Vaiko globa - tai kompleksinis reiškinys, apimantis įvairius teisinius, socialinius, psichologinius ir moralinius aspektus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaiko globos esmę, jos formas, principus ir organizavimą Lietuvoje.
Vaiko Globa: Sąvokos ir Apibrėžimai
Vaikas ir globa - tai dvi glaudžiai susijusios sąvokos. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne sąvoka "vaikas" apibrėžiama kaip tėvams sūnus ar duktė; berniukas ar mergaitė; jauniklis. Lietuvoje vaiku yra laikomas asmuo iki 18 metų.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose sąvoka "globa" apibūdinama nevienodai, akcentuojami skirtingi globos aspektai. Pasak I. Lelikienės (2002), globa nustatoma: vaikams, neturintiems 18 metų, likusiems be tėvų, siekiant jiems suteikti tinkamus materialinius išteklius, deramą auklėjimą, išsimokslinimą, taip pat asmenims, kuriems medikų ir teisėtvarkos institucijų teigimu pripažintas nedarbingumas dėl psichinių sutrikimų.
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos (R. Pabedinskienė, 2003). Vaiko globos organizavimo nuostatuose (2002), vaiko globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam ar juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamai dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.
Pastebėtina, kad šalia "globos" sąvokos atsiranda "rūpybos" terminas. Pasak V. Montrimienės, R. Kukausko, D. Šikštelytės (2005) vaiko globos sąvoka kartais yra apibūdinama kaip rūpyba. Šios sąvokos skiriasi tik tuo, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. Tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (1995), globos ir rūpybos sąvokos neskiriamos.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
R. Pabedinskienė (2003) vaiko globą apibūdina kaip socialinį - istorinį reiškinį, žmogaus kuriamą istorijos procese ir žmonių kūrybos procesą, kurį istorijos eigoje kiekviena žmonių bendruomenė formavo individualiai. Taip pat ta pati autorė mano, kad vaiko globa yra viena iš prevencinių priemonių siekiant apsaugoti socialiai nuskriaustus vaikus. Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai to negali arba nenori daryti jo tėvai (D. Šikštelytė, R. Kukauskas, V. Montrimienė, 2005).
Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui (R. Pabedinskienė, 2003).
Vaiko Globos Tikslai ir Uždaviniai
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008), vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti.
Pagrindiniai vaiko globos uždaviniai:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, ginti juos.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima. Globėjas turi užtikrinti vaiko teisę į mokslą, kuris ugdo išprusimą, intelektą, pažinimo, atsakomybę, sudaro sąlygas asmenybei augti. Globėjas turi padėti ir sudaryti sąlygas vaikui pasirengti savarankiškai gyventi, dirbti, pritapti visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Vaiko Globos Principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008).
- Vaiko interesų pirmumo principas: parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
- Prioritetas giminaičiams: pirmenybė teikiama vaiko globai giminaičių šeimoje.
- Šeimos aplinka: siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą.
- Brolių ir seserų neišskyrimas: nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų.
- Vaiko nuomonės išklausymas: vaikui turi būti garantuota laisvai reikšti visais su juo susijusiais klausimais.
Vaiko Globos Formos
Vaiko globa gali būti:
- Laikinoji globa (rūpyba);
- Nuolatinė globa (rūpyba);
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
Laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008). Nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisės bei teisėti interesai atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, 2008).
Vaiko Globos Organizavimas Lietuvoje
Vos atgavusi nepriklausomybę, Lietuva prisijungė prie Jungtinių Tautų Organizacijos Vaikų teisių deklaracijos ir prie Vaiko teisių Konvencijos. Be to, 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos įstatymą.
Vaiko globą (rūpybą) savo teritorijoje organizuoja rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucija. Šios institucijos funkcijos:
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
- Vykdyti vaikų teisių apsaugą.
- Organizuoti ir prižiūrėti vaikų, likusių be tėvų globos ir priežiūros globą.
- Rūpintis įvaikinimo klausimais.
- Konsultuoti tėvus, mokytojus bei pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais.
- Organizuoti vaikų siuntimą į globos įstaigas, spec. internatines mokyklas ir t.t.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 metais Lietuvoje 2691 vaikas neteko tėvų globos, iš jų 1216 vaikams nustatyta globa (rūpyba) šeimose (640 vaikų - senelių globoje, 240 - dėdės, tetos šeimoje, 132 - sesers, brolio šeimoje, 204 - kitų asmenų šeimoje).
