Subsidijos Darbdaviams Už Įdarbintus Neįgaliuosius Asmenis ir Parama Darbo Vietoms Išsaugoti

Lietuvos Vyriausybė pritaria siūlymui pratęsti subsidijų mokėjimą darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Šis sprendimas, įtrauktas į 2026 metų valstybės biudžeto projektą, siekia padidinti neįgaliųjų užimtumą ir sumažinti jų atskirtį darbo rinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad priėmus siūlomus pakeitimus padidės asmenų su negalia užimtumas ir pamažės atskirtis nuo žmonių, kurie tų problemų neturi.

Subsidijų Pratęsimas ir Sąlygos

Pataisomis siūloma darbdaviams iki 2027-ųjų pabaigos mokėti subsidijas, jei jie įdarbins žmones su 30-40 proc. darbingumu arba vidutiniu neįgalumu. Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dabar tokią subsidiją galima mokėti trejus metus, tačiau dauguma tokių sutarčių su darbdaviais baigia galioti šiemet (1035). Todėl siūloma pratęsti terminą iki penkerių metų siekiant padėti žmonėms išsilaikyti darbo rinkoje. Taip pat siūloma leisti subsidijuoti ne tik neįgaliajam dirbti būtinus specialius įrenginius, bet ir kitas darbo priemones, pavyzdžiui, kompiuterinę įrangą. Būtų kompensuojama ir už jos pristatymą dirbantiems nuotoliu.

Darbdaviams šiuo metu kompensuojama 50-75 proc. darbo užmokesčio už įdarbintus tokius žmones. Maksimali subsidijos suma siekia 1,5 minimalaus darbo užmokesčio (MMA). Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė, kad MMA kitąmet didės 115 eurų, arba 11,1 proc. - iki 1153 eurų (iki mokesčių). Ministerija skaičiuoja, jog subsidijoms kitąmet reikės 19,9 mln. eurų biudžeto lėšų.

Parama Darbo Vietų Išsaugojimui Ekstremaliomis Sąlygomis

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Pakeistas Darbo kodeksas, Užimtumo bei Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas. Dėl šių pakeitimų bus lanksčiau reguliuojami darbo teisiniai santykiai, kai Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų įdarbinimo įstatymo naujovės

Nušalinimas Nuo Darbo

Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.

Taigi, Darbo kodekso pakeitimo įstatyme įtvirtinama, kad siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą:

• darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu;
• darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu;
• darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Svarbu pažymėti, kad darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas.

Darbas Nuotoliniu Būdu

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams vykdyti darbo funkcijas nuolatinėje darbo funkcijų atlikimo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Kaip žinoma, pagal Darbo kodeksą darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip 1/5 viso darbo laiko, kai to pareikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, taip pat - darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Kitas atvejais darbdavys gali tenkinti darbuotojo prašymą dėl nuotolinio darbo ir netgi pats siūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Dėl nuotolinio darbo šalys galėtų susitarti ir informacinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, elektroniniu paštu. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį.

Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo Sodrai pavyzdys

Parama Darbo Vietų Išsaugojimui

Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Siekiant, kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbdaviams, prastovos metu išlaikantiems darbo vietas užimtiems asmenims (darbuotojams), bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms.

Valstybės subsidijų dydžiai:

• 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.
• 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu).

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo užimto asmens priskaičiuoto darbo užmokesčio ir jį sudarys 60 proc. apskaičiuotų lėšų arba 90 proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip minimalioji mėnesinė alga (MMA).

Prastova

Jeigu dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pvz., dėl karantino metu nustatytų ribojimų) darbdavys nebegali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (jeigu tokia galimybė egzistuoja), darbdavys darbuotojui ar jų grupei skelbia prastovą arba dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Apmokėjimą už prastovą reglamentuoja Darbo kodekso 47 straipsnis.

Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme nustatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą ir tuomet, kai:

Taip pat skaitykite: Subsidijos Lietuvoje

• darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino:

• iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvykti į darbą;
• prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, o darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją.

Dalinė prastova

Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.

Darbo kodekso 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatyme taip pat įtvirtinta, kad dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama - kaip už prastovą.

Išmoka Dirbantiems Savarankiškai

Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo arba karantino mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo. Išmokos dydis sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie taip pat dirba pagal darbo sutartį.

