai padeda vaikams suvokti, kaip jų elgesys veikia kitus žmones, moko užmegzti kontaktą su kitais, mažina emocinę distanciją tarp grupės vaikų, moko atrasti konstruktyvaus elgesio būdus.
Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti:
- Programa „Zipio draugai“. Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.
- Emocinio intelekto programa „Kimochis“. „Kimočiai“- žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.
- Programa „Antras žingsnis“. Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.
Mokslininkė taip pat akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais - apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.
Siekdami atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir skatinti draugiškus santykius tarp vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos gali organizuoti įvairias akcijas ir renginius. Pavyzdžiui, Draugystės savaitę, kurios metu vyksta įvairūs užsiėmimai, žaidimai ir diskusijos apie draugystę, pagarbą ir toleranciją. Akcijos metu galima naudoti šūkį: „Aš neskriaudžiu kitų - prisijunk ir tu!“
Kur kreiptis pagalbos?
- Paramos vaikams centras. Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
- Saugaus vaiko centras. Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems.
- Šeimos santykių institutas. Teikia individualią bei grupinę pagalbą suaugusiems ir vaikams įvairiais sunkumų atvejais.
- Jaunimo psichologinės paramos centras. Konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
- Švietimo ir vaiko globos įstaigos.
- Vaikų linija - tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie gali kreiptis dėl įvairiausių jiems kilusių sunkumų.
Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus, jūs galite savo vaikus išmokinti lygiai taip pat elgtis.
Vaikų pagalbos prašymas laikomas skundimu? Tai - skatinimas būti dėmesingiems kitų atžvilgiu.
Kaip sustabdyti patyčias
tags: #smurto #ir #patyciu #prevencija #ikimokykliniame #amziuje