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
Kai žmonės pareiškia norą globoti svetimus, tėvų globos netekusius vaikus, vaiko teisių apsaugos tarnyba smulkmeniškai tiria tokių šeimų gyvenimo sąlygas, aiškinasi apsisprendimo motyvus. Tarnybos darbuotojams visada norisi užčiuopti, kiek būsimų globėjų širdyse yra meilės ir pasišventimo vaikui, kokias moralines vertybes gali jiems suformuoti.
Globėjų Motyvacija
Svarbu išsiaiškinti, kokie motyvai skatina žmones ryžtis globoti tėvų globos netekusius vaikus, vidinės bei išorinės motyvacijos charakteristikas, kurios leistų pateikti prielaidas, susijusias su tai, kokie motyvai vedami žmonės ryžtasi globoti vaikus.
Asmenys (šeimos), galvojantys apie globą, kreipiasi į savo miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių arba jų socialinį partnerį ir įsitraukia į globėjų vertinimo procesą. Norintys tapti globėjais paprastai teigia, jog nori užpildyti tuščią namų erdvę, kuri lieka išsiskirsčius saviems vaikams. Jie aiškina, kad apsirūpinę materialiai, esą darbštūs.
Vaikų Globos Institucijos Lietuvoje
Už savo teritorijoje likusio be tėvų globos vaiko globą (rūpybą) yra atsakinga savivaldybė.
Pagrindinės šių institucijų funkcijos:
- Sudaryti tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams.
- Puoselėti globotinių dvasines ir fizines savybes, atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir sveikatos būklę.
- Rengti globotinius savarankiškam gyvenimui.
- Užtikrinti, kad globotiniai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo mokykloje arba kitoje švietimo įstaigoje.
- Formuoti ugdytiniams pagrindinius darbo, asmens higienos, kultūringo bendravimo įgūdžius.
- Atskleisti ir puoselėti gerąsias jų dvasines bei fizines savybes.
- Skatinti ugdytinius mokytis, sudaryti jiems sąlygas įgyti išsimokslinimą.
- Teikti psichologinę pagalbą.
- Padėti ugdytiniams spręsti vidinius konfliktus, pažinti save, suvokti savo reikmes, sugebėjimus, mokytis spręsti problemas, orientuotis socialinėje aplinkoje.
- Suteikti sveikas ir saugias ugdymo sąlygas.
- Teikti specialiąją pedagoginę pagalbą.
- Atlikti vidinį institucijos auditą.
- Ugdyti pilietiškumą, teisių, pareigų, atsakomybės visuomenei, tautai, valstybei suvokimą ir t.t.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Manau, kad vaikų globos (rūpybos) problema yra viena didžiausių kitų problemų kontekste ir kaip rodo statistika, vaikų, kuriems reikalinga globa vis daugėja. Aišku negalima atsiriboti ir nuo kitų socialinių problemų, turinčių įtakos nagrinėjamai problemai. Tai -- nedarbas, mažos pajamos, negalėjimas kokybiškai patenkinti svarbių poreikių (išlaikyti būstą, lavintis, maitintis) ir t. t.
Vis daugiau asmenų ir šeimų imasi globoti netekusius globos vaikus. Šeimyniniuose namuose tėvai, turintys ir savo vaikų, paima auginti vaikus, likusius be tėvų globos, našlaičius. Tokie vaikai auga normalioje šeimyninėje aplinkoje, be kurios neįmanomas vaiko psichologinis saugumas.
Vis dėlto, didėjant globojančių asmenų ir šeimų skaičiui, taip pat ryškėja kita tendencija: daugėja globėjų, atsisakančių globoti vaiką. Tai gali lemti įvairios priežastys: ypatingas valkataujančių vaikų patyrimas ir elgesys, per maža valstybės finansinė parama ir t. t.
Manau nereikėtų skubėti vaiką atskirti nuo biologinės šeimos, geriau steigti daugiau dienos centrų, laikinųjų globos namų, reabilitacijos įstaigų grįžusiems iš nepilnamečių kolonijų. Taip pat globos namų veiklą taip pertvarkyti, kad išėjęs į savarankišką gyvenimą, globotinis be didelio vargo integruotųsi į visuomenę (mažinti vaikų skaičių globos namuose, sąlygas juose priartinti prie šeimos sąlygų). Tikslinga skatinti įvaikinimą, bet reikėtų supaprastinti įvaikinimo procedūrą.