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme reglamentuotas išmokų kompensavimas Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Nustatyta, kad tokiais atvejais iš Garantinio fondo lėšų kompensuojamos šios Užimtumo įstatyme numatytos išmokos:

• išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims;
• subsidija darbo užmokesčiui, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną.

Taip pat įtvirtinta, kad Garantinio fondo lėšomis galės būti ir iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų pervedamos lėšos, skirtos darbo užmokesčiui už prastovą ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti.

Komandiruotės

Darbuotojas gali atsisakyti keliauti į užsienio valstybes, jei toks keliavimas kelia pavojų jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbdavys taip pat turėtų būti suinteresuotas darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu, darbdavio pareigą darbuotojams sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Atostogų Suteikimas

Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Taigi darbdavys turi teisę siūlyti, tačiau negali vienašališkai priimti sprendimo ar reikalauti, kad darbuotojai naudotųsi nemokamomis (o taip pat ir kasmetinėmis) atostogomis, kai darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo. Ir dėl kasmetinių atostogų ir dėl nemokamų atostogų suteikimo turi būti sutarta abiejų šalių susitarimu, o ne vienos iš jų (šiuo atveju darbdavio) primesta valia.

Ne Visas Darbo Laikas

Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną. Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

Darbo Sutarties Nutraukimas

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų - prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas. Darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Šalių sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis.

Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų. Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai.

Mokymosi Stipendija Bedarbiams

Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, pakeitus Užimtumo įstatymą numatyta, kad jiems 0,39 MMA dydžio (236,73 Eur) mokymo stipendija mokama ir Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

Profesinis Mokymas

Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu dėl ekstremaliosios situacijos arba karantino darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

Individuali Veikla Lietuvoje ir Nedarbo Išmokos

Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja. Remiantis „Lietuvos Statistikos departamento duomenimis“ duomenimis, 2022 metais Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų ir šis skaičius per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik dvigubai. Tokį augimą lemia lankstumas - pats pasirenki, kada ir su kuo dirbti, nereikia sudarinėti ilgalaikių sutarčių.

Vis dėlto ši laisvė turi kainą: dirbant pagal individualią veiklą, nedarbo išmokos nėra mokamos. Kodėl taip yra ir ką reikėtų žinoti apie alternatyvas?

Nedarbo Išmoka Lietuvoje

Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas - laikinai paremti pajamas praradusius žmones. Ją administruoja „Sodra“.

Norint ją gauti, būtina atitikti šiuos kriterijus:

• Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
• Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
• Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).

Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų. Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama. Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos). Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %. Nuo septinto iki devinto - 23,27 % tų pačių pajamų.

Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.

Kas Yra Individuali Veikla?

Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų.

Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų. Tai puikus kelias tiems, kurie nori patys valdyti savo laiką, pasirinkti klientus ir patys spręsti, kaip organizuoti savo darbą. Veikla pagal individualią veiklą leidžia išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų ir suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja atsakomybės už mokesčius ir apskaitą.

Kodėl Individuali Veikla Šių Išmokų Neužtikrina?

Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis. Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą.

Ką Reiškia Individualios Veiklos Sustabdymas?

Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės.

Nemokamos perkvalifikacijos programos

Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti - iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti - iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.

Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos

Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas.

Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą

Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taiko ir Užimtumo tarnyba, kaip numatyta aktyvios darbo rinkos politikos programose.

Praktikos ir stažuotės

Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką.

Situacija Kitose Šalyse

Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.

Individuali veikla suteikia daug privalumų - lankstumo, galimybę uždirbti daugiau, savarankiškumą, tačiau svarbu suvokti, kad kartu prisiimate atsakomybę už socialines garantijas. Nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems nepriklauso. Norintiems sužinoti apie ligos išmoką dirbant pagal individualią veiklą, pateikiama papildoma informacija.

Todėl jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.

Jeigu individuali veikla, kurią vykdei iki šiol, nepasiteisino ar tiesiog nebeatneša džiaugsmo, tai gali būti gera proga išbandyti kažką naujo. Perkvalifikacijos programos ir Užimtumo tarnybos siūlomos galimybės leidžia atrasti kitą kryptį - galbūt sritį, apie kurią anksčiau net nesvarstei.

Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.

tags: #idarbinimo #subsidijuojant #biuletenis